• This topic is empty.
Rodoma 10 įrašų - nuo 1 iki 10 (viso: 10)
  • Autorius
    Įrašai
  • #150086
    Martynasmartynas

    Uzvakar (sekmadieni) vaziavome skraidyti su Mariaku. Buvo puiki prognoze paskraidyt prie kalno dinamike. Na gal ir termiku bus..

    Is New York isvarem apie 9:30. vietoje buvome apie 12 val. (tokiame miestelyje pavadinimu Elenville). Sena skraidymo vieta, kuria visi apylinkes skraidunai zino. Aplink Niujorka rasti vietos kur paskraidyt yra sunku. Net ir Elenvilej virs galvos tokie keturmotoriai gargarai prasinesa, ne tas zodis kaip nejauku jei toks per puse km. taves pralekia.

    Zodziu Mariakas sustartuoja, as dvejoju, nes pamirsau siltesne apranga per skubejima. Ant kalno 10-12 silumos (pagal celciju) – taigi nesilta.. ypac primetus kiek lapsniu “surinkus” dar koki kilometra-pusantro aukstyn. Po kiek laiko ziuriu kad daugiau skraidykliu sustartuoja, vienas parasparnis, man neislaiko nervai ir nusprendziu seiles ant zemes nevarvint – juk visada galima nutupt!

    Du zingsniai ir as ore. Vario pamazu pypsi, atseit kilu 0,5-1 m/s. dinamikas, jokios turbulencijos. Zodziu tinginiu diena :). Susirenku dinamike kokius 200-300 m. ir pradedu kabinti termikus! Termikai ramus, platus… rudeniniai – zodziu vienas malonumas. Po 15 minuciu skrydzio randu rimtesniu kilimu, iki 5 m/s. Ilgai netrukus as jau 2000 m aukstyje – padas cia pat, ranka paduot. Stoju ant speed bar. Sparnas lekia, net svilpia :) vario rodo ~+2 m/s – gazu :)
    Na taip kokiu 15 min varau. Islindau i zydra dangu (isskridau is po debesies). Keista bet vario vis vien virs metro kilima rodo. Apsidirau – cloudbase kaip jau ir zemiau manes. Nedaznai man taip buna, juk tai neapsakomas pojutis – skriet virs debesu! ;) Darosi salta, “pamaigau” vario – perjungiu ten kur rodo temperatura.. ogi 2 laipsniai celsijaus. Akinai nuo kvepavimo rasoja ir uzsalineja (toks plonytis serksnas). Galvoju taip as ilgai netversiu. Sudedu ausis + full speed bar – vario rodo kilima, nepilnas metras per sekunde. Jau salta ir net labai! Kas keisciausia – virs gavlos plynas dangus, na virsuje gal uz kokiu 10 km matosi draikytos baltos “uodegos” – alto stratus’ai…

    Pereinu prie b-stall. Viskas grazu, ziuriu i vario rodo -2,5 m/s. Gerai :). Dziaugiasi mano sirdis, gal bus silciau. Taip kokia gera minute itempes B eiles kabu. Jausmas kaip lyg labai dideliu parasiutu leisciaus.. vario pradeda rodyti metru daugiau sink’o. Atleidziu B eiles. Sparnas linkteli i prieki ir vel skrendu. Gad ji kur galas ta vario! jis vel +3 rodo! Jau skraidau virs 40 min…

    Pradedu nekantrauti, nes jau is vis salta. Suku virs kalno (startavietes). Turiu virs starto apie 1000 m. Suku spirales. 1-2-3, aaaa! -15m/s! spaudzia mane smarkiai prie sedynes. Iseinu is spirales. Sikart persistengiau.. negaliu kentet tokiu perkorvu ilgai. Vario: +3 m/s. ka gi suku dar spirales, sikart svelniau (ne daugiau -10 m/s) iseidineju… Kartoju cikla dar syki… ir cia prasideda!

    Iseidamas is deep spiraliavimo padarau klaida – per smarkia patraukiu priesinga stabdi – sparnas metasi i prisinga puse ir uzmezgu pati didziausia kaklairaisti gyvenime (lygiai puse sparno!). Ziuriu i sparna, bandau stallinti dar pusiau dirbancia puse, uzmetu aki i vario (siek tiek daugiau nei 300 m virs startavietes) Sauna i galva mintis, jog zeme po manimi realiai yra arciau nei startaviete (zemes reljefas toks kad atstumas iki zemes cia mazesnis nei rodo vario) reiskia kad realiai iki zemes lieka apie 200 m. vario skale nerodo kokiu greiciu nesuosi zemyn (zashkalivajet.. po visko primeciau kad lekiau ~20 m/s). Dar syki bandau stall’inti nedirbanti sparna, tas blaskosi ir nepasiduoda. Ka gi priimu sprendima “Stop kranas”! Likus ~ 100 m. iki zemes griebiu raudona rankenele ir metu lauk… Atsigreziu atgal/aukstyn – ten vyniojasi tokia balta uodega ir.. valio! Kai pamatau besiskleidzianti parasiuta lyg akmuo nuo sirdies… Zvelgiu zemyn – medziai, kiek toliau – uolos. ne kas :( iki zemes 3-5 sekundes. Greit galvoje atsiranda vadoveliu puslapiai, insruktoriaus pamokslai ir pilotu pasakojimai – “grupuojuos”, kojos kryzmai, rankomis saugoju veida…

    !Viskas ka parasiau anksesnej pastraipoj vyksta taip greitai, kad negaliu apsaky.. (kas yra dares “rimtesne” avarija automobiliu turetu daug maz isivaziduot).

    Bum… Tyla… Atsimerkiu – sedziu ant sakos. Kojos nuleistos i viena sakos puse. (sedziu kaip ant suoliuko). Matau, kad saka iluzusi. Bandau susivokt kur esu – medzio aukstis – ~5 metrai, parasparnis guli ant “mano” ir dar ant vieno medzio. parasiutas ant trecio. Gerai – nenukrisiu bent jau.

    Isijungia self test sequence – bandau saves klausinet ka pamenu: Ar maciau juoda tuneli su sviesa gale. Atsakymas neigiamas. Ar galiu judinti kojas/rankas – judinu ir stebiu ar juda. OK. Ar jauciu skausma? Ne. Apsiciupineju kojas/kuna/rankas/salma. Viska jauciu, niekas neskauda. Is pradziu sunku patiket. Pajauciu nerealia doze adrenalino – jauciu neapsakoma laime :) Sunku net apsakyti. Juk as gyvas/sveikas!!! Aaaa!!! ;) ir angelu aplink nera. Oh yeah!!

    Taip… laikas is cia kraustytis. paziuriu i radija – hm… daznis ne tas. Perjungiu dazni i cia naudojama. Vaje kas eteryje dedasi! Visi apie ta “su parasiutu” ir varo. Sedziu, klausau kokia puse minutes; galvoju bala nemate – reik patenkint zmoniu smalsuma. Isiterpiu – sakau as tas “su parasiutu”, viskas cool, I’m fine! Pasakiau kad nesivargintu ir lauktu pareinant. Neuzilgo atlekia keli zmones. Ne skraidantys, o kaimieciai kazkokie. Padeda nusiropsti zemyn. Issitraukiu GPS, pasizymiu vieta kur esu, uzvadinu “crash”.

    Traukiu link startavietes (0.65km). Bruzgynai, medziai, uolos… per 15 min nusigaunu. Visi i mane ziuri kap i ateivi… sakau man reik pjukliuko ir repliu. Einu iki masinos galvoju ka Alinai cia pasakyt.. laimei i saldziai miega ant galines sedynes :). Darydamas duris pazadinu.. klausia ko nebeskraidu. Sakau, kad salta buvo tai anksciau nusileidau – tuoj atsinesiu sparna ir vaziuosim namo.

    Japonas po ranka turi visko ko reikia (jo varadas Tak). Myliu japoniska punktualuma ;). Dar keli pasisiulo eiti kartu iki “crash” site, nori padeti iskrapstyti sparna. Prie manes prisideda Tak, du lenkai ir brazilas. per 10 min nueinam iki vietos. Japonas (mazas ir lengvas) lipa i medi man liepia sedet apacioj – sako man atseit negalima, liepia ilsetis. Lenkas isvadina japona bezdzione. Brazilas nepriestarauja. Sparnas ir parasiutas po 30 min bendru pastangu sugrudami i maisa/kuprine.

    Gryztant atvaro Mariakas, akys dideles..
    …bet cia jau kitas pasakojimas kaip vaziavom namo.

    #166565
    Klekle

    yeeaaah.. to mum ir tik reikejo:))
    chia tokios nuotaikos ir tokie orai..
    davai daugiau?:P

    #166566
    .laura.laura

    na cia tai bent! ot sushilai… turbut nuo siol visada skrisi tik su pirstinem.
    ‘kilimas po zydru dangum auksciau pado’-kokia pradzia…panasu salygos buvo kaip reta, o juk ruduo.
    kaip jautiesi dabar? reiketu nedaryt dideles pertraukos, kad neuzsifiksuotu stresine busena; bet is tavo pasakojimo nesusidaro ispudis kad butum isvis issigandes-ai, tipo,-nuotykis :))

    jo…na ir sekasi siemet musu ‘legionieriams’ tfu tfu tfu…

    #166567
    GeorgasGeorgas

    Sveikinu istojus i parasiutininku kluba!
    Busi ketvirtas.

    Georgas

    #166568
    SmalsuolisSmalsuolis

    Georgas parašė:
    >
    >
    > Sveikinu istojus i parasiutininku kluba!
    > Busi ketvirtas.
    >
    > Georgas

    Įdomu ir smalsu kas buvo pirmieji trys. Gal ir jie pasidalytų įspūdžiais.

    #166569
    Martynasmartynas

    Tiesa pasakius, kazkuria akimirka buvo baisu! Isties baisu. Kai pamaciau issiskleidusi parasiuta siek tiek palengvejo… Kai supratau kad esu visiskai sveikas, tada isgascio nebeliko. Tik pajauciau kad adrenalino organizme daugiau nei reikia… tada kiek pasedejau ant sakos, aprimau ir emiausi issivadavimo is medzio veiksmu.

    Viska apmascius man atrodo, kad ekstremalioje situacijoje svarbiausias dalykas – nepasimesti, nesusimetyti. Svarbu priimineti sprendimus viena karta ir juos iskart vykdyti!

    Tai kazkas panasaus kaip skestant – juk dauguma nuskesta supanikave, o ne vien tik del to kad sugirebie meslungis, salta ir pan.

    Dar vienas palinkejimas/patarimas pilotams, norintiems daug gerai skraidyti – praeikite ektremaliu situaciju kursa, kur instruktoriai pataria ka ir kaip daryti, kai ieiti ar iseiti is pavojingo rezimo. Kadangi turejau negatyvu, kaklaraisciu, deep stall’u ir pan, si karta neissigandau paties fakto, kad kad pas mane didziulis kaklaraistis. Issigandau, kai suvokiau kad zeme netoli…

    #166570
    Martynasmartynas

    nieko neprarasciau jei nebuciau istojes… :)

    Georgas parašė:
    >
    >
    > Sveikinu istojus i parasiutininku kluba!
    > Busi ketvirtas.
    >
    > Georgas

    #166571
    GeorgasGeorgas

    Apie parasiutus:

    mano nuotykis yra skrydyje:
    http://www.skrydis.lt/nuotykis_008.html

    ar kiti du internete aprasyti, nezinau.
    Vienas is ju – Rolandas Stonkus is Baisogalos (pernai dare kilpa su skraidykle), kitas – Igoris Volkovas (siemet per cempa skrido netinkamu oru, kai varzybu pratimas buvo atsauktas)

    Georgas

    #166576
    Lina2Lina2

    Kai parasiutininkams tenka skleisti atsargini kupola, po to yra “sventa” tradicija visiems tai maciusiems ar tuo metu buvusiems dropzonoje statyti alaus. Gal ir pas jus panasios tradicijos tuo klausimu? :)
    Bet man idomu pasirode dar vienas dalykas – maziau nei 100 metru, taigi cia nezmoniskai mazas aukstis issiskleisti kupolui. O pagal taisykles, koks turi buti minimalus aukstis, kai reikia liautis taisyti sudurniavusi parasparni, ir graibytis uz atsarginio ziedo(pagalveles?)?
    Nes siaip speju, kad kol atsarginis uzsipildo oru prakrentama koks 50 ar kiek maziau metru. Betgi gali buti, kad jo stopos bus uzsisukusios, ir pan. – jas atsukti dar laiko reiketu…

    Parasiutai fainas dalykas, bet linkiu, kad tokiu budu ju kuo maziau isbandytumet :)

    #166577
    GedasGedas

    Linka parašė:
    >
    > Kai parasiutininkams tenka skleisti atsargini kupola, po to
    > yra “sventa” tradicija visiems tai maciusiems ar tuo metu
    > buvusiems dropzonoje statyti alaus. Gal ir pas jus panasios
    > tradicijos tuo klausimu? :)

    Ne taip jau daznai tuo tenka naudotis. Pacioje Lietuvoje tik vienam parasparnistui atsargini mesti teko, taip kad tradicijos dar nesusiformavo.
    Be to, tai paprastai atsitinka toli nuo ziurovu akiu ;)

    > Bet man idomu pasirode dar vienas dalykas – maziau nei 100
    > metru, taigi cia nezmoniskai mazas aukstis issiskleisti
    > kupolui. O pagal taisykles, koks turi buti minimalus aukstis,
    > kai reikia liautis taisyti sudurniavusi parasparni, ir
    > graibytis uz atsarginio ziedo(pagalveles?)?
    > Nes siaip speju, kad kol atsarginis uzsipildo oru prakrentama
    > koks 50 ar kiek maziau metru. Betgi gali buti, kad jo stopos
    > bus uzsisukusios, ir pan. – jas atsukti dar laiko reiketu…

    Musu atsarginiai pilnai issiskleidzia per 1,5-3 sek, todel minimalus suveikimo aukstis yra apie 30 m. Kritimo greitis yra apie 12 m/s (isimtis tik su uzsirisusiu ‘kaklaraisciu’ iejus i gilia spirale – galima isisukti iki -20 m/s) – juk bet kuriuo atveju virs galvos yra apie 23-27 kv. m. ‘skuduras’, pristabdantis kritima. Siaip pagal nerasytas sveiko proto taisykles jei neiseina pervesti sparno i normalu rezima, tai nukritus iki 100 m jau reikia skleisti zapaske. Dar lieka laiko susigrupuoti desantiskai ;) Nera jokiu ziedu ar pagalveliu – griebi atsarginio parasiuto konteineri ir sveiti i oro srauta, tolyn nuo saves. Zapaskes apvalios, priristos viename taske uz kupros, taip kad stropu uzsisukimai neaktualus. Minusas – nekontroliuoji kur leidiesi.

    Gedas

Rodoma 10 įrašų - nuo 1 iki 10 (viso: 10)
  • Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.