2013m. LSPSF konferencija

Konferencijos darbotvarkę galite rasti LSPSF puslapyje.

Detalizuota LSPSF konferencijos darbotvarkė.

Tiesioginė transliacija iš Lspsf konferencijos
http://skraidom.lt gero ziurejimo

Ačiū Tasai už konferencijos medžiagą.
Norėčiau pasisakyti apie skraidyklininkus.

Pats esu rimtai skraidęs tiek skraidyklėmis tiek parasparniais, sakyčiau parasparnistai nesupranta skraidyklių sporto specifikos.

Tam kad atlikti skrydį skraidykle, reikia įdėti dvigubai daugiau energijos, tiek fizinės tiek dvasinės.

Pavyzdžiui: Kaune gyvenantis skraidyklininkas ir parasparnistas sužino, kad Netonyse pučia geras vejas:
Parasparnistas – iš spintos išsitraukia parasparnio kuprinę, įmeta kuprine ant galines automobilio sėdynes, po 20 minučių jis jau ant šlaito. Dar po 5-10 minučių parasparnis jau virš galvos – galima išbandyti sąlygas.
Skraidyklininkas – iš spintos išsitraukia pakabinimo sistemą ir važiuoja į aerodromą pasiimti skraidyklės. Atvažiavęs tvirtina “ragus” ant automobilio stogo. Ištraukia skraidyklę iš angaro(pageidautina vienas pagalbininkas), riša skraidyklę prie ragų, uždaro angarą, įjungia signalizaciją ir išvažiuoja į Netonis. Skraidyklės surinkimui reikia 25-30 minučių. Kol apsivelki pakabinimo sistemą, pritvirtini prietaisus, patikrini surinkimą – ore būni po 45min nuo atvykimo.

Jei vėjas per silpnas – su skraidykle asmeniškai galiu užlipti į Netonių šlaitą 5 kartus, su parasparniu 15. Viskas baigiasi tuo, kad jei nematai tikrai gerų sąlygų – su skraidykle skraidyti nevažiuoji.

Tas pats galioja visur, pabandykite prie progos panešti skraidyklę 100metrų pučiant 5m/s vėjui.

Parasparnių varžybose priskraidęs 20+ valandų, kitą savaitgali vėl skraidau. Su skraidyklėmis darydavom poros savaičių pertrauką.
Varžybose su išvilktuvais atlikus visą pasiruošimo procesą, tikrai nesinorėtų dar eilėje laukti 30min.

Todėl manyčiau yra neteisinga vieną skraidyklininkų renginį prilyginti vienam parasparnių renginiui. Tai yra du nevisai sulyginami dalykai. Valdyba kaip ekspertai turėtų atitinkamai įvertinti dviejų skirtingų sportų aspektus.
Net jei kada nors skraidyklininkų ir parasparnistų skaičius susilygins, parasparnistai dėl savo sporto lengvesnės specifikos išliks aktyvesni.

Galiu tik patvirtinti liotcik zodzius del 2x fiziniu pastangu reikalingu skraidant skraidykle. Mano patirti apsiriboja du kartus nubegimu nuo treniruociu kalno vadovaujant Justui. Tikrai puikus skrydžio jausmas, nors skraidyklė laikė max pusę mano svorio, o kojos inirtingai bėgo žeme. Visiškai kitoks pojūtis nei skrendant parasparniu, pagrinde dėl to, kad kūno pozicija galva į priekį, krūtine žemyn.

Tačiau po dviejų skraidyklės nešimų ant kalno savo jėgomis, romantika išgaravo, ir mano ypač daug žadanti skraidyklininko karjera baigėsi.

Termik Parašė:

Skraidyklininkai per konferencija pasake, kad pakelimas i 300m jiems netinka, nes per mazas sansas uzsikabinti. Todel viskas dabar sukasi apie aero buksyra Utenoje.
Gal but jei pasyvkes galetu juos pakelti bent i 500m, situacija pageretu.

Man atrodo buvo issakytas labai geras argumentas, kad jei LAK’as skirstytu lesas tik pagal formule, tai aviamodelistai pasiimtu puse pinigu. Todel linkiu kad ir LSPSF parasparnistai nepasinaudotu savo lengvesne situacija ir nenustumtu skraidyklininku i sona.

Pasyvkes laisvai gali iskelti skraidykle i 500m , mes kilnodavomes iki 1200 ar pan, dabar tiksliai nepamenu. Del to problemos nera. Del skraidykles surinkimo manau irgi nera ko per daug pergyventi – susirenka per 20-30 minuciu ir pilotai zino kiek tai uztrunka ir patys pasirinko toki gyvenimo buda.

su pasyvkem problemos nebent tokios:

– Isvilkimo keliuku kryptys fiksuotos ir nevisada atitinka vejo krypti. As asmeniskai per daug nesukdavau del to galvos, bet dauguma skraidyklininku startuoja tik tada kai vejas pucia tiksliai is priekio.

– Esant nepastovios krypties vejui persinesti skraidykle i kita satartaviete pvz uz 2 km yra labai nelengvas uzdavinys.

– Daugumos PG isvilktuvu parasiuteliai nera pritaikyti skristi su puse kilogramo sverianciu HG persikabinimo ukiu (Rycio mazdos fara berods taip ir suduzo). Operatoriai irgi nelabai supranta HG starto ypatumu. Todel HG dazniausia turi organizuotis savo pasyvke, kas yra gana sudetinga kai skraido tik 2-3 zmones.

Pirmi du punktai nuo musu nepriklauso, kazka padaryti galima tik del paskutinio.

Nemanau kad LSPSF kokiu nors budu nustumia skraidykles i sona. Pagal tai, kiek yra skraidanciu zmoniu, HG gauna nemazai demesio. Pats sportas yra sudetingesnis visom prasmem, todel ir zmoniu maziau, ir nemanau kad sitoj vietoj galima kazka labai smarkiai pakeisti. Aerobuksyras tikrai ne pati blogiausia iseitis..

Nematau nieko blogo organizuoti atskiras varžybas, šiaip niekur daugiau ir neteko matyti pg+hg varžybų formato
Aerobuksyras yra puikus būdas pasikelti, tik šiek tiek sudėtingesnis, nei išsivelkant kokiu nors išvilktuvu, reikia daugiau padirbėti vairuojant, pakėlimas užtrunka ilgiau ir yra sąlyginai šiek tiek brangesnis.
Šiemet taip pat planuojam Lietuvos skraidyklių čempionatą Utenoje su aerobuksyru (http://saerog.wix.com/lithuaniannationals) ir antrą etapą Makedonijoje, kartu su Krushevo Open.
Donatai, dabar mokymų ant kalniukų nebedarom, viskas vyksta lygioj vietoj, “scooter towing” būdu, nešti skraidyklės į kalną nebereikia, dėl to yra fiziškai žymiai lengviau ir saugiau Kviečiame prisijungti!

Organizuoti visada sunkiau nei tiesiog dalyvauti. Todel Marijau, tu ir kiti Panevezieciai visada mielai laukiami dalyvaujant Lietuvos PG cempionate. Siais metais Tolmine. Prisijunkit, bus sudarytos visos salygos.
Perfrazuojant sportini suki pasakysiu: svarbiausia ne organizuoti, bet dalyvauti!

Termik Parašė: