Nors iš pirmo žvilgsnio parašiutas-sparnas ir parasparnis labai panašūs, tarp jų tikra praraja panaudojimo prasme. Parašiutas skirtas trumpiems šuoliams iš lėktuvo arba objektų (B.A.S.E.). Parasparnis skirtas ilgiems skrydžiams kylančiuose oro srautuose, startuojant nuo žemės. Taip, kartais parašiutas leidžiasi ilgiau, netyčia patekęs į termiką, o su parasparniu kartais šokame iš oro baliono – bet esmės tai nekeičia.

• PG – tai laisvo skrydžio parasparnis. Jis neturi variklio ir naudoja tik gamtos jėgas – kylančius oro srautus. Ideologiškai labai artimas sklandymo sportui (sailplane).
• PPG – tai motorizuotas parasparnis su jėgaine už nugaros. Tam dažniausiai naudojamas specializuotas PPG-sparnas,  bet gali būti ir PG-sparnas – tik su varikliu. Ideologiškai daug arčiau ultra-lengviems lėktuvams.

Ne. Kaip apskritai aviacijoje, negalima garantuoti 100% saugumo. Iš kitos pusės, mokymasis skraidymo mokykloje bei rimtas požiūris į tolimesnį savarankišką skraidymą sumažina riziką iki minimumo. Pavyzdžiui, pagal statistiką, kalnų slidinėjimas arba automobilio vairavimas yra pavojingesnis užsiėmimas.

Tarp kitko, apie mūsų mokyklos traumų statistiką kalnų mokyklos užsienyje gali tik svajoti! Priežastys – lygumos, saugus aerodromas, patikima mokymo programa.

Lygumose startuojama išvilktuvo pagalba.

Jums pasisekė – Lietuvoje infrastruktūra tokiam skraidymui išvystyta kone geriausiai Europoje! Gerą skraidymo dieną visoje šalyje dirba ir kviečia pilotus 4-5 startavietės. Pradinis aukštis 400-800 m, sąlyginai laisva nekontroliuojama oro erdvė, gana dažnai tinkamos oro sąlygos leidžia skraidyti įdomius 50-300 km maršrutus.

Apmokymai pareikalaus apie 600 euro (pradinis kursas, pakilimai su išvilktuvu, dokumentai).

Naują nebrangų skraidymo komplektą (sparnas, pakabinimo sistema, atsarginis parašiutas, šalmas) galima surinkti už 2300 euro, o rinkos lyderio komplektas kainuotų virš 4000 eurų.

Dėvėtas komplektas kainuos nuo 1000 eurų.

Kasdieniam skraidymui Lietuvoje gali užtekti 4-6 eurų vienam startui (plius atvažiavimas) ir jei pasiseks su orais, tuo jūsų visos skraidymo dienos išlaidos ir apsiribos.

Bemotoriam parasparniui laikytis ore reikalingas kylantis oro srautas. Pradedantysis pakils su išvilktuvu ir nusileis po 5-7 minučių, o patyręs pilotas, esant palankom oro sąlygom, išsilaikys ore visą dieną – 5-8 val. Motorinis parasparnis skrenda, kol turi kuro; įprastai 2-4 val.

Mokymo metu kursantai pakyla iki 400-500 m ir sklendžia žemyn. Pilotas, suradęs termiką (kylantis oro srautas), pakyla iki debesų pado. Galima būtų ir aukščiau, bet įskristi į debesis pavojinga ir draudžiama taisyklėmis. Lietuvoje įprastas debesų padas – 1000-2800 m.

Iš visų skraidymo aparatų parasparnis laikomas paprasčiausiu išmokti pilotuoti. Bet nepamirškime, kad esame irgi aviacijos dalis, ir atsainus požiūris į skraidymą yra klaidingas. Mokytis reikia rimtoje mokykloje – tada bus saugu, efektyvu, nesunku.

Ateinate į skraidymo mokyklą – ir po 10-12 praktinių užsiėmimų ir 20 val. teorijos kurso jūs savarankiškas pilotas. Sužinokite daugiau čia.

Paskraidykite dviviečiu parasparniu su instruktorium. Sužinokite daugiau čia.

Arba užsirašykite į Vienos Dienos Kursą. Sužinokite daugiau čia. Išmoksite valdyti parasparnį ant žemės, atliksite porą savarankiškų skrydžių, ir bus aiškiau – ar parasparnių sportas Jums tinka.

Klasikinis bemotorių parasparnių sportas, kaip ir sklandytuvų – tai maršrutinis skraidymas (Cross-Country – XC). Sportininkai startuoja iš punkto A, skrenda pro B, C, D.. punktus ir finišuoja punkte F. Tikslas – įveikti visą maršrutą bei padaryti tai greičiau varžovų. Įprastai varžybos trunka 7-10 dienų, kad sumažinti sėkmės faktorių viename pratime. Už kiekvieną pratimą pilotai gauna tam tikrą taškų kiekį pagal įveiktą maršruto atstumą, o finišavę – taip pat už laiką. Surinkęs daugiausiai taškų per visus pratimus – varžybų nugalėtojas.

Vaizdingiausias PG-sportas – Akrobatika. Meistro rankose parasparnis sugeba atlikti įspūdingas akro-figūras – mirties kilpą (loop), kūlverstį į priekį (tumbling), įvairius sukinius ir jų derinius.

Sąlyginai jauna sporto šaka (beje, populiari Lietuvoje) – tikslus nusileidimas. Pilotai stengiasi pataikyti į 30 cm taikinį. Nusileidimas už 5 m ribų neįskaitomas. Atstumas nuo centro – baudos taškai. Per 4-12 raundų nugalės tas, kuris surinks mažiausiai baudos taškų-centimetrų.

Motorizuoti parasparniai turi savo rungtis: orientavimasis, min-max greitis, išbuvimas ore su fiksuotu kuro kiekiu bei labai vaizdingas slalomas mažame aukštyje tarp pripučiamų pilonų.

Šiltojo sezono metu Lietuvos klubai beveik kiekvieną savaitgalį organizuoja savo krašte XC-varžybas. Jų grafiką ir vietas galima surasti čia: http://lspsf.lt/lt/varzybos.php

Lietuvos Čempionatas jau eilę metų vyksta kalnuose.

Vasario 16 ant Galvės ežero (Trakai) vyksta tarptautinės tikslaus nusileidimo varžybos, kurios pritraukia daug dėmesio žiūrovų iš Vilniaus, Trakų ir kitų kraštų. Daugiau galima sužinoti varžybų puslapyje http://orosvente.lt/cms/

2007-ais ir 2016-ais Lietuvoje vyko Pasaulio ir Europos Tikslaus Nusileidimo Čempionatai.

Ir paprastas ir sudėtingas mums klausimas. Vienam tai beribė 3D-erdvė ir skrydžio laisvė, kitam – varžybų azartas ir tobulėjimas, trečiam – precizinis valdymas, perkrovos ir adrenalinas..

Tai labai romantiškas užsiėmimas, kuris pritraukia panašaus būdo žmones – mums patinka skraidyti, keliauti su sparnais po pasaulį, būti kartu.

O dažniausias atsakymas tų, kurie pabandę, išmoko ir gavo hobį visam gyvenimui – aš negaliu neskraidyti.