Lillehamer-Hafeil Norge

Fotkiu idek!

Grazu!

pirma susikuri vartotoja cia ImageShack.us. paskui sukeli fotkes( viskas ten labai elementariai ) ir tada desinej pusej rasi uzrasa: Get code for Forums. ismes lentele su dviem linkais. copy pirma linka ir ikeli i zinutes laukeli. viskas sekmes

smagu ziuret

Sveiki, kadangi tik sukrtikavau ir nepasiūliau sprendimo, tai pajaučiau moralinę pareigą parašyt dar vieną pranešimą Tai, kad Airidas neįsižeidė, o privačiai paprašė komentarų, tai gavosi kaip ir paskatinimas. Skyriau šiek tiek laiko ir prirašiau labai daug todėl norėjosi įdėt pasisakymą viešai, gal bus naudos ir dar kam nors ir gal atsiras, kas pataisys galimas mano klaidas.

Taigi, ką mačiau filmuke:

Kas gerai:
Yra šalmas
Atrodo šiek tiek susipažinęs su atbuliniu startu, ~15 sekundę gražiai pasitiesi sparną prieš vėją.

Kas negerai:
1.
a. mokaisi pats be instruktoriaus, o iš to seka b
b. manau netinkamos oro sąlygos ir tikriausiai vieta mokymuisi, paskui apie tai daugiau.
2. ~25s. ir ~36s. susistabdyk ir pažiūrėk į sparną, nepastebėt neįmanoma “sulaužyta” priekinė (viršutinė) sparno briauna, taip yra negerai, o nutinka dėl to, kad per smarkiai trauki už A eilių, tikiuosi žinai, kas tai yra. Už jų traukt reikia, tai pagreitina startą ir kai moki, vieną pusę traukdamas smarkiau gali pasikoreguot kreivai pradėjusį kilt sparną. Bet svarbiausia yra tinkamai traukt sparną kūnu, būtent kūnu keli (tempi) sparną, o rankom su A eilėm padedi. Jei trauksi (ar priešinsies, kai stipresnis vėjas) per mažai, sparnas nepakils, jei trauksi per staigiai, kai stipresnis vėjas, sparnas šoks greit į viršų (kartu su tavim), ir tikriausiai po to ners žemyn nesvarbu ar stabdysi ar ne, bet paskui krisi ant žemės, kritimas neturėtų būt koks nors didelis, bet jei nusileisi ne ant kojų ir žiūrėdamas į priekį, esant stipresniam vėjui, gali būt tempiamas gana toli gerai jeigu tik per žemę ar sniegą Taigi reziumuojant keliam kūnu, rankom padedam ir vairuojam, bet nepersistengiam.
3. Toliau 41s. rankos “po užpakaliu” šiaip nevisai, bet vistiek negerai šitoj stadijoj. Taigi tęsiam apie startą… Pasikėlei sparną, apsižiūrėjai ar viskas gerai, apsisukai į priekį, visą laiką turi jaust sparną. O kaip? O dviem būdais: klevantos (tos rankenos už kurių laikai), turi būt šiek tiek užtrauktos, kad rankose jaustum sparną, centimetrais nepasakysiu, o perdaug negerai, reikia tik tiek, kad jaustum. Kitas būdas ne atskiras, o naudojamas su jau paminėtu, kaip ir paminėtas su šituo Taigi atsisukai į priekį, pasilenkei į priekį, dairaisi tai į vieną tai į kitą sparno pusę per šonus (susilenkus kitaip neišeina) ir per diržą, kuris yra ant pilvo trauki viską kaip trys arkliai į priekį, nesvarbu ar 10 sekundžių ar tik pusę, bet tvarka ta pati. Kai atsipleši nuo žemės turi būt susilenkęs ir kabėt ant to pilvo diržo už kurio viską traukei (atsisėst suspėsi visada), rankos tuo metu kaip ir anksčiau ŠIEK TIEK prilaiko sparną. Kartais reikia užtraukt ir taip giliai kaip tarp 37s. ir 38s. (kol esi ant žemės), kad sparnas tavęs neaplenktų, bet jei nebūtum tiek traukęs nebūtum buvęs išmestas į orą, o gražiai nubėgęs ir pakilęs (tikriausiai… nes atbuli žmonės paprastai greit nelabai bėgioja ). Kai jau esi ore, tiek traukt ir taip staigiai kaip minėtoj 41s. išvis negalima.
4. Kai pakilai man atrodo, kad pastebėjau tampymą už klevantų, turiu omeny staigų vienos ar abiejų užtraukimą ir staigų paleidimą, kai taip staigiai grubiai pats nesuprasdamas, ką darai, elgiesi, parasparnis kaip ir mergina nesupranta (šitas palyginimas sugalvotas ne mano), ko iš jo nori ir jeigu nėra tau abejingas pradeda daryt taip pat nesuprantamus dalykus Nors šiaip jei parasparnis mokyklinis (patyrus mergina) visas tavo nesąmones atleidžia ir nepaisant tavo pastangų padaro, taip kaip turi būt Blogesniu atveju tie nesuprantami dalykai pasireiškia, kaip siūbavimas (supynės). Parasparnis siūbuoja pirmyn atgal ir į šonus ir visais įmanomais tokiais deriniais ir kai kam netgi patikt gali, bet viena iš problemų yra kai taip vyksta prie žemės. Pabandyk įsivaizduot supynes, kurios pakabintos taip, kad apatiniame taške tu sėdi žemiau negu žemė… Taigi posūkiai ramiame ore turi būti atliekami taip: užtraukei klevantą, palaukei ~sekundę, pradėjo suktis, pasisuko kažkiek, atleidai parasparnis dar kažkiek laiko sukasi ir išeina į tiesų skrydį. Posūkio greitis priklauso ne nuo to kaip greit patraukei už klevantos, o nuo to, kaip giliai ji užtraukta. Dar yra keli niuansai, bet ir taip manau jų čia per akis Neramiame ore parasparnis gali siūbuot ir be tavo pagalbos, o jei padedi netaip ir nelaiku, jis siūbuoja dar labiau. Todėl mokymuisi reikia pasirinkt tinkamas sąlygas, kas be instruktoriaus tikriausiai sunku, lygumose tai yra rytas ir vakaras, kai terminė veikla yra neaktyvi. Taigi skrydis aktyviame ore. Klevantos visą laiką užtrauktos tiek, kad būtų galima ir daugiau užtraukt ir paleist ir sparnas į tai reaguotų. Jei jauti, kad tave pradeda kelt, sparnas nueina šiek tiek už nugaros, reiškia reikia klevantas atleist, jei sparnas neria į priekį, jauti silpną nesvarumo būseną, lyg su mašina važiuodamas nuo kalniuko, reiškia reikia pristabdyt labiau, bet nepersistengt. Kai siūbuoja į šonus viskas tas pats, sparnas yra kairėj pusėj ir “ners” į dešinę, reiškia svoriu ir klevanta tau reikia prilaikyt kairę pusę. Ir tas pats su dešine puse. Stabdyt, paleist ir persisvert svoriu reikia laiku ir atitinkama amplitude. Jei darai nelaiku, persistengi ar per mažai siūbavimai nerimsta, o blogesniu atveju didėja. Pvz. kol sparnas neria į priekį, tol jį laikai labiau pristabdęs, kai tik sustoja klevantas reikia atleist, jei eina atgal reikia atleist visai. Tas pats kai siūbuoja į šonus, bet jau tik po vieną ranką. Kadangi visą laiką į sparną žiūrėt negali, tai visus tokius siūbavimus reikia jaust užpakaliu, kas ateina su praktika.

Tai va tiek nedaug teorijos

Nežinau, kiek to ką parašiau žinai, bet kadangi man užtruko ilgai ir dar teko rašyt du kartus, tai tikiuosi, kad bus naudinga. Kitas svarbus dalykas yra tai, kad geras instruktorius šalia, geriau už patį geriausią, kuris instruktuoja per internetą… Manau jau žinai, kad iš knygų skraidyt neišmoksi ir pinigai instruktoriui paprastai sutaupo pinigų/laiko, kuriuos gali tekt skirt medicininėm išlaidom. Dviratis išrastas ir nereikia jo išradinėt pačiam, tuo labiau rizikuojant savo bei aplinkinįų sveikata, bei šeimos socialine gerove
Apie daug čia parašytų dalykų reiktų paaiškint plačiau, bei neužmiršt, kad ne viskas tinka 100% atvejų. Jeigu tai reiktų surašyt, teksto gautųsi žymiai daugiau, o va dėl naudos kažin, nes skrisdamas/mokydamasis negali visko atsimint iš karto ir dar bet kiek priežasčių….
Jeigu atsirado tokių, kurie perskaitė iki galo ir rado vietų kur nusišneku prašau pataisyt, nes tai susiję su žmonių sveikata ir gyvybe.

Mantas

“. Taigi posūkiai ramiame ore turi būti atliekami taip: užtraukei klevantą, palaukei ~sekundę, pradėjo suktis, pasisuko kažkiek, atleidai parasparnis dar kažkiek laiko sukasi ir išeina į tiesų skrydį. “

Gal prideciau toki komentara jog posuki reiketu pradeti ne klevanta, o kuno svorio permetimu ir tik po to pagelbeti klevanta.

Oj, na aš čia niekaip nesusilaikau pasireklamuoti! Va kokie instruktoriai dirba ARCUS mokykloje!! Koks AŠ maladec, a?
Tik jis brendžio negeria..

Bet Airidai, nepamiršk Manto žodžių – kad geras instruktorius šalia, geriau už patį geriausią, kuris instruktuoja per internetą… Surask sau kokį gerą patarėją.
Sėkmės!

Blocha