- This topic is empty.
-
AutoriusĮrašai
-
2004 13 spalio @ 12:24 #149737Anonimas
galima , tik brangiai kainuoja:)
2004 14 spalio @ 15:46 #164567AnonimasNegalima. Kas neabsorbuoja tas nespinduliuoja.
GV2004 14 spalio @ 18:52 #164568AnonimasKai mokiaus 9 klasej fizika mokytoja sake, kad visi kunai kuriu temperatura didesne nei absoliutus nulis, spinduliuoja:) gal melavo, reik rimtesniu irodymu!
2004 14 spalio @ 19:23 #164569kleGerai jinai sake, kunai:) kai oras bus pilnas kunu tai tada ir matysi tuos termikus
2004 14 spalio @ 19:56 #164570MoAs manau dar 15 metu ir visi jau skanuosim siltas oro sroves su akiniais.kle parašė:
2004 15 spalio @ 04:24 #164571AnonimasGali buti kunas ir dvasia, – taip sako religija, tik sneka eina apie fizikinius kunus, kurie gali buti ir dujinio pavidalo:
P. Kle. specialus pavyzdys: LEDAS(kietas kunas)_VANDUO(skystis)_VANDENS.GARAI(dujos) Taigi sneka apie dujas o ne apie religini ar sekso objekta-“kuna”!
Zemiau cituoju mokyklini rasineli, apie mus supanti ora:Ore slypintys pavojai
Niujorko Alberto Einšteino universitete dirbantys mokslininkai teigia, kad pastaraisiais dešimtmečiais 12 procentų visų mirusiųjų šiame mieste žuvo dėl oro užterštumo. Taip pat pastebėta, kad Niujorko zoologijos sode nuo apsinuodijimo švinu vienas po kito išdvėsė tenai saugomi reti gyvūnai. Paaiškėjo, kad švinas į jų organizmą pateko su įkvėptu oru. Orą taip pat ,,praturtino” švinu automobilių išmetamosios dujos. Šie ir dar kiti dalykai įspėjo žmones, kad Žemę gaubiančiame dujų apvalkale dedasi negeri dalykai.
Atmosferoje kartu su dujų mišiniu plaukia ir kietos bei skystos dalelės. Dujos sudaro daugiau kaip 99 procentus viso oro. Tai deguonis, azotas ir inertinės dujos. Be jų ore dar būna ir nepastovus kiekis kitokių dujų bei vadinamųjų lakių priemaišų – anglies dioksido, vandens garų, ozono. Kartais tam tikrose vietose ore aptinkama ir papildomų natūralių ar dirbtinės kilmės medžiagų. Sakykim, natūralūs teršalai yra kosminės dulkės, nuo žemės paviršiaus pakilusios dulkės, miško gaisrų degimo produktai, per ugnikalnių išsiveržiomus išsiskyrusios dujos bei sklandančios visai mažytės gyvos būtybės – virusai, bakterijos, mikroskopiniai dumbliai, grybai, žiedadulkės.
Greičiausia atmosfera buvo pradėta dirbtinai teršti tuomet, kai imta kūrenti anglimis.
Pastaruoju metu imta matuoti ne tik vietinį bei regiono užterštumą, bet ir teršalų paplitimą visoje Žemės atmosferoje, arba, kitais žodžiais tariant, globalinį užterštumo foną. Kip teigia K.Sternas, tiriant globalinį foną, jau užregistruojamos nemenkos sieros dioksido, azoto monoksido, ozono ir anglies monoksido koncentracijos. Mūsų dienomis švariausias oras yra poliarinėse srutyse, viršum vandenynų ir aukštų kalnų. Antarktidoje jau aptinkama nemažai sieros. Švino atmosferoje irgi jau yra apčiuopiamas kiekis. Viršum Ramiojo vandenyno šiaurinės dalies tirtame ore rasta tūkstantosios dalelės švino kiekio, kuris jau gali pakenkti sveikatai. Šiaurės pusrutulyje vienas pavojingiausių teršalų yra siera: pramonė kasmet į orą jos išmeta po 73 milijonus tonų. Palyginti naujas atmosferoje yra anglies monoksidas. Jis susidaro, kai prastai daginamos anglys ir prarandama 20 – 40 procentų šiluminės energijos. Anksčiau anglies monksido į orą pakliūdavo visiškai mažai, o dabar miestuose jo susikaupia tiek, kad gan dažnai judriose gatvėse eismą reguliuojantys policininkai apsinuodija šiuo anglies junginiu.
Nemažai pavojų kelia ir anglies dioksido kiekis ore. Prie atmosferoje esančių 2600 milijardų tonų anglies dioksido per 100 industrializacijos metų jo prisidėjo dar apie 410 milijardų tonų. Dabartinė atmosfera ilgainiui susiformavo per 3 milijardus Žemės gyvavimo metų. Nelaisvoji anglis žemėje mineralizavosi ir nebepateko į atmosferą. Jei dabar šią mineralinę anglį sudegintume, atmosferoje neišvengiamai padaugėtų anglies dioksido. Dėl to galėtų pasikeisti klimatas, nes daug šitų dujų turinti atmosfera gerai praleidžia regimąją Saulės šviesą, tačiau sugeria didelę dalį Žemės išspinduliuojamos šilumos (susidaro šiltnamio reiškinys). O kai į žemę atsklinda šilumos daugiau, negu jos iš čia išspinduliuojama, tuomet pakyla temperatūra ir gali ištirpti ledynai poliarinėse srityse bei aukštuose kalnuose. Jūrose vandens lygis gali pakilti 70 – 80 metrų. Jei vanduo pakiltų 70metrų, po vandeniu atsidurtų Niujorkas ir didžioji dalis Floridos.Literatūra:
K. Manolovas, D.Lazarovas ,I.Lilovas ,,Chemijos savi dėsniai”;
J.Hortis ,,Gamtos katastrofos”2004 15 spalio @ 16:31 #164572AnonimasRimas parašė:
>
> Kai mokiaus 9 klasej fizika mokytoja sake, kad visi kunai
> kuriu temperatura didesne nei absoliutus nulis,
> spinduliuoja:) gal melavo, reik rimtesniu irodymu!
Neapsiribok 9 klase ir rasi, Pats pagalvok, kiek saule sildytu zemes pavirsiu, jei oras absorbuotu infraraudonus spindulius. 9 klasej sake, kad zemynai vienas kito atzvilgiu juda. Tiesa,
bet tai nekokia transporto priemone :o)
GV2004 15 spalio @ 20:32 #164573Anonimasjau radau:)
http://phyun5.ucr.edu/~wudka/Physics7/Notes_www/node107.htmlduju spektroskopija, gana populiarus budas atskirti vienas dujas nuo kitu
o kaip gi p. GV , kodel saule raudona kai arti horizonto? Argi ne del to kad dali sviesos spinduliu sugeria atmosfera?
O kaipgi su dulkiu dalelemis ore, ar jos taip pat nesugeria infraraudonuju spinduliu?
O kaip gi kai debesys gaubia zeme, ir iki zemes praeina ne visa siluma? Gal ji grizta atgal i kosmosa? O gal visgi vandens garai (debesys) sugeria dali el-magnetinio spinduliavimo?GV parašė:
> Neapsiribok 9 klase ir rasi, Pats pagalvok, kiek saule
> sildytu zemes pavirsiu, jei oras absorbuotu infraraudonus
> spindulius.2004 15 spalio @ 20:59 #1645742004 16 spalio @ 08:20 #164575GeorgasIs tavo nurodyto straipsnio Rimai:
“Most atmospheric gases do not absorb or emit IR light; nitrogen (N2) for example does not either absorb or emit any IR light”
“CO2, on the other hand, will absorb light in its characteristic bands”Taigi, atmosfera Infraraudonuju spinduliu sugeria (ir spinduliuoja) labai mazai. Anglies dvideginio CO2 yra tik 0.5%, o ir tas spinduliuoja silpnai. Todel neskubekit pirkt IR ziurono uz 64000$, nes greiciausiai jis nieko nerodys.
Termikus reikai matyti sirdimi!
G.
2004 16 spalio @ 09:00 #164576AnonimasSirdimi,sakai Georgai ? Chmm..nezinau… Stai uzpakaliu termikus aptikineti teko,kai skraidziau be vario.Pasitreniravus galima pasiekti neblogo jautrumo
2004 16 spalio @ 13:57 #164577AnonimasToliau citata is enciklopedijos:
‘Zemes atmosfera skaido ir absorbuoja IR spindulius….vandens garai ir CO2 absorbuoja, o azotas, deguonis, dumai, dulkes, smulkus vandens lasai sklaido.’…
kaip sake Lansbergis, kas galetu paneigti, ar tos H20 ir CO2 koncentracijos pakaks pamatyti judanti silta ora…ar ne, ypac turint galvoje, kad labiau prisotintas vandens garu oras yra lenvesnis uz ‘sausa’ ora… ir kaip teko girdeti is kariskiu, IR naktinio matymo prietaisas visai blogai rodo pro dregna silta ora, kuris kyla nuozemes vakare, ir matosi “vaiduokliai” ,susiles oras rodo kur buvo zmogus bet ne ten kur jis yra dabar
na o zmogaus jautriausia silumai kuno dalis yra rankos alkune, skirtingai nei sirdis ar sedyne:))
Tik ne tame esme, sugalvojau paziureti enciklopedijoje ka reiskia zodis termikas, deja tokio zodzio nera:) o internete surinkus si zodi pirmiausiai suradau web puslapi, kurio intro sukasi su JAK lektuvai ir centruoja termika:))) http://www.termikas.com, po to estu muzikine grupe “Termikas”, zodziu i mano klausima ar galima matyti termika, galima atsakyti – galima nes ir Prienu aviacijos gamykla ir muzikine grupe galima matyti ir be ziurono uz 64000$ ))2004 17 spalio @ 09:10 #164579AnonimasNuo termiku prie siltnamio efekto, nuo spinduliavimo prie refrakcijos. Plaukioji. Pasidomek, kodel saule arti horizonto raudona, kodel debesys neikaista, kaip atliekama duju spektroskopija, kas yra plazma. Atkreipk demesi, kurie efektai vyraujantys, kurie zemiau matavimo paklaidu ribos. (Lyg ir nesunku sverti gramo tikslumu, bet tik tol , kot sveri kilogramus. Sveriant desimtis tonu, tai jau problema. )
Nesakau, kad termiku kokiu nors budu matyti negalima, tiesiog termovizija tam, svelniai tariant, neypac tinka. Man labiausiai patiko Kle ideja: kai termikas bus pilnas kunu, tada tu ji ir matysi.
GVRimas parašė:
>
> jau radau:)
> http://phyun5.ucr.edu/~wudka/Physics7/Notes_www/node107.html
>
> duju spektroskopija, gana populiarus budas atskirti vienas
> dujas nuo kitu
> o kaip gi p. GV , kodel saule raudona kai arti horizonto?
> Argi ne del to kad dali sviesos spinduliu sugeria atmosfera?
> O kaipgi su dulkiu dalelemis ore, ar jos taip pat nesugeria
> infraraudonuju spinduliu?
> O kaip gi kai debesys gaubia zeme, ir iki zemes praeina ne
> visa siluma? Gal ji grizta atgal i kosmosa? O gal visgi
> vandens garai (debesys) sugeria dali el-magnetinio
> spinduliavimo?
>
> GV parašė:
>
> > Neapsiribok 9 klase ir rasi, Pats pagalvok, kiek saule
> > sildytu zemes pavirsiu, jei oras absorbuotu infraraudonus
> > spindulius.2004 17 spalio @ 11:21 #164580Anonimas“pritrenkiai” savo autoritetinga nuomone…, netinka tai netinka. As juk nesiulau tau to ziurono pirktii:) Postulatai be irodymu….ir as visad prisimenu skambia fraze :”nera amzino variklio yra amzini stabdziai” . Tu manai kad as plaukioju,…nezinau ar tai ne geriau nei stoveti “ant rankinio”
Tik diskusijose gimsta naujos nestandartines idejos, nebent koks nors genijus “pritrenkia” postulatu :”kas neabsorbuoja tas nespinduliuoja”, o po to galvoja kaip pakeisti paklaidu sistema, kad irodyti kad visa kita jau nereiksminga ir i ka galima neatsizvelgti, kas vyrauja o kas ne.
Man visai neidomu, kas bus teisus as ar tu, mane domina tik diskusija ir procesas…ir tavo reikalas dalyvauti joje ar ne, nes kai atsiranda aksiomine nuomone apie reiskini, -baigiasi diskusija:))GV parase:
> Nuo termiku prie siltnamio efekto, nuo spinduliavimo prie
> refrakcijos. Plaukioji. Pasidomek, kodel saule arti horizonto
> raudona, kodel debesys neikaista, kaip atliekama duju
> spektroskopija, kas yra plazma. Atkreipk demesi, kurie
> efektai vyraujantys, kurie zemiau matavimo paklaidu ribos.
> (Lyg ir nesunku sverti gramo tikslumu, bet tik tol , kot
> sveri kilogramus. Sveriant desimtis tonu, tai jau problema. )
> Nesakau, kad termiku kokiu nors budu matyti negalima, tiesiog
> termovizija tam, svelniai tariant, neypac tinka. Man
> labiausiai patiko Kle ideja: kai termikas bus pilnas kunu,
> tada tu ji ir matysi.2004 17 spalio @ 15:26 #164582AnonimasRimas parašė:
>
> “pritrenkiai” savo autoritetinga nuomone…, netinka tai
> netinka. As juk nesiulau tau to ziurono pirktii:) Postulatai
> be irodymu….ir as visad prisimenu skambia fraze :”nera
> amzino variklio yra amzini stabdziai” . Tu manai kad as
> plaukioju,…nezinau ar tai ne geriau nei stoveti “ant
> rankinio”
> Tik diskusijose gimsta naujos nestandartines idejos, nebent
> koks nors genijus “pritrenkia” postulatu :”kas neabsorbuoja
> tas nespinduliuoja”, o po to galvoja kaip pakeisti paklaidu
> sistema, kad irodyti kad visa kita jau nereiksminga ir i ka
> galima neatsizvelgti, kas vyrauja o kas ne.
> Man visai neidomu, kas bus teisus as ar tu, mane domina tik
> diskusija ir procesas…ir tavo reikalas dalyvauti joje ar
> ne, nes kai atsiranda aksiomine nuomone apie reiskini,
> -baigiasi diskusija:))
>
Diskutuoti ir pliurpti nesamones ne tas pat. Fizika siek tiek gerbti reikia, kad Ikaro sparnu nepradetum daryti is naujo. Termikus matyti galima, bet tai turbut tau nebeydomu, nes remiasi “standartinem” idejom.2004 17 spalio @ 17:50 #164583AnonimasGV parašė:
> Diskutuoti ir pliurpti nesamones ne tas pat. Fizika siek tiek
> gerbti reikia, kad Ikaro sparnu nepradetum daryti is naujo.
> Termikus matyti galima, bet tai turbut tau nebeydomu, nes
> remiasi “standartinem” idejom.Zinoma idomu, jau galejai parasyti kas per ideja, o tai nemiegosiu nakti:)
O Icaro sparna jau pagamino…
http://www.icaro-wings.de/e/html/Index.htmo kas liecia pliurpima-diskusija, tai viskas reliatyvu …fizika nagrineja viena ar kita reiskini (absorbcija, difrakcija,refrakcija …) idealiomis salygomis, o mes gyvename realiame gyvenime…nera idealiu duju, nera visisko laminaraus tekejimo, nera grieztos ribos tarp matomos sviesos ir infraraudonuju spinduliu, nera idealios atmosferos kurioje 0.02% CO2 ir kaziek to H2O. Jei nera idealiu salygu ir idealiai svariu medziagu nera ir visiskos tiesos musu gince, kai nagrinejame viena ar kita reiskini, vienus reiskinius atmetame kitus ivertiname, pakeisk atsakaitos taska ir koordinaciu sistema ir mano pliurpalai gali patapti samone. Taigi jei gerbi Fizika, gerbk ir reliatyvumo teorija:) …juolab kad sie reiskiniai aiskinami atomu lygyje…Specialioji rel. teorija nagrinėja sąryšį tarp erdvės, laiko ir materialių objektų judėjimo, kai judėjimo greičiai artimi šviesos greičiui…ar kazkaip panasiai, jau nebeatsimenu 11 klases vadovelio:)
2004 17 spalio @ 18:11 #164584AnonimasSmagu, kad jumoro jausmas pabudo. Taigi, kas neabsorbuoja, tas nespinduliuoja tai cia ne as o toks dede Plankas pasake, tiesa kiek griezciau. Del termiku matymo, tai seni pilotai juos isties mato, bet nesugeba paaiskint kaip (gal tiksliau butu, mes nesugebam ju aiskinimo suprasti ;o)). Pasiremiant tavo lyg ir nelabai megstama fizika (griezta teta) termikus galima butu matyti rementis oro luzio rodiklio priklausomybe nuo temperaturos. Gryztant prie atmosferos spinduliavimo idejos, tai jei ir pavyktu ji vizualizuot, jaustaisi kaip eziukas ruke.
GV2004 17 spalio @ 18:16 #164585Anonimashttp://www.loonbedrijfklaver.nl/kiten/
video failas…kaip tik iliustruoja, kaip gerai butu juos matyti ir ne tik parasparnistams:) zodziu verta atsisiusti, kad tai pamatyti:)
2004 17 spalio @ 18:44 #164586AnonimasGeras. Tikrai geras. Bet turbut rekordas nefiksuotas del labiau parasparnininkams budingo tupimo i svetima lizda :o)).
GV2004 17 spalio @ 18:53 #164587AnonimasReik idet i bendra skyriu, manau vertas:)
-
AutoriusĮrašai
- Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.