Sezonas prie juros atidarytas

Pagaliau nurimes vejas leido paskrieti prie juros.Ryte dar ciongavo vejelis kaip reikia,bet apie 12val eme rimti.Atmines su dviratuku iki kopu 11 30val sedejau vienui vienas ant kuprines,ziurejau i vis dar selstancia jura,meiliai silde saulute,murkiau is malonumo kaip katinas ir laukiau kol pasibaigs gan postipriai uzputimai,kol issilygins,apsiramins gusiuotas vakaris.Vienu metu pasirode kad tik vakar surmuliavo nuo poilsiautoju kopos,state smelio pilis vaikai,laimingi turskesi juroje,uzkele galvas krykstavo ir rode pirstais i skriejancius parasprnius,o mamytes,nusimetusios nuo saves ka tik galima,geidulingai raivesi ant saules isildydo smeliuko ir gunde,gunde,gunde.Ech kaip buvo gera! O as kaip kvailys skraidziau,skraidziau,skraidziau.
Uzteks prisiminimu laikas i ora.Netiketai atsirado problema,bangos atriededavo vos ne iki kopu,o kaip pasikelti sparna? Teko pasieskoti platesnes vietos ir greitai,kol nesulapau uzpakalio,kilti.Ilgai pute stiprus vejai,vietomis vos ne metru paaukstino priekine kopu briauna ir ji neblogai pasitarnavo antvejui,tuo paciu man ir zuvedrom.Pora kartu nuskridau iki senosios perkelos,pasisiubavau prie laiptu,pasimegavau greitu skrydziu pavejui,nes pute truputi is desines ir nutariau leistis.Kazkaip vienam neidomu,o kolegos paskende,uzsikase darbuose.Tai va,erdve prie juros praduriau,nuemiau plomba,taip sakant,atidariau sezona.Jura maloniai priims visus,kai uzkaisit ten zemyne,prasom i pajuri.