Cia taip ant bajerio :)

Pasaka apie du brolius iš Šiaulių

Kests i Vyts yr broliai, abu Patrauskai. Tik viens tur seną gendantį
golfuką, o kits – nėščią žmonikę.
Kai golfukui prakiūra glušiarka,
Kests mašiną atidavė į servisą. Užsirašė ant lapuka servisa numerį –
mat jam liepė paskambint kitą dieną. A Vyts sužinoja, kad jo žmonikei
gręs persileidims, į ją irgi paguldė į ligoninę. Irgi užsirašė
numerį,
kad paskambinęs paklaustų kaip sveikatėla – pas sergančią bobą gi
neprilakstysi kas pusę valandas.

Ką dara Kest be golfuka y Vyts be bobikės? Aišku, geria šalia pasidėję
savo mobiliakus. Begerdami abu užnorėja paskambint, ale sumaišė
raštelius su ligoninės į autoservisa numeriais. Žodžiu, Vyts skambin
dėl bobas, galvodams, kad pataikė į ligoninę, nors atsiliep servisas.
– Čia Petrausks, – saka tiesiai. – Pas jumi vakar palikau saviškę. Nor
paklaust, kaip jos reikalai.
Servisa darbuotojs, galvodams, kad kalb apie Petrauską Kęstą mašina,
dėsta:
– Žinai, prasti tava reikalai. Taviškei labai iškirmyjęs ne tik
išmetima vamzdis, bet ir visa apačia aplinkui.
Vyts biški pasimetęs:
– A tai ką, nieka nebgal padaryt?
– Ne, kodel, – nuramin meistrs, apie kurį Vyts galvoj, kad jis
ginekologs. – Aplopėm, didžiausią skylikę iš apačios visai užtaisėm,
jau gali atvažiuot pasiimti. Nors žinok, kad truputį tepalai iš
apačios vis vien varvės. Ypač kai didesniu greičiu pavarysi. Nu, nieka
nepadarysi, amžius, taviškė jau sena…
Vyts im žagsėt, o pažagsėjęs praded voznikalint:
– Eik tu, maniškė da lig ne teip jau sena, tik 20 metų…
Tada meistrs pasaka tai, nuo ko Kests prarand sąmonę. Vyts jį
atičiuchin, į burną įpildams Gubernijas alaus, y klaus, ką tokį tas
durnius pasakė.
– Įsivaizduok, jis man saka: “A tu lochs? Net Lietuvoj 20 metų yra
sena, ir visas tokias vadinas vienodai – “lupena”. Pats pagalvok –
buferiai nukritę, spalva išblukus, sėdynė išgulėta, girgžda, o vienoj
vietoj net perplyšus; tarpinės senos, nebelaika tepalų, varv per
apačią… O dar tas iškirmijęs išmetima vamzdis… Karoče. Mes čia su
vyrais taviškę užlopę išbandėm visi pasikeisdami ant kiema. Nu, žinai,
iš bėdos da puse velnia. Kokius metelius – dvejus da galėsi ją drožti.
O po to pasikeisi, kaip visi vyrai…”
Kęsts nutar, kad reik atsiimt mašiną i brolį vežti atičiuchint rimčiau
– prie ežera. Skambindams meistrui jis, aišku, pataika į ginekologinį.
Galvodams, kad kalba su meistru, mandagiai išpyškin:
– A girdi, čia Patrausks. Pas jumi nuo vakar maniškė. Planai
pasikeitė, atlekiu su taksu jos pasiimti, bo man jos daba labai
skubiai reik dėl brolia. Kol atvažiuosiu, staigiai užlituokit jai tą
skylę apačioj, apsukit da kokia izoliacija, kad tik išmetima dujom
nesmirdėtų, y laukit manęs.
Šiauliuos kalb, kad tądien alpa ne tik Vyts, bet y viens ginekologs.