Kas saugiau?

Idealus piloto pakilimas su isvilktuvu (nesvarbu su kokiu) – tai 5 “fazes”:
1. startine – 20-40kg traukos – padeda pilotui pakelti sparna bei trosas po kojom nesimaiso.
2. pradine – trauka 50% piloto svorio – svelniai atplesia nuo zemes ir “pristato” iki saugaus aukscio, kur galima nebijoti troso nutrukimo, lockout’o ir kt. nemalonumu.
3. pagrindine – 75-80% piloto svorio – nuo 20m aukscio iki 60-70 laipsniu kampo.
4. galutine – 50-60% – piloto “pravedimas” iki atsikabinimo kampo, nevarginant sparno be reikalo
5. atsikabinimas – 10%, ryskiai sumazinta trauka (bet ne iki 0, kad lengviau atsikabintu) – zenklas atsikabinti.

Tokiam pakilimui reikalingas patogus ir preciziskas traukos valdymas bei geras operatorius.

Buksyravimas su pasivke iskarto su maks trauka – tai sprendimas “is bedos”, nes leidzia apsieiti be operatoriaus – nedidelems grupems tai labai aktualu. Startas sudetingesnis, ypac per stipru veja. Lockout’o pavojus irgi didesnis, nes vairuotojas gali laiku nepastebeti didelio pokrypio, arba nespeti nuimti trauka.
Geram pilotui – jokiu problemu, bet mokiniams ir pilotams be tvirtu igudziu sis budas netinka, ypac per stipru veja.

Jei isvilktuvas teisingai sukonstruotas ir operatorius (-iai) patyres, uztikrinti sauguma galima su bet kokiu isvilktuvu.

Tarpkitko pasivkes iskilimo tolygumas (nedaug trukcioja) daug labiau priklauso nuo stabdziu konstrukcijos nei nuo troso

Abeju sistemu privalumai/trukumai turbut uz sios temos ribu?

Blocha

Toks jausmas, kad Zenia laisvu laiko studijuoja lietuviu kalbos gramatika. Lenkiu galva

Geriausiai tinka 13-17 paprastas raktas, bet tiks ir “torcinis”.

ly3CI parašė:
>
> Ir kodel trauka visi nurodo kilogramais,lyg tai butu koks
> daigtas kuri galima pasvert,tai ka, prie isvilktuvo dar
> komlekte reikia ir svarstykles tureti,kad ismatuoti traukos
> kilogramus?

O kuo tu nori trauka matuot? Meskom, papugom, smaugliais? Galima ir niutonai, bet kilogramais aiskiau, lengviau issivaizduot. Kodel manai kad jei kilogramas tai tik svorio ir tik zemyn? Juk gali buti ir jegos kilogramas.
O trauka galima suzinot keliais budais, jei tai hidraulinis pasyvinis isvilktuvas – pagal hidraulinio skyscio slegi; jei jis stabdomas hidrauliniais stabdziais – pagal stabdziu skyscio slegi (dazniausiai Lt naudojama), jei mechaninis – pagal stabdziu momenta. Arba jei turi niutonmentra, o traukos niekaip negali pamatuot, pries kekviena traukima reikia nustatyt reikima nuvyniojimo jega.

Gerai, kad kovojate su inercija. Del 20% sunku pasakyt, norint nustatyt tikrasias paklaidas reiktu suzinot jusu matavimo prietaiso tiksluma, ir matavimo tiksluma (juk dinamometras ne skaitmeninis) .Nesigincysiu tikrai del to, esme ta, kad traukimo jegos tikrai nera preciziskos.
Mes siuo metu skraidom taip, vienas zmogus vairuoja masina kitas sedi isvilktuve ir reguliuoja trauka. Sparnui sukrypus laisvai spejam nuimt trauka.Kiti pasidaro traukos reguliavima is masinos vidaus. Todel ir naujoka galetume traukt.
Taip, aktyvinis isvilktuvas labiau tinkamas mokymams, bet jo trukumai yra: kaina (2-3x), gabaritai (yra pasyviniu kur laisvai gali spintoj laikyt), aptarnavimas sudetinges, isvilktimui reikia lauko(aerodromo) t.y. keliuas dazniausiai netiktu, nebent vejas beveik idealiai sutampa, jei turi gera keliuka su pasyviniu auksciau pakyli.

Blocha parašė:
>
>
>
> Na kodel tik teorija? Tu, Dariau, teisus, kad trauka skiriasi
> esant skirtingais bugno greiciais (bet ne 20%), dar inercija
> duoda savo, nors su ja kovojames – kuo lengvesnis trosas ir
> bugnas. Kai skraideme su dinamometru ant troso ir bandeme
> sutapatinti manometro parodymus su dinamometro parodymais,
> gavosi pakankamai tikslu.
> Tiesa, pilotu svorio niekas netikrina, bet paklausome visada.
> Pagaliau galiu parasyti savo schemoje:
> 1. startine 20-30kg +-20%
> 2. pradine – 50%svorio +-20%
> 3. ir t.t.
> Taip tinka?
> Esme nuo to nesiskiria – mes realiai vykdome tokia pakilimo
> tvarka, ko ir kitiems linkime
>
> Del kilogramu asiprasau – turejau rasyti “jegos kilogramai”,
> aciu Dariau.
>
> Del stipraus vejo.
> Visada ateina laikas ir mokiniui duoti stipresnio vejo
> paragauti. “Maks trauka” turejau omenyje – nesikeicia nuo pat
> pradzios – reiskia kelti sparna ir apsisukti teks prie kokiu
> 50kg traukos – kartu su veju smugis gaunasi nemazas ir
> pilotas labai greitai “issoksta’ i virsu. Be geru starto
> igudziu tai nemalonu. Per stipru veja esant “lockautui”
> neuzteks sustabdyti automobili – reikes issokti ir begti prie
> isvilktuvo nuimti trauka – gali buti per velu.
> Kartoju, sis budas tinka tik patyres pilotams, nesigincyk
>
> Blocha

lyZCI – as tau ukiskai , taip kaip as darau )
… uztraukiai jega, isispyrei ir aptraukei uz virves, turetum pajausti, kad keli 40 – 60 kg kabiniesi ir kyli ( tu ar kitas ) , jeigu sparnas kyla daugiau negu 45 % kampu – jegos per daug, jeigu mazesniu – per mazai ( bet tai geriau negu per daug ) Jeigu 45 % optimalus varijantas. Sita vieta pasizymi ant jegos svirties ir kuri laika naudojiesi, kol nenusitrins stabdzio diskai.
Labai gerai jeigu butu tarp jusu radijo risys. Dar gerai tureti greita atsikabinimo sistema ( rankoje arba burnoje )
Jeigu vejas stipresnis, vairuotojas stebi tave veidrodelyje arba islipes is masinos, kai tu pakeli sparna ir ji stabilizuoji, jis pradeda is leto vaziuoti ( kai vejas didesnis vaziuoti reikia leciau )
Kai vejas silpnas viska reikai daryti kartu – jis vaziuoja o tu startuoji.
Gal kiti turi kitos patirties, butu malonu isgirsti )