Apie perkrovos poveikį ir gilią spiralę

IMHO Kas labai norite pabandyti G perkrovas galiu parekomenduoti nuvaziuoti i Birstona ir paprasyti Rycio nusisriegti zemyn gilioje spiraleje is 800m. Jis jas praktiskai kas diena daro, geras pripratimas ir atsparumas aukstesnem G. Manau vairus gali duoti palaikyti jei mokate skristi.

O del atsitrenkimu i zeme, gilioje spiraleje , tai kazkodel yra problema mazai patyrusiems pilotams, ne tik musu salyje. Tikslios priezasties as ne visai suprantu. Atsiranda kazkoks pasimetimas esant perkrovai ir niekas nedaroma.
Pastebiu kad pavasari gili spirale man suteikia astresnius pojucius, nei jau siek tiek prasiskraidzius ir sezonui isibegejus.
Beje gili spirale aktualesne mazo proilgio sparnams, jie sovi spiraleje paleidus vairus, didelio proilgio sunkiai ieina ir patys iseina.

Na, rodos suprantu iš kur šitas postas. Iš anksto pripažįstu, esu kategoriškas, todėl subtilesniems žmonėms sunkiau suprantamas.
Mano nuomone, daryti spirales reikėtų uždrausti. T.y. apskritai, t.y. visai. Logika labai paprasta – yra aibė “avarinių” situacijų, bet visose pilotas gali kažką įtakoti. Išskyrus spiralę. OK, tu kietas, padarei 99 spirales, bet 100-ojoje praradai sąmonę ir įsitvojai į žemę.
O dabar detaliau. Spiralė yra vienintelis “self-sustaining” rėžimas, kurio metu perkrovos yra tokios, kad pilotas gali prarasti sąmonę. Nu ir kaip rezultatas – spiralė iki žemės. Taip, galbūt įkritimas į sparną yra sudėtingesnė problema, bet pilotas tuo metu yra sąmoningas, gali kažką įtakoti. Ką gali įtakoti pilotas be sąmonės? Nesakau, kad tai yra priežąstis paskutinių incidentų, nes tiesiog nežinau, bet logiškai žiūrint…
Mūsų pilotai nedarė treniruočių centrifugoje, nežino savo organizmo ribų, būtent todėl ir siūlau spirales uždrausti. Nu OK, padarė pilotas spiralę – išėjo, bet kas gali garantuoti, kad darydamas rytoj nepraras sąmonės? Nu OK, ne uždrausti, tai bent prigrąsinti mokinius, paaiškinti, kad “bus didelė perkrova, o praradaus sąmonę varysi iki žemės”?
Aišku, aš noob’as, spiralę dariau vieną kartą – pajutau perkrovą ir išėjau, nuo tol šitą rėžimą sau laikau uždraustu. Todėl mano nuomonė gal ir nelabai ko verta….

Tai tada reikia isvis skraidyt uzdraust, juk betkada frontalo metu gali meslungis sutraukti ir negalesi iseit is prastos situacijos

Rusų paraforume aprašyta ką daryti gilios spiralės metu su kūnu ir kvėpavimu.Kai pirmoje kelionėje į Slovėniją,bėgdamas nuo siurbimo į debesį,praradau regėjimą,pasiskaičiau apie tai plačiau.Rusų forume viskas išsamiai aprašyta ta tema.

Jo Rimante,buvau tavo suviriškėjimo ore liūdininkas.Tada jau buvau ant žemės.Stebėjau tavo ir Antano kovą su lietumi ir vėjo gūsiais.Pradžioj atsargiai sukai,bet pamačiusi,kad nežemėji,vairą užtraukei kaip reikiant.Bet dar baisiau buvo stebėti Antaną kybanti vietoje,blaškoma pliaupiant vėjui kaip plunksnelę.Brrrrr….Ir kaip sugebėjom patekti į tokį bardaką

Siv kursuose daromos gilios spiralės, bet aš negirdėjau, kad būtų dažni sąmonės praradimai. Man atrodo, kad pagrindinė priežastis yra piloto pasimetimas, kai padidėja apkrova ir sparnas kaip įprasta laiku pats neišeina, ir nėra mokytojo rėkiančio per raciją ką daryti.

Kuo didesnis atstumas tarp karabinų, tuo didesnė tikimybė užsirakinti gilioj sipralėj. Jei sparnas linkęs užsirakinti, pažiūrėkit ar ne per laisvi krūtinės diržai.

Liotcik šiek tiek klysta, kad spiralė neaktuali didelio proilgio sparnams. Didelis proilgis = didelis greitis = didesnė perkrova ir visos su tuo susijusios problemos. Ilgi sparnai taip pat labiau linkę užsirišti ir po to įkristi į autorotaciją. Išėjimas su sportiniu sparnu yra gerokai pavojingesnis negu su kauptuku.

Šiaip gili spiralė nėra sudėtingas manevras, jei žmogus nors kiek supranta ką daro ir nepuola į kraštutinumus. Prie perkrovos gana greitai priprantama, įėjimas labai lengvas, išėjimas nesunkiai išmokstamas. Algirdas Brazas aka “easy” skleidžia mitus apie tai, ko nežino.

Iš patirties visi sparnai elgiasi spiralėje skirtingai, vieni labiau linkę “užsirakinti”, kiti mažiau. Bet visi yra valdomi ir žinant ką daryti ir laiku imantis veiksmų nesunkiai išeinama.

Pirmiausi įšeidinėjant iš gilios spiralės reikia užtikrinti jog svoris perkeltas ant išorinės pusės (t.y. jei sukamasi į dešinę, visas svoris maksimaliai privalo būti kairėje), kitaip išėjimas tikrai komplikuosis.
Jei jau pasimetama situacijoje, prarandama kontrolė ir toliau greitėjama spiralėje rekomenduoju abiem klevantomis gerokai pristabdyti visą sparną taip bus sumažinta perkrova/greitis ir toliau galėsite “blaiviau” mąstyti ką daryti. Jei nereaguoja stabdant abiem reiktų palengva stabdyti tik vieną išorinę (svarbu nesusimaišyti kurią). Jei sukimasis suletėjo, toliau tęsti stabdymą abiem rankomis ir tik pajutus jog sparnas išeina į horizontalų skrydį gana grubiai pratęsti posūkį į tą pačią pusę į kurią buvo daroma spiralė. (patempus į priešingą pusę yra didelė tikymybė atlikti kilpą per sparną ar net įkristi į patį sparną kadangi sparnas turi labai daug energijos ir keičiant pusę labai sunku prognozuoti sparno inerciją)

Labiausiai “užsirakinimą” lemia pakabos tipas ir jos sureguliavimas. Kuo piloto svorio centras arčiau karabinų tuo labiau sparnas reaguoja į svorio valdymą. Taip pat labai svarbus atstumas tarp karabinų, kuo mažesnis atstumas tuo mažesnė tikimybė sparnui rakintis spiralėje.

Realiai perkrovos labiausiai jaučiasi su tandemu ar akro sparnu, kai stropos santykinai yra ilgesnės arba sukimosi ašis yra arčiau sparno. Didenis proilgis ir plonesnis profilis irgi didina greičius spiralėje, didindamas užsirakinimo tikimybę

Trumpas video HowTo: https://www.youtube.com/watch?v=jiy4A_lrT6s

Jei vistik atsirastų galimybė ir norite būti pilnai užtikrinti savo sparno valdymu rekomenduoju praeiti SIV kursus kur tikrai išmoksite ir suprasite sparno valdymą ekstremaliose situacijose.
Jei bijote ar iki šiol nesate bandęs gilios spiralės ir nežinote nuo ko pradėti, rekomenduoju bent kartą suskristi su patyrusiu tandem pilotu ir išbandyti tai realybėje.
P.s. Dėl patyrusių tandem pilotų sąrašo kreiptis asmeniškai

Man patiko patyrusių pilotų išsakyta nuomonė, bet susisteminta-paaiškinta ne iki galo. Tad pridėsiu prie diskusijos ir savo dalelę.

Visu pirma atskirkime gilią spiralę (angliškai Spiral Dive, toliau vadinsime GS) nuo autorotacijos. Pirma daromą sąmoningai, kai reikia staigiai nužemėti (arba pamaloninti tandemo keleivį ). Antra gaunama netyčia ir dažnai netikėtai kaip sparno nesimetriškumo rezultatas (asim. frontalas, kaklaraištis, twistu užfiksuotas pakabos weight-shift, ir pan.). Pvz. paskutinis įvykis Valkininkuose su Evaldu tikriausiai susijęs būtent su autorotaciją po neteisingo wing-over’io ir asimetrinio frontalinio lūžio.

Toliau kalbėsime apie GS, o autorotacija reikalauja atskiros mini-paskaitos.

Šis režimas pavojingas tik nežinant-nemokant arba daromas mažame aukštyje, arba sugedus įrangai. Esu įsitikinęs, kad GS turi būti kiekvieno kvalifikuoto piloto arsenale (linkėjimai A. Brazui). Turbūt nepamiršote iš skraidymo saugumo paskaitų (nebent niekad nesilankėte), kad GS – tai efektyviausias būdas numesti aukštį. Linkiu neatsidurti situacijoje, kad GS lieka vienintele išeitimi pabėgti iš stipraus siurbimo zonos, bet tai nereiškia, kad jus galite sau leisti nemokėti atlikti GS, prireikus.

Kiekvienas pilotas turi saugioje aplinkoje (SIV) išnagrinėti tiek savo sparno GS-elgesį, tiek savo organizmo atsparumą perkrovai. T.y. surasti tokį GS stiprumą, kurį esant poreikiui galės sau leisti su 100% kontrole ir be pavojaus atsijungti.
Tarp kitko, šioje temoje jau paminėta treniruočių nauda – visiška tiesa. Kai aš dalyvauju testuose, pirmos spiralės sukelia nemalonumą, net pykinimą, o po kelių dienų puikiai atlaikau 20m/s ir 4+ perkrovas.

Kaip įeiti į GS čia neaiškinsiu (o gal visgi reikia?) tiesiog keli niuansai ir kaip lengviau susitvarkyti su perkrova.
Viso manevro metu, pilotas nuolat – NUOLAT – žiūri į sparną. Fiksuotas žvilgsnis neduoda užsisukti galvai ir pagerina orientavimąsi. Kartais žiūrėkite į prietaisą, arba į žemę aukščio kontrolei, bet trumpam. Pagrindinis orientyras – sparno kampas su horizontu. Kuo mažesnis kampas, tuo stipresnė GS. Būtent šis minimalus kampas turi būti surastas SIV-kurse, kaip maksimali saugi riba jūsų organizmo-sparno deriniui. Na ir aišku, neviršykite SAVO kampo.
Ir nesėdėkite spiralėje ilgai, netgi jei aukštis leidžia! Problemos gali prasidėti po 6-10 apsisukimų, o pirmi 4-5 gali atrodyti išvis „apie nieką“.

Poza spiralėje.
Kai tik prasideda GS, perkrova didėja ir sparnas „gulasi“ ant horizonto (juk nepamiršote į jį žiūrėti, tiesa?), ATSISĖSKITE PAKABOJE SIMETRIŠKAI. Palaikyti GS svoriu visiškai nereikia (užtenka trupučio klevantos), o ir vėliau su didesne perkrova atsisėsti simetriškai bus gerokai sunkiau.
Susitraukite į „kamuoliuką“ – rankos-kojos prie savęs, smakras prie krūtinės, į sparną žiūrime „iš po šalmo“. Turite „piktai“ taip atrodyti, kaip ežiukas priešais lapę. Kūnas kompaktiškesnis, širdžiai mažiau darbo aprūpinti krauju visus galus – didesnis atsparumas perkrovai.

Kaip išeiti iš GS.
Tiesiog palengva – per 3 sek – atpalaiduokite užtrauktą vidinę klevantą. Sėdime pakaboje mes jau senai simetriškai, tiesa? Sparnas padaro iš inercijos dar 1-2 apsisukimus ir pradeda lėtėti ir didinti kampą sparnas-horizontas. Kitos klevantos nejudiname, laukiame galutinio išėjimo su „kalniuku“, po kurio pristabdome nėrimą į priekį.
Jei viską paleidome, sėdime simetriškai, o sparnas ir toliau guli ant horizonto ir taip pat greitai sukasi? Mes “užsirakinome” – skaitome toliau.

Apie užsirakinimo problemą.
Visu pirma priimkite faktą – užsirakinti spiralėje gali bet koks – BET KOKS – sparnas. Vienam reikia pusantro energingo rato, kitam reikia gerokai pasistengti, bet „užrakinti“ įmanoma. Jei kam nors tai skamba absurdu (juk sparnas sertifikuotas, ypač EN A, B ), priminsiu, kad spiralinis neutralumas EN-testuose tikrinamas tik pasiekus 14m/s žemėjimą. Jei išsukti 15+ m/s – turi teisę „pasiduoti“ ir EN A kauptukas.
Atsimenu, kaip saugiausias Ozone Element su saugiausia mokykline pakaba kuo puikiausiai švilpdavo, užsirakinęs, gilioje spiralėje, kuo labai (ir nemaloniai) nustebino tiek pilotą, tiek instruktorių
Dėl įvairių sparnų užsirakinimo tendencijos. Labiausiai lemia sparno geometrija (tiksliau – sparno pavaldumo charakteris ir arkos forma), santykinė įkrova, o toliau pakabos tipas ir reguliavimas.
Kaip taisyklė, aukštesnės klasės sparnas skrenda su didesne įkrova – didesnė tendencija užsirakinti GS. Na ir jokios ne naujienos mūsų sportininkams:
– stabili ir saugi pakaba – varžybinis kokonas – nesugeba šios tendencijos sumažinti (bent nepadidina ir ačiū);
– gera aerodinaminė kokybė neleidžia efektyviai „kristi“ GS metu. Greitis ir perkrova milžiniški, o žemėjimas – ne stebuklas. Naudokite G-shute!
O, dar šis tas apie sportinius sparnus – jei norite pralinksminti žmogų, paaiškinkite skraidančiam su 2-eiliu, kad nebūtina mokėti atlikti GS!

Kaip „atrakinti“.
– jei jums atrodo, kad „užsirakinęs“, reiškia klevantas jau pilnai atleidote ir nesulaukėte išėjimo.
– Pirmą, įsitikinkite, kad atlikote pirminę rekomendaciją ir jau senai sėdite pakaboje simetriškai.
– Duokite „komandą išėjimui“. Tai gali būti svoris į išorė, užtraukta išorinė klevanta arba kartu. Darykite vis stipriau, kol nepamatysite rezultato. Jus nuolat žiūrite į sparną, teisingai?
– o kokį rezultatą turite pamatyti – išėjimo pradžią: prieš tai gulintis ant horizonto sparnas pradeda „atsistoti“ – didinti kampą priekinė briauna/horizontas. Mažėja greitis ir perkrova. Kai pamatote išėjimo pradžią – vėl atpalaiduokite klevantas ir sėdėkite simetriškai – jus gi nenorite atlikti neparuoštą kilpą?
– sparnas išeis pats, nebent po energingo „kalniuko“ sukompensuosite nėrimą į priekį. O SIV’e išmokinsime išeiti iš spiralės gražiai, be kalniuko-nėrimo.

Oh, kiek daug raidžių gavosi..
Padarome išvadas. Būtinai išmokite atlikti GS, tik saugioje aplinkoje ir su priežiūra. Puiki Tado S. mintis padaryti tai pradžiai su tandemu. Aš esu iš to „patyrusių pilotų“ sąrašo, į ką galite kreiptis dėl tokio mokymo.
Ir treniruokite GS kart nuo karto, BET SAUGIOJE APLINKOJE IR SU PRIEŽIŪRA!! Pradžiai sąvoka „saugi aplinka“ reiškia SIV – 1km virš vandens ir instruktoriaus balsas, o kada nors tai bus ir 300-400m savo skraidavietėje.

Saugių skrydžių.

Egas Parašė:

---

> Tiesiog skaitau Zhenios zodzius ir viskas idealiai
> sutampa.
> Pasikeiciau pakaba i sunkesne. Pakilau,
> paskraidziau o tada Antanas per racija sako Egi
> pasuk spirale greiciau nusileisi man jau nusibodo
> laukti. Na spiraliu prisukes sociai…. tai
> Antanui nutariau parodyti. Specialiai is metimo
> ieejau i spirale po dvieju apsisukimu sparnas
> gulejo horizonte. (sparnas Zeno dvieilis)
> Atleidziu klevantas niekas nesikeicia, traukiu
> isorine klevanta tarsi prie sienos prirista.
> Traukiu stipriai sparnas staigiai iseina ir toki
> kalneli padaro nueidamas uz nugaros suprantu kad
> kai ners nesustabdysiu. Na bet vistiek bandau,
> neria labai smarkia stabdau kiek galiu bet
> stengiuosi nenurauti. Prakrentu salia sparno
> sparnas pries prisipusdamas luzta ir prisiputes
> vel nereria i spirale nes viena puse istrigusi
> stropose. Na tai jau irgi buvau numates cia jis
> nespejo isisukti nes is karto svori permeciau ant
> sveikos puses ir pristabdziau sveika puse su
> klevanta. Taigi apsisuko tik puse apsisukimo. O
> toliau Istrigusios dalies krapstymas. Gal du
> kartus jau galvojau ar jau laikas mesti
> atsargini…
> Bet viskas pvyko gerai, iskrapsciau ir
> nusileidau.
> Antano zodziai nusileidus “cia labai rimta
> pasukai”…

Oho, ZENO uzsiriso, vadinas veltui Ozone pagailejo kaklaraiscio stropos sitam sparniukui