Tai va sako tarbos, ubago lazdos ir tiurmos neissizadek, tai kai blogas oras paskutinis sios patarles teiginys kaip pirstu i aki, 2 valandu skrydzio pries 2 men. akimirkos (adrenalinas) jau isbleso, o skristi tikrai “treba” ne tas zodis..
Kaip dabar prisimenu: savaitgalis Seduvos aerodrome, nuostabus rugpjucio rytas, idiliskas gamtovaizdis laisvo skrydzio pilotams, pauksciukai ciulba, kur nekur svirpia ziogai, stai praskrenda drugelis, bitute, saulute sviecia, bet dar ne zenite, debeselius prades musti uz geros valandos, is angaro isnesam skraidykles, paskui mus isvaziuoja sklandytuvai, Vilga, buksyruotojai nutempia buksyra, skraidykles nusinesami i starta, o ju nei daug, nei mazai 8. tolumoje pakyla vanagelis bando sukti ratus, bet nusileidzia, vadinasi dar nelaiko, po geros valandos, pradedame startus, startuoja vienas, antras- neuzkimba, palaikymai yra, bet termikai auksciau nei pakelia buksyras. pries mus pakiles blanikas pasisukinejes apie seduva ten ir sen nusileidzia, pasiima kita keleivi ir ruosiasi startui. atejo mano eile, prisikabinu trosa dvelkia silpnas vejelis, startuoju lengvai, kojos atplysta nuo zemes, renkuosi auksti 20m, 50m, 100m, persikabinu spyna, kilu aukstyn, uzskrendu beveik ant buksyro atsikabinu, letai suku ratus virs aerodromo , truputi sparna ciupineja burbuliukai, atrandu nuliukus taip suku 5-10 min., randu pusele, vienetuka, staistabiliai ir pusantru du kilimas ir taip iki 800 m, matau po manim startuoja Vilga su sklandytuvu, po ju dar viena delta paskui dar, bet niekaip neuzikabina, daugiau kilimu nera tenka pasispausti prie aerodromo, salia kurio suka ratus gandrai, stai dar vienas kilimas ir liftu aukstyn +4 iki pat debesies padas debesu nuo 1300 iki 1400 m, pas mane atlekia blanikelis pamojuoju jo keleiviui pasukam kartu keleta spiraliu paskui issiskiriam, vel susitinkam tai vienas auksciau, tai zemiau, siek tiek nuzemeju, randu kilima ir vel iki debesies pado, debesys leksti ir nedideli, aplinkui ramybe, nuostabi saule ir zemes peizazas, pas mane i svecius atskrenda du vanageliai, kartu pasukam keleta spiraliu, bet pastarieji, ko tai nepasidalina, susipesa ir issiskirsto savais keliais, mintys sukasi gal palekti link Kedainiu, paskui gal i Panevezi, na bet pasirenku kita varianta nuskristi kiek toliau nuo aerodromo ir sugrysti i ji, savotiskas teisingo sprendimo priemimo klausimas, per daug nuskrisi, nesugrysi, per arti grysi per dideliam aukstyje, kilimai beveik baigiasi, dar randu siek tiek nuliuku, bet konkreciu kilimu jau nebeuzciuopiu, priimu sprendima gryzti, atstumas iki aerodromo apie 12 km aukstis 1000m, nedidelis priesinis vejas, gryztu i aerodroma 300 m, buvo galima dar siek tiek toliau palekti, virs aerodromo gerai prilaiko, bet nekelia, taip po 2 su trupuciu valandos skrydzio nusileidziu prie angaro, ta diena pavyko isskrieti tik man ir sklandytuvams, nors kuri laika tikejausi, kad prisides prie manes ir daugiau deltu, na bet gal kita karta…Nusileidus kojos linksta is pasitenkinimo, pauksciukia ciulba, svirpliai kur nekur svirpia, aplinkui tas grazus idiliskas gamtovaizdis su belaukianciomis starto skraidyklemis ir salia angaro po skrydzio besiilsianciu sklandytuvu ir mano skraidykle, kurie tarytum kviecia, gal pakilkim dar karta, juk tokia nuostabi ta zeme is paukscio skrydzio…
Noriu skrist, noriu lekt,
Noriu debesis pasiekt…
)