- This topic is empty.
-
AutoriusĮrašai
-
2005 12 gegužės @ 18:19 #150262Anonimas
Sekmadienis,08 geguzes,07:00 ryto.Saulute sviecia i dangu kviecia…Oras Pociunuose puikus,dangus giedras be jokio debeselio,virs nemuno atkartodamas jo vingius nusidriekes rukas.Po lengvu pusryciu pradejau ruostis skrydziui.Rukas vis auga,na bet galvoju kol issiklosiu sparna,pasisildysiu motoriuka issisklaidys.Jau ir motoras ant nugaros ir sparnas prisegtas,o matomumas hmmm…kokie 50metru i prieki,i virsu sunku suprast,balta.Nutariau surizikuot ir startuot.Atplysau,valio!!! Tik pakilus nuo zemes kokius 10 metru pasidare visai nelinksma,zeme tirpte istirpo ruke,i virsu nematyt nieko,akyse balta.Reik priimt kazkoki sprendima,nes menki juokai,gal reikia leistis?Savo aerodromeli zinau mintinai,i prieki iki elektros laidu kokie 300m. i sonus irgi vietos sociai,bet vistiek baisu leisti zemyn.Nusprendziu kilt,vistiek tureciau pramust.Dangaus vis nesimato,o juk pries pusvalandi jis buvo svarut svarutelis.Na stai pagaliau po keliu sekundziu pradeda rysketi dangaus zydryne,dar akimirka ir as ” virs debesu “Atsivere toks vaizdelis kuri as savo akimis pamaciau pirma karta gyvenime.Apacioje debesu patalas uzklojes visa zeme,nematyt nei misku,nieko,apsoliuciai balta.virsuje zydras dangus ir ryskiai sviecianti ryto saule…Horizonte matyti tik Alytus,ir kur nekur styrancios mobileku antenos.Nors nagus nusigrauzk kad su savimi nepasiemiau kameros.Toki vaizda maciau tik internete,kazkoks paramotoras virs debesu,pagalvojau kad cia arba foto montazas,arba jis beprotiskam auksty.Pasirodo tereikejo pakilti vos kokius 50m. kad pamatyciau ta pati.Tik meldziau dievulio kad mano motoriukas neuzgestu,bo tai neaisku kur nutupciau.Pasiskraidziojus kokia valandziuke rukas issisklaide,pradejo atsirasti pirmieji burbuliukai,metas gryst namo ir uzleisti vieta kitiems sparno broliams kuriu cia Pociunuose sekmadieni knibzdete knibzdejo.Grazus tas vaizdas,bet antra karta kilti ruke nerizikuosiu…
2005 12 gegužės @ 19:18 #167592AnonimasJo vaizdelis kai lieki vienui vienas virs debesu,tikrai nepakartojamas,Ta as
patyriau rudeni,kai pamates atslenkanti ruka,samoningai neriau i ji.Po keliu
min. saule sviete tik man vienam.Kaifas neispasakytas.Taciau as nepame
ciau is akiu debesu krasto,kad matyciau kur grizti.Ir man teko kilti apie 300mkad atsidurciau virs debesu patalo.Malonu kad dar kazkas tas ispudin
gas akimirkas patyre ir isgyveno.Man prie juros tokius momentus pagauti
nera sunku.Taciau reikes issikapstyti virs tikru debesu kurie pluduriuoja
poros km aukstyje ir ten pagaudyti su fotiku praziu kadru.2005 13 gegužės @ 14:25 #167594AnonimasDar fainiau yra nakti, prie miesto, kai matosi miesto ziburiai pasijausi
kaip stebuklu saly
Tik skrendant ant miesto vejas turi buti nuo miesto puses
kad uzgesus varikliui tave nupusdinetu i aerodroma ir turek
didele atsarga aukscio, dar palik kokius svieciancius ar miksicius
ziburelius (MASINOS ILGAS SVIESAS IR KARTU AVARINIUS zibintus)
kad ore iskart matytum savo nusileidimo vieta.2005 14 gegužės @ 06:57 #167598AnonimasBuvo toks monas ir man su Darėnu. Jei kas jau esate skaitęs – atsiprašau už kartojimąsį..
Startavome 7-tą ryto, pro properšą išlindome virš rūko – nieko baisaus. Pro rūką švysčioja žemės lopinėliai, ir balti balti patalai nuo horizonto iki horizonto. Praskridus gal trečdalį kelio properšos ne tik kad nepadidėjo, jos staiga ėmė ir visai išnyko. Linksmumas baigėsi kai priartėjome prie Pšasnyšo aerodromo. Debesų viršūnės pakilo iki 350 metrų ir jokios properšos horizonte. Bialystokiniai kažkur nutūpė – juos į pietus nustūmė žemų debesų juosta. Į mūsų beviltiškus klausimus kokiame aukštyje prasideda debesys niekas neatsako… Tik GPS rodo kad esame jau virš aerodromo. Ir vėl reikia priimti sprendimą ką daryti. Iki sekančio žinomo aerodromo Torunėje 250km (Torun) neužteks kuro, o rizikuoti ir su paskutiniais lašais leistis nežinia kur taip noro nėra. Bėgti į pietus iki debesų krašto taip pat nedaug vilties – nežinia kiek jis pasistūmėjo tolyn nuo to momento kuomet šnekėjomės su bialystokiniais pilotais, horizonte jokių prošvaisčių nematyti. O po apačia mūsų laukia didžiulis aerodromas… Jei nežinai ką daryti – elkis pagal išankstinį planą. Leidžiamės… Pasitarę nusprendėme kad pirmieji leidžiamės mes su Algiu – keturios akys tai ne dvi, plius mes turime GPS. Nors mūsų variklis beveik ant perkaitimo ribos – kelioniniai maišai su daiktais labai pablogino variklio aušinimą. Vanduo 98-100, tepalas 115. Ir tai horizontaliame skridime. O jei reikės kilti? Pagal GPS nusitaikome į taką ir… 350m aukštyje pasineriame į miglą. Tuojau pat aprasoja šalmo stiklas. Algis žiūri į priekį ir į prietaisus, aš – į GPS ir į apačia, laukiu kada gi žemė pasirodys. Algis diktuoja aukštį: 200, 150, vis dar migloje, 100, 90, 80, 70, neaišku ar reljefas čia nėra aukštesnis nei pakilimo vietoje. Stasys mus kažko klausia per radiją – girdžiu jį kalbant bet nieko nesuprantu, atsakyti irgi nesiruošiu – nėra kada Staiga prisimenu kad ūkininko “aerodromas” buvo ant kalno, 60, 50, Algis nusprendžia daugiau neberizikuoti ir kilti, sekundė delsimo, 40, šmėsteli žemės lopinėlis ir aerodromo tako ženklas. “Žemė, takas po mumis, kairys posūkis” – šūkteliu aš. Švelniai žnektelime tiesiai prie aerodromo pastato. Mus stebi suglumę vietiniai žemės ūkio lėktuvo pilotai, iš kur čia mes atsiradome. Pranešame Stasiui – “Debesys baigiasi 40 pagal aukštimatį, realiai turi 70 metrų” – pasirodo aerodromas šiek tiek žemiau. Po kelių minučių kaip vaiduoklis iš debesų išlenda Stasio orlaivis. Vaizdelis nenusakomas, suprantu vietinių nustebimą mus pamačius. “Dar ko gero niekada nebuvau toks laimingas pasiekęs žemę” – Stasio reziume.
2005 17 gegužės @ 06:59 #167604GeorgasNepaminejot kad skridot motoskraidykle
G.
2005 17 gegužės @ 13:18 #167605AnonimasChebryke, viskas grazu, bet vizualiu skrydziu taisyklu pamirsti taip pat nederetu.
2005 17 gegužės @ 16:24 #167606AnonimasUztai ir rasome cia, kad kiti paskaitytu, issigastu ir nebandytu to kartoti. VFR krauju rasytos.
2005 18 gegužės @ 07:12 #167607AnonimasJaigu visi toki saziningi tai gal issilaikom licencijas kokiu reikalauja skraidymams su paramotoru.Registruojam sparnus,draudziam kaip UL.
2005 18 gegužės @ 10:56 #167609AnonimasLicencijas skraidymui paramotoru kai kas is lietuvisku “karlsonu” turi. Jas isduoda Lietuvos ULO federacija. Visa beda, kad issilaikyti ta licencija nepigiai atseina.
Jeigu visus motoparasparnius “sunumeruoti” (4-tos kategorijos ULO), o veliau koks nors registruotas (su numeriu) sparnas bus panaudotas laisvam skrydziui, iseitu, kad i ora pakilo ULO, kurio varikli pilotas samoningai paliko ant zemes…2005 19 gegužės @ 07:14 #167616AnonimasAr tikrai brangu? Uz visa moksla, uz kursus tik 200Eur.!!! Kai visai neseniai dar buvo ir 1400lt ir dar, ir dar. Nejuokink! Per du metus nei vienas “erelis” net nesiteike paklaust- kada ir kur!!! Paprasciausiai visi sie “pseudo karlsonai” bijo legalizuotis, bijo apsikraut atsakomybe ir bijo suprasti kad daug ko nezino. Suskaiciuok kiek kainuoja visa iranga, kuriai pinigu buvo kaip tik tiek, o licencijai ju, zinoma, pritruko. Labai lietuviska ir labai patogu.
Normalus “karlsonai” jau susitvarke dar pirmieji ir nera jokiu problemu, nes jie yra normalus!!! Kam dar nesuprantama, prasau uzmesti aki i bendra foruma /ZEMAITIJOS TAURE/- problemu netruks. Sekmes visiems.2005 19 gegužės @ 09:10 #167617Anonimascia tipo laisvo skrydzio pilotai taisykles pazeidzia, o paramotoristai kurie turi licenzijas yra sventi angeleliai
2005 19 gegužės @ 14:03 #167618AnonimasCia tipo, kad reikia tureti licencija ir zinoti ka ir kaip. Para ar su motoru, ar be- problemu tiek pat, ir tiek.I sventuolius nesitaikau ir, gink Die, kitu nematuoju.
-
AutoriusĮrašai
- Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.