- This topic is empty.
-
AutoriusĮrašai
-
2004 3 lapkričio @ 19:48 #150217Anonimas
Ziuriu tas puslapis visai pridveses,jus ka kaip dinozaurai baigiat isnykt?
Taigi su rudeniu sparnai nenukrenta ir nesupuna kaip lapai.Kas nors,kur
nors,kada nors vistiek bet kokiu budu pakeliat subines nuo zemes,tai pa
rasykit,po velniu,apie tai.Ne jums vieniems rudens depresija.Toliau nuo
juros zemyne,taip nesiaucia vejai,daugiau skraidomu dienu su paramoto
rais.Tai ir parasykit,pasidalinkit ispudziais.Koks skirtumas kaip ir su kuo
skrendi,visada atsiras tokiu,kurie skaitys,domesis,klausines.O puslapis
bus gyvas.Dabar atrodo,kad visi kas gyvas rudeniniais lapais apsikase ir
laikia pavasario.
Jau rasiau,kad vakar sukinejausi virs Klaipedos,skridau nedideliame aukstyje isilgai gatviu,virs tvenkiniu,skveru,baznyciu,namu.Bet akiratyje
visada turejau atsargine tupimui aikstele.Ka gali zinoti,geriau apsidrausti.
Siandien,vaziavau pas kolega Stasi jau i kita miesto puse,siaurine.
Pute apie 5m/s pietys,todel buvo lengva startuoti ir rinktis auksti.Ilgai ore
laukiau Stasio,bet i jo Simoninio,karba,ilindo pasisildyti paprastasis Lietuvos
dirvonu sliekas.Nuo benzo jis ispampo teko paprakaituoti kol istrauke.
O tuo metu poros metru austyje,pagautas azarto kaip tikras medziotojas,vaikiausi lape.Idomiausia,kad ji kaip zuikis bande metyti pedas
neuzmirsdama kartais paziureti i virsu.Galu gale pagailo man jos,dejau
per gazus ir i virsu,pasigrozeti rudenio spalvom.Stasys veliau pakilo,susuko
kelias spirales,bet vel variklis uzspringo.Vakare sake visa ardys ir jei rytoj
oras leis,vel varysim.Juk tuoj atsals,o kartu su varikliu kalenti dantimis
nesinori.Kam nepatinka,galit neskaityti,kas labai nervuotas,ismeskit kom
pa per langa,bet as rasysiu,mat noriu ivaldyti klaviatura.Atia,chebryte.2004 4 lapkričio @ 13:42 #167162AnonimasSveikas Stasiuk. Nuosirdziausi linkejimau Tau nuo Vilniaus “karlsonu”. Smagu skaityti Tavo rasinius apie skraidymu metu patirtus ispudzius.
Mes nesijauciam “lapais apsikase” ir laukiam ne pavasario, o bent kiek tinkamesnio skraidymams oro. Tinkamiausios salygos, kaip taisykle, buna tik darbo dienomis. O sulaukus savaitgalio viskas apsivercia “sh…na” puse i virsu – lietus, stiprus vejas ir t.t. Nuo to tik nervai “dega” ir “mazolis” ant uzpakalio dideja.
Pajuryje vejas, be abejo stipresnis, taciau lygus. Puciant 5 m/s vejui Tu sekmingai sukiojiesi virs Klaipedos – nei turbulencijos, nei oro erdves apribojimu. Miestas “siauras” (rytu-vakaru kryptimi), taip kad netiketai uzgesus varikliui, vieta tupimui nebus sunku rasti (jeigu neskraidysi kaminu aukstyje). Ir pretenziju, kad skraidote virs miesto, niekas nekelia. O mus pries kelis menesius oi kaip bande aukleti (ir gasdino, ir necenzuriniais zodziais koliojo, ir galiausiai net “prisiploti” palinkejo). Mums visiems Vilniaus CTR zona – kaip ragstis … (zinai, kurioje kuno vietoje). Nors “balionistai” virs Vilniaus sekmingai skraido nuo 1995, “plaukia” sau, kur vejas nesa ir niekam per daug netrukdo. Mes turime leidima skraidyti tik virs siaurines-vakarines miesto dalies, be to, ir aukstis apribotas iki 200m. Miesto reljefas kalvotas, dangoraiziai Vilniuje “dygsta” vienas paskui kita (ypac prie Baltojo tilto, kur tinkamiausios salygos startuoti), taip kad turbulencija, puciant stipresniam vejui, garantuota. Vienintelis privalumas, kad slieku i karbiuratorius neprilenda (idomu, koks pas Tavo kolega oro filtras, kad pro ji sliekas i karbiuratoriu pateko?).
Galiu pasigirti – isbandeme nauja traika (galima skristi vienam, arba dviese). Viskas pagaminta is titano, todel konstrukcija isejo labai lengva ir tvirta. Be to, traikas lengvai issiardo (todel jo dalys telpa bet kuriame automobilyje). O motora galima ir atskirai naudoti – atkabinai nuo “vezimo”, uzsidejai ant nugaros, “prisisegei” sparna ir aukstyn…
Kazkuri is artimiausiu sestadieniu teks ir man i Klaipeda vaziuoti (skaitysiu paskaita farmacininkams). Jei galesi, “uzsakyk” Stasiuk tai dienai gera ora – atvaziudamas, i masina isimesiu ir savo iranga, nes paskraidyti pajuryje – sena svajone. O su Tavim – visados gera kompanija.2004 4 lapkričio @ 18:41 #167163AnonimasJo kas liecia miesta tai Klaipeda tarsi ungurys rangosi isilgai juros.O skraidau,butent kaminu aukstyje,nes kaifas didesnis.Exstra tupimui vietu
apstu.Didesni auksti susirenku kai skrendu per marias,kazkaip nejauku
kai po kojom 12m gilumo vandens sluoksnis.Jei atvaziuosi parodysiu vieta
is kur kada nors pakilsiu naktiniam skrydziui.Oru tinkamu skrydziams tik
rai nedaug.Dziaugiuosi,kad dvi dienas is eiles,tarsi loterijoje islostas,gale
jom paskraidyti.Dabar vel vejai ir lietus.Nors rusai sekmadieni rodo rytu veja,mausim i kopas.2004 4 lapkričio @ 20:06 #167164AnonimasSiomis dienomis ir man teko pakilt su raketu virs Anyksciu.Tik drabuziu neapskaicevau.Teko leistis greiciau negu to norejosi.As irgi galvoju apie traika,nes be vejo daznai nepakylu ir tenka vel atgal viska i vietas sustatyt, o dar starterio nera. RE ar traikui uztektu raketo .Mano svoris 70 kg. Ir kada gi karsonu forumas veiks.
2004 5 lapkričio @ 11:55 #167165AnonimasNeuzteks “Raketo” traikui patraukti.As irgi varkdavau per stiliu,sveriu tiek
pat kaip tu,o sparnasAlix”M”nemazas.Ji istempti tokiam nedideliam zmoguciui kaip man,nelengva.Taciau Jurgis parode kaip lengviau tai padaryti.Reikia abi rankas laikyti siauriau ir butinai pakelti aukstai,per vi
duri sparno.Taip ir dirzai nesmunka i salis nuo peciu ir sparno priekis,pasi
keles pasigauna oro.Tai visai kitoks startas nei nuo kalno su paprastu sparnu,kai rankos atgal ir i virsu atleidus visai vairus,o pats mauni kunu
i prieki kaip zasinas.
Gal ir gerai tas traikas,bet su juo nenutupsi kaip as dabar kur noriu.
Pakylu tiesiog vidury miesto ir leidziuos prie savo namo2004 5 lapkričio @ 16:00 #167166AnonimasSiaip jau su Raketu pakyla ir 100 kg svorio pilotai, taciau visi pripazista, kad skrendant traukos rezervas minimalus (saugumo poziuriu tai nera gerai). Variklis pastoviai dirba beveik maksimaliu rezimu, o tai jam ne i sveikata. Zinoma, traikas neprides 30 kg – skridimo svoris padides mazdaug 14-17 kg (priklauso nuo to, kokius ratus naudoji). Su tokiu svoriu tikrai pakilsi net ir su Raketu, taciau vargu ar i tai reiketu orientuotis. Cia iseis panasiai, kaip automobilis su motociklo varikliu (sovietiniais metais Rusijoje tokius gamino – specialiai invalidams).
Nusileidimui su traiku didesnes aiksteles nereikia, ypac tupdant si isjungtu varikliu – palietes zeme, “vezimas” labai greitai sustoja, nes atgal virstantis sparnas veikia kaip parasiutas ir labai efektyviai stabdo. Pakilimui vietos reikia siek tiek daugiau, nei startuojant kojomis. Taciau stiliaus salygomis su traiku startuoti visados bus lengviau, ypac jeigu kylama tandemu.
Gincai – kas geriau – “kojos ar vezimas” – is esmes yra beprasme. Abu budai turi savu privalumu ir cia jau individualus reikalas, kam bus atiduota pirmenybe. Pvz. Stasiukas labiau pripazista nuosavas kojas, nei ratus. Mano nuomone – geriausia, kai gali pasirinkti vietoje – ar siandien kabinsi varikli prie ratu, ar uzsidesi ant nugaros. Dauguma iki siol Lietuvoje pagamintu traiku yra “stacionariniai” – varikliai primontuoti kaip ir “ant visai”.
“Karlsonu” forumas prades veikti, kai isspresime tinklalapio http://www.paramotors.lt administratoriaus problema. Stengsimes tai padaryti kuo greiciau.2004 5 lapkričio @ 17:49 #167167Anonimasmano traikas us tave didesnis ir sunkesnis,stasiuk…panasiai ir as skraidau:pakilu prie namu ir leidziuos i bet kokia 10m aikstele.problema tik ta kad persivesti ji gana sudetinga…
2004 6 lapkričio @ 10:18 #167168AnonimasO koks variklis?Su raketu tikrai nepatemptu,todel kol kas pasitenkinsiu
savo kojelem.Vistiek es patenkintas ir vis daugiau dziaugiuosi galedamas
paskraidyti kur noriu,kada noriu ir kiek noriu.Varikliukas ta malonuma su
teikia.Ana diena dar burbulu pagaudziau,kai pasilde saulute.2004 6 lapkričio @ 18:29 #167169AnonimasNe visada paskrisi kada nor ir kur nori,bet aisku ne kaip balionas ,kur vejas pucia ten ir skrenda.Noriu suzinoti!Pakilus varikliuko pagalba ir ji isjungus nuskrendi marsruta.Kaip visa tai registruoti taures varzybose.Sklandyme ,girdejau, tai ymanoma.
2004 6 lapkričio @ 18:52 #167170AnonimasTikrai sparnu nepudom kaip lapu rudeniniu… Sulekiam kai vejai nepucia,
idesim naktinio Panevezio nuotrauku, pagaliau atfotografavau
sekmes padangese2004 6 lapkričio @ 20:07 #167171liotcikSkladyme kai itrauki varikli sklandytuvo kokybe praktiskai tokia pat kaip ir be variklio ir prietaisai rodo kada variklis ijungtas kada isjungtas, variklio ijungimas prilygsta tupimui (motorizuoto sklandytuvo kaina padideja nuo 12000eur nei be variklio).
Su parasparniu prietaisai nereaguoja i variklio ijungima, be to su varikliu prarandi kokybes, mase gerokai didesne del to didesnis zemejimas, ir kiek zinau su varikliu skrist per blaskymus nelabai malonu (pats niekad neskridau su motoru, bet kiek klausinejau karlsonu visi sako kad su varikliu per termikus nelabai kas gaunasi)Gintas2 parašė:
>
> Ne visada paskrisi kada nor ir kur nori,bet aisku ne kaip
> balionas ,kur vejas pucia ten ir skrenda.Noriu
> suzinoti!Pakilus varikliuko pagalba ir ji isjungus nuskrendi
> marsruta.Kaip visa tai registruoti taures varzybose.Sklandyme
> ,girdejau, tai ymanoma.2004 6 lapkričio @ 21:11 #167172AnonimasAs jau neviena karta rinkausi auksti termikuose su ant laisvu apsuku dirban
ciu varikliuku.Nei kiek nemazesnis kaifas ir dar turi privaluma,iskritai is srau
to,pametei termika,per gazus ir toliau ieskai.Tik,aisku savaime,reikia pasirinkti stabiliai ramia diena,o taip pat laika dienos begyje.Jei skraidoma
paskui isvilktuva,tai kas gali paneigti,jog negaliu kilti ir as.Tas daiktas ant
kupros nieko nemaiso,tik reikia su juo apsiprasti,o visa kita taip pat kaip
su paprastu sparnu.Dar visai chebrai gali parodyti kur suka lizdus termikai.2004 6 lapkričio @ 23:11 #167173AnonimasTo Liotchik:
As aishku ne specialistas , bet nuo kada sparno apkrovimas keicia sklendimo kokybe?2004 7 lapkričio @ 08:12 #167174liotcikNemaisyk proto su razumu Kokybe mazina motoro remo ir pacio piloto stati sedesena (del padidejusio pasipriesinimo). O del didesnio sparno ikrovimo dideja minimalus zemejimas.
Visa tai yra tik teoriniai samprotavimai, kazin kaip stipriai tai pasireiskia praktikoj.neziniukas parašė:
>
> To Liotchik:
> As aishku ne specialistas , bet nuo kada sparno apkrovimas
> keicia sklendimo kokybe?2004 8 lapkričio @ 15:49 #167177AnonimasTikrai jauciasi skirtumas, sklendziant termike ypac silpnam kai kabo variklis ant nugaros.
2005 2 vasario @ 14:28 #167261AnonimasTo Liotcik: nuo svorio sklendimo kokybė nepablogėja, tik reikia šiek tiek didesnio greičio. Palyginimui Jantar Standart 2 į kurį pilamas 150l vandens balastas, kuris išleidžiamas tik prieš tupiant.
Dėl pasipriešinimo tavo tiesa.2005 2 vasario @ 14:57 #167262AnonimasL-13 parašė:
>
> To Liotcik: nuo svorio sklendimo kokybė nepablogėja, tik
> reikia šiek tiek didesnio greičio. Palyginimui Jantar
> Standart 2 į kurį pilamas 150l vandens balastas, kuris
> išleidžiamas tik prieš tupiant.
> Dėl pasipriešinimo tavo tiesa.Kelis kartus perskaiciau ka as cia prirasiau; nu niekur neradau kur parasiau, kad padidejus masei pablogeja kokybe rasiau kad padideja minimalus zemejimas, bet kad kokybe pablogeja nerasiau.
Apie sklandyma man galit neaiskint, kai kuriuos dalykus zinau geriau nei jus pats O i jantari vandeni pila tik esant gerom salygom, jei pilotas mato kad termikai silpni ispila vandeni nx Beje skraidykliu ir parasparniu pilotai irgi ima balasta esant stipriems kilimams. O vandeni pila del to kad esant didesniam ikrovimui kokybes greicia pasislenka i prieki.2005 2 vasario @ 16:05 #167263AnonimasO pas kai kuriuos sklandytuvus yra dar tokia speciali skylute nupilti pilotui ir nuosava vandeni/balasta… ))
> ispila
> vandeni nx Beje skraidykliu ir parasparniu pilotai irgi
> ima balasta esant stipriems kilimams. O vandeni pila del to
> kad esant didesniam ikrovimui kokybes greicia pasislenka i
> prieki.2005 2 vasario @ 18:06 #167264GedasFiodorovicius parašė:
>
>
> O pas kai kuriuos sklandytuvus yra dar tokia speciali skylute
> nupilti pilotui ir nuosava vandeni/balasta… ))Jo, nes nenupylus sio balasto skrydzio kokybe labai staigiai mazeja ir krenta iki 0
2005 4 vasario @ 10:39 #167265AnonimasJooo… kaip nebutu juokinga ar liudna, tai beveik teisybe….
Turbut apie sito balasto pertekliu galima butu suzinoti net ir is zemes, vien paziurejus i skridimo stiliu. Paprastai pilietis, kuri kankina balasto perteklius – trypcioja daznai kojomis.
O stai sedint sklandytuve trypciojimas yra naturaliai perduodamas i posukio pedalus…> Jo, nes nenupylus sio balasto skrydzio kokybe labai staigiai
> mazeja ir krenta iki 0
> -
AutoriusĮrašai
- Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.