- This topic is empty.
-
AutoriusĮrašai
-
2013 3 kovo @ 17:26 #153963Valdemaras
Sveiki visi, tesiu savo rašliavos ciklą, atsipalaiduokit ir patogiai isitasykit
Pavasarinis gražus rytas ir aš eilinį kartą stoviu iškėles liux pirštą Vilnius-Panevėžys autostradoj,
pagal planą startas palei Ukmergę. Neilgai trukus aš jau startavietei,oras, panašu,kad bus be debesų.
Ilgai nelaukęs aš jau suku pirmą termikėlį,inversija aukšta apie 1800m,nors kumulusų nėra kurie
daugmaž rodytų kelią,bet skrendasi gan smagiai. Kur buvus kur nebuvus,o aš jau palei Panevežį
Apskrendu šonu šį puikų miestą ir puikius žmones gyvenančius jame;) ir atsiduriu palei kelią vedantį į Pasvalį. Nepavyksta surast kilimo ir tenka leistis. Skrydis truko kiek virš dviejų val. atstumas apie 70 km. Smagu, kad Panevėžys šone, kuriame gyvena linksmi žmones, pas kuriuos neužilgo kompanijoje atsirandu ir aš, vakaras bendraminčiu kompanijoje tikrai neprailgsta
Taip ir lieku nakvynei Panevėžy svečiuose pas Artisteli. O prognoze rydienai numato skraidoma orą, planas ryt pakilt i padanges iš šio puikaus miesto:)
Gražus rytas, lengvi pusryčiai Artistelio draugijoje ir aš jau pakeliui į aerodromą su Žilvinu,
o jau kumulusai pramušinėja, žada kažka gero:) Vejo kryptis pietryčiu prognozuoja mano dar didesni nutolimą nuo namų kurie randasi netoli Vilniaus, neramina tik oro prognozės vaizdas kuris žada labai tankų dangaus užtraukimą, kuris gerokai turi pridengti saulę. Na o kolkas gražu:) bet tik kolkas, jau visai prieš startą ateina užtraukimas didžiulis, paskubom 10:50val išoku i orą, galiu pastebėt, kad tai mano ankstyviausias startas kai man gaunasi nuskrist gražų maršrutą. Dažniausiai tokiu metu dar žemė nebuna gerai prašildyta,bet šiandien akivaizdžiai ankstyvas oras.
Atsikabines nuo šniuro kuris mane jungia su žeme 400m aukštyje, metuosi ant miesto matydamas lengva termikelį, pradedu kabintis bet labai sunkiai, pusė spiralės kelia pusė ne… Tai labiau panašėjo į aukščio nepraradima apie 250metru aukštyje virš miesto, stebint jai ką kur geriau leistis, bet nuo ateinačio užtraukimo visiškas pavėsis startavietei, pakartotino starto nežadėjo… Taip sunkiai su vėjo pagalba nudreifavau virš daugiaukščių namų iki priemesčio nuosavu namu kvartalelio, turedamas 180m aukščio vieno namo kieme pamatau traktoriuka stumdanti smeli ir aš virš jo pabandau laime ir iš 160m plius 2-3m per sekunde i viršų Kur buvus kur nebuvus o aš jau po debesiu 1400m aukštyje. Iki šiol atsimenu mane tuo metu apėmųsį palengvėjimą kai pasišokinėdamas su pietryčių vėjeliu tolau nuo Panevežio ir ant jo užejusio užtraukimo.
Apie 13val. Atsimenu užkliuna akis uz laikrodžio ir mintis dar tik pirma val.o as jau nuskrides apie 60-70km padas jau apie 1600m siekė. Įdomus oras tądien buvo, nuo žemes žiurėdamas nepagalvotum, kad įmanomas labai tolimas skrydis.Gan dažni labai didoki užtraukimai, kuriuos apskrist buvo gan sudėtinga, bet gelbėjo geras aukštis antroi dienos pusei jau apie 1800m buvo, ir ipatingai gerai termine veikla vyko,užteko trumpo saulės prašildymo, kad kiltum i viršų
Poroj vietų buvau užstrigęs, jau buvo minčių kad sesiu,bet išsikrapsčiau ir po 6val skrydžio matau jau Latvijos pajūrį Palendu po puikia gatvele kuri eina palei pajūrio zona apie 25km nuo jūros ir skrendu tolyn pasišokinėdamas, pro kairį petį matydamas žemyno krastą .Po kokių 30km baigėsi mano gatvele kuri atsimušė i pajūrio zona ir ant glaido daskrendu maža kaimelį kuriame visiškoj ramumoj nusileidžiu, iki Jurkalnes nedaskridau apie 30km.
O valgyt noriu, burna perdžiuvus…bet šypsena veide Leisdamasis nusižiurėjau kur parduotuvė, prie jos pievelei ir nusileidau, bet pasirodo čia ne parduotuvė, o paštas…
Tik išlipus is pakabos privažiuoja su dviračiu vietinis braliukas. Iš jo sužinau kur parduotuvelė, kur galima dar ir kortele atsiskaityt, nes vietines valiutos nulis. Kad butų greičiau jis man paskolina dviratį ir lieka saugot mano nesupakuota įranga, bet lipant ant dviračio mintis jau vakarėja, kelias nejudrus,o link namu kažkaip reikia traukti ir klausiu, o kada cia autobusas vaziuoja? Pažiūri į laikrodį sako maždaug uz 15min paskutinis. Nutariau pavalgyt didesniame mieste Liepoja, kurį pasieksiu autobusu ir strimgalviais puolu pakuotis, prieš tai išsikeitęs is braliuko litų i latus šektiek, kad butų kaip apsimokėt autobuse. Tuo metu braliukas, gaila pamirsau jo varda, suorganizuoja per savo drauga, kurio zmona vaziuoja tame autobuse, kad autobusas sustotų ten, kur mes randamės. Nes iki stoteles apie puskilometri dar. Spėjau pamojavau per autobuso langa geriems to miestelio žmonėm ir aš jau pakeliui i Liepoją, nuo kurios kažkaip reiks kabarotis i Palangos pusę.
Pakeliui susiskambinu su Lietuva, sužinau, kad iš Panevėžio nieks toliau kažkur nenuskrido, užtraukimas davė savo. Susiskambinau su Klaipediečiu parasparnistu Remigijum, kad jai užstrigsiu Liepojoi, jis mane ištrauks iš ten, nes kažkaip nebuvau nusiteikes ten nakvot. Stotyje išlipu apie aštunta, tiesiu kursu i parduotuve maisto. Pasimaitinu ir sulaukiu Remigijaus skambučio su klausimu ar važiuot? Sakau važiuok:) Su tramvaju pervažiuoju visą miestą iki kelio vedančio į Lietuvą ir bandau tranzuot, kad Remigijui maziau važiuot, bet jau visai vakarėja ir judėjimas visai mažas, ne pajūrio dar sezonas nors oras puikus, antra pavasario pusė. Nieks nestoja, su LT numeriais pora auto tik pravažiavo, metu šį užsiemimą ir einu ilsėtis prie Liepojos ženklo, suoliukai padaryti, dviračiu takai tokie padaryti, graži vieta polsiui ir relaxuoju su didele šypsena po tokios ispūdingos dienos laukdamas sparno brolio is Lietuvos
Va štai matau jau senokai matytą veidą Ir mes jau pakeliui i namu pusę, Remigijus siūlo nakvynę pas ji svečiuose. Kur čia atsisakysi:) Pakeliui uzsukam i parduotuvę, vakarienės ir jau neužilgo ramiai gurkšnojam alutį ir kisam gpsą i kompą, kad sužinot kaip toli nuskridau.
Ore 6.40val 215km kolkas tai ilgiausias maršrutas nuskristas penktąjį sezona mano skraidymo karjeroje:) Smagus pasisedėjimas su senai matytu bičiuliu ir ramus poilsis.Ryt anksti jam i darbą, o man kurnors į namų pusę, rydienai prastą ora rodo, lietų…
Apniukęs rytinis dangus, papusryčiaujam ir jau pakeliui link autostrados vedančios i Vilnių, į namų pusę trauksiu iškeldamas liux pirštą Ankstyvas rytas, apie puse 8val lengvai lašnoja, o aš su savo didziule kuprine isitaisau patogioi vietelei kur būtų kur sustot geriem zmonėm Pastebėsiu per 2012m sezona vykdamas i startavietes ir griždamas is skrydžiu buvau susitranzaves apie 60 žmoniu is jų tik vienas buvo kaip as vadinu susiraukelis, be nuotaikos toksai, sustojo pavežt nes jo nieks nepaveždavo kažkada…Visi kiti puikūs,bendraujantys, perdaug nesusikaustę žmones su kuriais kelionė tikrai neprailgdavo Beje šį keliavimo būdą atradau tik prieš porą metų, man jis labai paįvairina dieną, kitiem ir rekomenduoju:)
Taigi kur buvus kur nebuvus o už pusvalandžio kažkur sustoja furistas ir mes jau pakeliui i Vilniaus pusę. Palei Kaišiadoris reikia jam nusukti ir as islipu autostradoj tokioi greitejimo juostoj kur butu vietos kur sustoti. Nubrendu trumpam i miškeli pasidairyt kuris šalimais,o išeidamas is jo išgirstu šaukima Eiiiiii ir mojuoja kazkas sustojas toi greitejimo juostoi .Nuginugi kas gi čia O gi priejus arčiau žiūriu kad matytas veidas kažkur, Almis prieš porą metų Birštono startavietej susipažinom irgi skraido:) sako jis man važiuoju ir žiūriu brenda per pieva su didžiule kuprine, turbut sparna neša. Ir sutapk tu man taip būtent tą sekunde jam reik pravažiuot toj vietoj, kada brendu aš iš miškelio:)
Smagiai besišnekučiuodami apie 13val jau mes netoli Vilniaus. Pavežėja Almis mane iki mano auto kuri keletą dienų jau stovi kolonelei palei Vilnius-Ukmergė-Panevėžys autostradą nuo kuriuos prieš pora dienų pradėjau kelionę kažkur:) Ir visai neužilgo as jau palei namus, pasisėmes nuostabių ispūdzių, puikiai pakeliavęs tiek dangumi tiek ir ant žemės, aplankęs ir sutikęs puikių zmonių.
Spaudžiu dešinę visiem žmonėm su kuriais tada mačiausi,o kurių nemačiau ,
linkiu jum gyvent su šypsena2013 3 kovo @ 17:48 #196696jurox(tu)
2013 5 kovo @ 09:09 #196713renkaRESPEKT,UŽSKAITOM
2013 6 kovo @ 21:23 #196733toslisSuper kelione
2013 6 kovo @ 21:30 #196734TadasLiuks. Po tokios patirties, šie metai turėtų būti dar geresni. Beje, Almis ir mane panašiom aplinkybėm išgelbėjo
2013 7 kovo @ 00:23 #196735ValdemarasAha jai kazko nemaisau,tai pasakojo kaip tave tranzuojanti sustojo pavezti,tai taip jo skraidymo karjera ir prasidejo:)
2013 7 kovo @ 08:32 #196736RobertasPo tavo istorijų jau kyla noras eiti pasitikrinti sparną, ir ar pakrauti prietaisai
2013 7 kovo @ 10:50 #196737gadominasValdemortai, tavo straipsniai turetu buti spausdinami avia spaudoje ir ne tik
Na ir kaip minimum turetum isleisti memuaru knyga keliomis kalbomis2013 7 kovo @ 17:45 #196739ValdemarasAciu aciu:) man ir atrodo reiks isleist kokia knyga po keletos metu.kai prisiruosiu ir bus upo, raidemis iamzint savo mintis:)
2013 8 kovo @ 06:08 #196741WoxRašinukas ir skrydis geras, maladec! Tačiau ar čia tik man vienam užkliuvo, kad valstybės siena buvo kirsta parasparniu (ir apie tai būtų oficialiai prisipažinta išleidus knygą/straipsnį spaudoje), ar mano žinios senos ir tai daryti jau leidžiama?
2013 8 kovo @ 08:42 #196742KJPo mokinių rašinėlio tema “Kaip aš praleidau vasarą?” patikrinimo, buvo išaiškintos 2 žmogžudystės, 5 vagystės ir 1 grupinis išprievartavimas.
O jei rimtai, Šengeno zonoje valstybės sieną kirsti galima, tik reikalingi išankstiniai suderinimai, apie kuriuos geriausiai turbūt išmano Robertas.
2013 8 kovo @ 10:25 #196744TadasValdemaras Parašė:
> Aha jai kazko nemaisau,tai pasakojo kaip tave
> tranzuojanti sustojo pavezti,tai taip jo skraidymo
> karjera ir prasidejo:)Taip, tikra tiesa. Almis sustojo pavežėti, o beveždamas link namų išklausė mano pasakojimus apie skrydžius, ir dabar pats sėkmingai skraido, o gal net ir tranzuoja.
-
AutoriusĮrašai
- Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.