- This topic is empty.
-
AutoriusĮrašai
-
2002 16 rugsėjo @ 13:53 #150085waal
Sveiki,
Sekmadieni , 09.15 Valkininkuose dirbant su zhenios ishvilktuvu -grazhintuvu ir puciant gusiuotam apie 4-7 m/s vejui ivyko labai nemalonus ivykis kurio liudininku man teko buti.
Eilini savo starta dares pilotas ishkart po pakilimo nuo zhemes eme itin stagiai rinkti aukshti o sistema trosas-pilotas-sparnas, sudare beveik tiesia linija. Tokioje padetyje, keleto metru aukshtyje, truko silpna grandis ir pilotas, nestabdomas zhemyn krentancio sparno, nukrito nugara ant ant zemes. Nors didesniu traumu pavyko isvengti, pilotas smarkiai susitrenke nugara, spranda ir galva, keletui sekundzhiu prarado samone. jau nesnekant apie vaizda is sono, po kurio praeina bet kox noras skristi…Manau, kad del sito ivykio vienareiksmiskai kaltas yra isvilktuvo operatorius,nes sparnui nepakilus iki saugaus aukscio, buvo duota pilna trauka.
Taip pat buvo pastebeta, kad troso silpna grandis turi buti reguliariai keiciama tam kad isvengti pirmalaikio susidevejimo.Si ivyki taip pat siulau si ivyki apsvarstyti ir padaryti isvadas- tam kad panasiu incidentu isvengti ateityje.
Nugara-sprandas-galva-samone juk ne valdiski!Valdas
2002 17 rugsėjo @ 08:51 #166562kleo kas pilotas?
2002 22 rugsėjo @ 18:12 #166563GedasPasakes A, sakyk ir B. Kas pilotas, koks sparnas, operatorius? Nesu linkes kaltinti vien operatoriaus – kiek suprantu salygos buvo kietos ir taip galejo atsitikti ir ne tik del pilnos traukos.
Gedas
2002 25 rugsėjo @ 05:12 #166564waalSakau B:
piloto ir sparno nepazhystu. Operatorius atrodo buvo Igoris.
V.
2003 16 kovo @ 14:04 #166623AnonimasPerskaites ivyki ant troso, prisiminiau dar kelis ivykius pries keleta metu.
Pilotas as (Rimas,Spark L), operatorius-neatsimenu, isvilktuvas -Zenios, visiskas shtilius, kylant ant troso 30…40 metru aukstyje, pilna trauka, apie 3…4 m/s kilimas, klevantos 30 % uztrauktos (kad geriau keltu), truksta silpna grandis ant troso sparnas neria visu greiciu pirmyn o as atgal, pilnai stabdau, matau zalia zole, po to jau as neriu paskui sparna, paleidziu stabdzius, kalniukas, 2 metru aukstyje vel bando sparnas nerti tik jau as ji pilnai stabdau kiek rankos siekia, ciuoziu apie 2 metrus ant koju po to begu. Lyg ir nieko baisaus neivyko, tik pagalvojau , kad jei pritruktu 5…10 metru , ciuozciau nugara ar dar blogiau. Operatorius siuo atveju bejegis.Trauka buvo pilna nuo pat zemes ir nesumazejo, kol nenutruko trosas. Trauka nevirsjo 2/3 mano svorio. Mano manymu visada, tame tarpe ir ant troso reiketu neleisti sparnui pilno greicio, klevantos 20…30 % uztrauktos, is tokios pradines padeties lengviau reaguoti i ekstra ivykius.
Ir atsargiai su pilna trauka starto metu. Gal but galima sumontuoti dvi silpnas grandis, viena darbine , kita ilgesne atsargine. Nutruksta viena, dirba antra, apsaugine.Kitas ivykis, zenios isvilktuvas,operatorius as, pilote Alina (Nova), mokomieji skrydziai, mokine startuoja su akseleratoriumi nukarasiu ties keliais. Pilnai pakilus apie 200 metru aukstis, nuimu dalinai trauka, tai signalas atsikabinti, mokine ilgai iesko atkabinimo rankenos trauka =nulis po to atsikabina, grazintuvas lyg ir jau spejo pradeti atgal traukti, tik parasiutas tie mokine ir niekaip nekrenta, matau kaip Alina traukia kairi vaira ir sukasi atgal ruosiasi alikti mokomaja uzduoti ‘ving-ower’, parasiutas paskui ja, tik dabar iziuriu, kad laisvas troso galas apsivyniojo apie akseleratoriu, ir pradejo traukti ji zemyn, mano sirdis kulnuose rekiu i racija “stop, Alina atsikabink trosa nuo saves, pjaunu trosa ir kad grazintuvas ta pati darytu’ ieskau kirvio, jis cia pat , stveriu taikaus i trosa (o jis plieninis) , pakeliu galva, itemptas trosas vyniojasi, akseleratorius taip pat, bet pilote kazkokiu kojos judesiu atskiria akseleratoriu ir trosa. Nieks nieko nenupjove (grazintuvas nieko nemate, bande suprasti per racija, bet nereagavo!!! ), pilote spejo prarasti apie 70…90 mertu, ir issipainiojo, ji matyt nelabai suprato ko as rekiu kaip isprotejas, tik man saltas prakaitas dar kelias minutes primine , kas galejo ivykti. Pilote nesugebetu pasiekti akseleratoriaus rankomis, ir issipainioti. Giljotina siuo atveju, geriausias draugas. O Alina kaip zinodama skriejo i sona, ir laimejo laiko.
Taigi mano patarimas – neisipainiotite i trosa, po atsikabinimo. Jei negalite atsikabinti skriskite ita puse kur jusu niekas nestabdys, siuo atveju i sona ar i isvilktuva (grazintuva lengviau atpjauti), abu operatoriai viska mato ir atpalaiduoja trosus, (aisku jei nemiega ir racija girdima gaudziant motorams, ir zino ka turi daryti.)
Atsikabinimo momentas toks pat svarbus, kaip ir prisikabinimo. Akseleratorius neturetu kabeti starto metu. Atsikabinama turetu buti su trauka, bent jau daline, po atsikabinimo pilotas juda atgal, tai yra nuo troso, maziau sansu isipainioti, tai gali buti koja ar dar kas atsikisusio.
Jei atsikabinama virs isvilktuvo, tai ir tos traukos nelike tiek jau daug, jis traukia zemyn daugiau nei i prieki. Nedidelis kalniukas, atsikabinant su trauka nebaisus, isitikini dar karta kad jau aukstai ir laisvas…o visos nelaimes gali atsitikti tik ant zemes.
Isviktuvo ir grazintuvo operatoriai turetu tureti pasitikejima pilotu tarpe.
Mokiniams tai ypac svarbu, o patyre pilotai taip pat turetu daugiau demesio skirti operatoriu kvalifikacijai. Kai buna problema, operatorius lieka sveikas, o pilotas ne. O pilotai turi skrieti link isvilktuvo , kaip peteliskes i sviesa (linija jungiancia starta ir isvilktuva), o ne kaip siksnosparniai (lankais). -
AutoriusĮrašai
- Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.