8 is aštuonių

Na, po tokių Ryčio ir Tado skrydžių vargu ar ką nors sudominsiu savo pasiskraidymais kalnuose, bet pabandyti verta

Taigi praeitą savaitę Kalifornijoje, Dunlap: http://maps.google.com/maps?hl=en&ie=UTF8&ll=36.740535,-119.112911&spn=0.059977,0.119991&z=13 vyko JAV Parasparnių Čempionato pirmas etapas.

Kadangi šiuo metu turiu du parasparnius Vegą (dvoikę) ir Mercury(comp.) Pieš varžybas reikėjo pasirinkti vieną. Teisingas sprendimas buvo 2/3, bet tokio neturėjau, pasirinkau saugesnį variantą.

Šiemet viskas “ant biudžeto”, aš irgi. Dėl to, apart skraidymų nieko nemačiau.
Dalyvių susirinko sakyčiau juokingai mažai tik apie 60 pilotų. Tačiau varžybos tikrai nebuvo nuobodžios, nes geriausi JAV pilotai buvo čia.

Dėl organizacinių ypatumų varžybos prasideda tik pirmadienį, bet žinodami kiaulystės dėsnį, kad geriausias oras būna per treniruočių dieną, Dunlap’e buvome jau šeštadienį iš ryto.
Kiaulystės dėsnis pasirodo yra visai ne kiaulių, o meteorologijos. Taigi labai smagiai pasiskraidėme šeštadienį ir sekmadienį, atlikdami maršrutėlius po vietines apylinkes. Gražūs debesėliai, geri padai. Didelių žygių neatlikau, nes buvo problema su surinkimu, leidausi iš kur pakilęs po ~25km trikampio maršrutėlio. Kilometrai čia “daromi” daug sunkiau nei lygumose. Stiprūs kilimai ir tokie pat stiprūs žemėjimai. Skirtingai nei lygumose, vien kabėjimas ore čia neduoda jokio atstumo. Taip pat, labai skirtingai nuo Owens Valley arba Idaho Sun Valley, kur buvo įmanoma padaryt perėjimą iš 2km vertikaliai Tačiau, dėl to, tuo pačiu, labai įdomu.
Pirmadienį buvo pirmas pratimas, debesų gerokai mažiau, ir termikai nebe tokie konkretus. Padariau klaidą įvesdamas maršrutą ir praleidau vieną posūkio punktą. Apskridau maršrutą (gavosi 53km trikampis) ir tik tada supratau, kad kažkas negerai. Guodė nors tai, kad daugiau kaip pusę maršruto skridau teisingai.
Antras pratimas buvo dar juokingesnis. Skridau su puikia kompanija. Bet… Nesuskaičiavau posūkio taškų ir ten kur buvo finišas, galvojau, kad tai tik priešpaskutinis posūkio punktas, dėl to prieš jį stengiausi susirinkt aukščio. Nesupratau, kodėl su manim skridę kolegos metė termiką ir nuvarė “ant tiesiųjų”. Betrindamas visokius nulius (nes ties finišu jau beveik niekur nebekėlė normaliai) aukščio nesurinkau, ir vos vos pasiekiau “posūkio punktą”. Nusileidus kiti pilotai sako: “congratulations”, sakau kas čia per juoda vieta, kad visi sudribo, sako: čia finišas Buvo malonus siurprizas ir šioks toks nusivylimas, nes be reikalo praleidau kelis pilotus i priekį.
Trečiam pratime pirmą kartą pasigailėjau dėl savo parasparnio klasės: kokybės matavimai rodo kad tarp 2 ir 2/3 parasparnių kokybė skiriasi nežymiai (0.3-0.8 l/d) ir tai yra teisybe, skrendant ramiu oru (t.y. konkretūs termikai – kaip pvz. buvo per treniruočių dieną) neturėjau problemų skrist kartu su Boomerang Sport, bet trečiam pratime debesų beveik nebuvo, aukštesnės klasės parasparniai “ant paskutinių termiko pirstelėjimų” (inversija) paimdavo 20-50m aukščiau ir turbulentinėse zonose laimėdavo papildomus 20-50m. Todėl skrist iš paskos buvo kartais nebeįmanoma (reikdavo papildomai imti aukštį ir atsilikti). Likau vienas. Paskutiniai pratimo 20km buvo lygumose, atėjau vėlai, nuo kalnų dar įskridau 10km, bet lygumos jau nebedirbo. Nusileidau tarp apelsinų Vakare pasitaręs su Eric Reed (labai stiprus pilotas, Meksikoje vykusiame Pasaulio čempionate pirmavo pirmus 4 pratimus) priėjau išvados, kad termiką, šiomis sąlygomis, reik palikinėt pradėjus jaust pirmus jo silpnėjimo požymius. Tai davė teigiamą rezultatą ateityje.
Ketvirtas pratimas labai panašus į trečią. Tik termikai dar žemesni. Vėl buvau paliktas vienas, vieną kartą ant kalno antvėjyje kabėjau pusvalandį, po to dar pasisekė išskriet iš labai mažo aukščio. Prie lygumų vėl paėmiau maksimalų aukštį ir vėl lygumose nieko negavau. Tą dieną pasiekiau aukščiausią rezultatą. Nusileidę prieš lygumas pilotai sakė: “mums į tave žiūrėt nusibodo, kaip tu trini nulius”. Ką aš galiu padaryt , tokiom sąlygom su mano parasparniu greit nepavarysi, vienintelis kas gelbsti tai kantrybė. Liko šio skrydžio track’as http://www.xcontest.org/world/en/flights/detail:liotcik/30.4.2009/19:09
Penktą pratimą nutraukė dėl lietaus, bet organizatoriai įdomūs – kai prieš lietų pakilo vėjas, pratimą tęsėm. Kai pradėjo lyti ir visi ramiai nusileido, tuomet sustabdė pratimą
Kraštinė diena. Pusę dienos praleidom debesyje ant kalno. Kai padas pagaliau pakilo šiek tiek virš kalno, paskelbė pratimą. Daugybė pilotų skrido debesyje. Organizatoriai nekreipė į tai jokio dėmesio. Aš pažadėjau, kad užprotestuosiu pratimą. Sustartavau, paėmiau starto cilindrą, kirtom slėnį su labai kompetetinga kompanija, galvojau: “na dabar tai pavarysiu”, bet termikai slėnyje nedirbo ir aš su visa kompetetinga kompanija nusėdau labai greit, kaip ir nemažai kitų pilotų. Galų gale nusprendžiau pratimo neprotestuot ir be reikalo nekelt bangų, nes jis neturėjo įtakos.
Vis dėl to 8 iš aštuonių dienų (įskaitant treniruočių dienas) buvo skraidoma. Skųstis negalima.
Varžybos vyko trijose klasėse:
Open – visi parasparniai.
Laimėtojai:
1 Brad Gunnuscio USA Niviuk Icepeak 3
2 Eric Reed USA Niviuk Icepeak 3
3 Rob Sporrer USA Niviuk Icepeak 3
Serial – tik sertifikuoti parasparniai.
Sport – DHV-2 ar analogišką sertifikaciją turintys parasparniai.
Dar varžybų eigoj sužinojau, kad sport kategorijai priskyrė ir Gradient Avax XC2. Kas šiek tiek žino šį parasparnį puikiai supranta, kad jis nė iš tolo neatitinka DHV-2 kategorijos (yra sertifikuotas kaip karštas DHV-2/3), bet turi ir EN-C sertifikatą. Bandžiau dėl to ginčytis su organizatoriais: jie sutiko, kad tai nėra DHV-2 klasę atitinkantis parasparnis (gavo patvirtinimą net iš Gradient’o vado Ondrej Dupal), bet dėl EN-C sertifikacijos buvo priskirtas Sport klasei. O varžybų metu taisyklių keist nebegalima. Ką gi, teko tenkintis antra vieta sport klasėje, su neblogu atotrūkiu nuo trečios vietos.
Visi rezultatai čia: http://www.flyxc.org/dunlap09
Antras etapas vyks Jutoj rugpjūčio vidury. Sport klasės ten nebus, bus tik Serial. Reikia iki to pasikeist parasparnį, Vega2 galimybes manau pilnai išsėmiau.

Nuotraukos čia: http://picasaweb.google.com/liotcik/2009USNationalsRound1#