“Saugaus” parasparnio pasirinkimas. Lietuvos čempionato patirtis

Š.m. Lietuvos parasparnių čempionato metu man pasitaikė unikali proga kiekvieną rungtį skristi su skirtingu sparnu. Pagalvojau, kad mano įgyta patirtis gali sudominti ir kitus pilotus, todėl ryžausi parašyti apie tai į forumą.

Kokie tai buvo sparnai?

1. Niviuk Artik (mano ištikimas draugas), EN B (DHV 2), dydis 90-110kg., atrodo, kad 2005m. modelis, skraidytas 4 sezonus, nuskraidyta apie 250val., prieš 2metus pakeistos stropos. Aš taip prie jo pripratęs, kad kartais man atrodo, lyg jis būtų įaugęs į mano kūną.
2. UP TrangoXC2, EN C (DHV 2), dydis 90-110kg., šių metų (šviežiai iškeptas) modelis, sparnas iš dilerio (kiek nuskraidyta galima tik spėlioti, bet tikrai nedaug).
3. Triple Seven Rook (taksi), EN B (DHV 1-2), dydis 85-105kg., šių metų modelis, sparnas iš dilerio (kiek nuskraidyta galima tik spėlioti, bet tikrai nedaug).

Visais atvejais piloto svoris su įranga buvo apie 105-110 kg.

Įspūdžiai:

Pirma rungtį skridau su Artiku. Apie jį daug nerašysiu. Puikiai pažįstu šį sparną ir jis labai man patinka – saugus, greitas ir patikimas. Gaila, kad jis jau senas. Oro sąlygos buvo stiprios. Skraidyti tokiomis sąlygomis vienas malonumas. Sparnas bandė tai nerti, tai jam ausytės užsilenkdavo. Nieko ypatingo, tik visi mane lenkė vertikaliai ir horizontaliai.

Antra rungtį skridau su Trango XC2. Oro sąlygos buvo panašiai geros kaip per pirmą pratimą. Vėjas startavietėje buvo labai silpnas ir teko išstartuoti tik iš antro karto, kas man yra labai nebūdinga. Nemanau, kad tai yra sparno problema. Tiesiog startuodamas niekad nekreipiu didelio dėmesio į starto vietą ir laiką, nes iki šiol visus kylančio sparno neteisingus judesius kompensuodavau aktyviu valdymu. O šiuo atveju neįvertinau to, kad pirmą kartą gyvenime prisiliečiu prie šito sparno. Kadangi sparno visiškai nepažinojau, teko skristi atsargiai ir pratintis prie jo. Netrukus pastebėjau, kad jis renka aukštį žymiai geriau nei Artik, o vėliau tą patį pastebėjau ir su sklendimu. Nors teko aktyviai valdyti sparną, bet sakyčiau, kad sparnas visai nėra linkęs lūžinėti. Prieš lūždamas, sparnas išleidžia orą lyg norėdamas pasakyti: „aš pasiduodu“, jeigu tuo metu staigiai prapumpuoti su klevanta, tai jis atsigauna ir varo toliau lyg nieko nebuvo. Pats Trango yra gyvesnis nei Artik. O ko kito galima tikėtis, kai jo proilgis yra 1,2m. ilgesnis? Maži ausų lūžiai nedaro niekam jokios įtakos ir lengvai atsistato, o didesnių neteko turėti. Spidu naudojausi retai, bet galiu pasakyti kad prieš finišuodamas termodinamike su pilnu spidu turėjau kilimų, o sparnas nesukėlė nekomfortiškų pojūčių. Klevantos jame pakankamai kietos (netyčia srauto nenurausi), o valdomos labai gerai ir svoriu, ir klevantom.
Kita varžybų dieną rungtis buvo atšaukta dėl „per stipraus“ varžyboms vėjo. Tą dieną pakilau į orą su Artiku. Keista, bet man kartais drebėjo rankos. O atrodytu, ko čia bijoti su gerai pažįstamu sparnu, kurio proilgis 1,2m. mažesnis.

Trečią (paskutinę) rungtį skridau su garsiuoju Rook (taksi). Neskaitant originalaus piešinio pirma, kas krito i akį, tai buvo sparno priekinė briauna. Oro imtuvai perstumti iš priekio labiau i apačią. Ir vėl silpnas vėjas, ir vėl problema su startu. Išskridau iš antro karto. Tai dienai oro sąlygas pranašavo silpnesnes nors skrydžio metu turėjau kilimo vidurkių virš 4m/s. Neteko ilgai laukti, kad suprasčiau, jog skrendu su EN B sparnu. Ore nors pypkę rūkyk. Klevantos kietos, sparnas stabilus. Nežiūrint į tai gerai valdomas ir sklendžia. Vienu momentu nusprendžiau pamatuoti spidą. Skridau 36km/val., išspaudžius pusę spido greitis padidėjo iki 48km/val., o žemėjimas padidejo iki 1metro. Nepatikėjau. Atleidau spidą. Vėl 36km/val. Vėl išminu spidą ir vėl matau 48km/val. Tą dieną vienu metu saulę buvo uždengęs viršutinis debesų sluoksnis. Aš tuo metu buvau labai nepalankioj situacijoj prie žemų kalnų. Tryniau dinamiką kartu su skraidykle šiek tiek žemesniame lygyje pulsuodamas su ja tą pačią amplitudę.

Išvados:

Pamirškite morališkai pasenusius sparnus! Pamirškite „daug“ praskraidžiusius sparnus! Nesusigundykite gera proga už pusę kainos pirkti 10 val. atskraidžiusių sparnų, kurie tvarkingai 10 metų gulėjo spintoje. Kad ir kaip būčiau pripratęs prie savo gero sportinio Artiko, turiu pripažinti, kad šiuolaikinis standard klasės sparnas Rook yra visais atžvilgiais pranašesnis. Jeigu aš galėčiau rinktis sau vieną iš trijų sparnų, tai neabejotinai pasirinkčiau Trango. O tiems, kas vertina saugumą ir tuo pačiu turi ambicijų ir noro skristi gražius atstumus, drąsiai siūlyčiau Triple Seven gamybos sparną Rook. Tai nebūtinai ką tik mokyklą baigę pilotai, tai gali būti taip vadinami „savaitgalio pilotai“, kurie neturi daug laiko tobulinti pilotavimo įgūdžius ir tie, kam tie įgūdžiai lėtai tobulėja.

Čempionato metu turėjau susitikimą su Triple Seven pardavimo atstovu, daug kalbėjome apie šį „Rook“ sparną ir kitų modelių prototipus. http://www.777gliders.com Triple Seven yra labai jauna ir ambicinga firma su garsiais pilotais ir jų tikslas gaminti tik geriausius savo klasės sparnus. Kol kas jie spėjo išleisti tik EN B klasės sparną. Triple Seven sparnai tikrai nėra vieni iš pigiausių, bet jeigu kas nors norėtų įsigyti sau geriausią savo klasėje sparną, tai galite kreiptis į mane, padėsiu jį įsigyti pačiomis palankiausiomis sąlygomis.

Markas
8611 167 10