- This topic is empty.
-
AutoriusĮrašai
-
2009 18 gegužės @ 20:07 #152052vytask
Sveiki, gal kas turi geru ideju ir minciu isvilktuvo virves itempimo jegai matuoti, parasparnio kelimo metu.
2009 18 gegužės @ 21:06 #182934liotcikKoks isvilktuvas?
2009 19 gegužės @ 05:17 #182939vytaskOpelis su automatine pavaru deze.
2009 19 gegužės @ 10:00 #182946Gedisjei tik Opelis ir farkopas virvei pririšti, tai matuok nemataves… Vis tiek ankščiau ar vėliau bus vienas ir tas pats rezultatas – nelaimingas atsitikimas. Beje pavaru dezes tipas neturi jokios itakos nei procesui, nei rezultatui.
2009 19 gegužės @ 10:12 #182948sssvajoklisjei tik opelis ir virve ,be isvilkimo mechanizmo tada pirkit graba….matuoklis nereikalingas. jau isbandziau..
2009 19 gegužės @ 12:33 #182959gerrybus perdidrinejamas opelis su automatine pavaru deze ,virve montuojama ant priekinio rato,svajokli pas taves gi golfukas padarytas ar ne?
2009 19 gegužės @ 17:46 #182967artistasBlogai uzduotas klausimas visada iskelia daug nereikalingu debatu
2009 19 gegužės @ 21:00 #182971arbatinisNeverta vynioti virves ant rato nes:
a) kazhkam reikia ta virve atgal nutempti i startaviete; (dvigubos kuro laiko…ir n’os nervu sanaudos)
b) padideja tikimybe nusivozhti….nes operatorius ne visada mato kas vyksta starte.
c) pasikeitus vejo krypciai Jusu laukia kartais skausmingai varginantis automobilio perstatymas kitame lauko gale (skubedamas ne karta esu nagus nusidauzes).Pasyvinis keltuvas, kai sniuras yra suvyniojamas dar ore (greitam suvyniojimui naudojamas 3,5 – 5,5ag keturtaktis variklis), dabar jau galima sakyt drasiai – padare revoliucija mazo nasumo kelimo technikoje.
Geriau gaminkite pasyvini keltuva. Tik BUTINAI su benzininiu vyniojimo varikliu, o ne starteriu…nuo automobilio “Moskvich”. Pasigamine su starteriu galesite “nagais ir ragais” sniura po laukus tampyti ir plesyti.
Pasyfkes pliusai:
a) mobilumas. greitai galima pakeisti tiek startaviete, tiek kelimo krypti. Tik isivaizduokite keliaujate ir skraidote PO VISA LIETUVA!
b) saugumas. operatorius mato ish netolimo atstumo, ir laiku dar gali trauka nuimti…jei chainykas varo i griovi.
c) saugumas pasyfkeje yra didesnis net ir tuomet, kai operatorius nemato kas darosi … specialiai chainykui uzhdeta silpnesne trauka glaisto tiek operatoriaus tiek chainyko klaidas.
d) pakankamai lengva apmokyti operatoriu.
e) uztenka tik vieno aptarnaujancio zmogaus personalo! (daugelyje saliu kelimo operacija vygdo du zmones…vairuotojas ir operatorius…mano giliu isitikinimu pilnai uztenka 1 zmogaus)
f) keliantis pasyviniu keltuvu daznai pasiekiamas didesnis ishsikelimo aukshtis…ir esant ilgesniam keliukui “isedimo i termika” tikimybe dideja.Ir pabaigai.
Pries gerus tris metus Kauno Aleksoto aerodrome teko nemazai tasytis ir pirstus dauzytis vyniojant sniura ant automobilio rato… Panasios konstrukcijos keltuva turejo ir prienieciai Pociunu aerodrome. Ne vienas ish tu keltuvu shiuo metu nera eksplotuojamas.
p.s Vytai – koks velnias pakuzdejo vyniot ant automobilio rato sniura? Mesk ta minti lauk!
…Juk dar 2007m Juodkranteje dalinausi teigiamais pasyvinio keltuvo bruozais ir nuosirdziai rekomendavau gamint pasyfke…
Jonas Miklovis
http://www.padovanokskrydi.lt2009 19 gegužės @ 21:23 #182972liotcikJei galima truputi pataisysiu:
arbatinis Parašė:
> Pasyfkes pliusai:
>
> a) mobilumas. greitai galima pakeisti tiek
> startaviete, tiek kelimo krypti. Tik
> isivaizduokite keliaujate ir skraidote PO VISA
> LIETUVA!Taip
> b) saugumas. operatorius mato ish netolimo
> atstumo, ir laiku dar gali trauka nuimti…jei
> chainykas varo i griovi.nevisai. Net ir is toli kai parasparnis pakyla matosi neblogai. Tu ziuri tiesiai i paraparni ir tik rankomis reguliuoji trauka. O ant pasyvkes vairuotojas ziuri i priesinga puse o parasparni mato tik per veidrodeli (be to pavaros ir pan, su automatu daug lengviau). Todel jei operatorius patyres aktyvke saugiau.
> c) saugumas pasyfkeje yra didesnis net ir tuomet,
> kai operatorius nemato kas darosi … specialiai
> chainykui uzhdeta silpnesne trauka glaisto tiek
> operatoriaus tiek chainyko klaidas.Nevisai. Su pasyvke pradedi su 50-200m sniuro, todel lockoutai progresuoja greiciau nei pradejus su aktyvke su 1km. O ir su aktyvke gali traukt silpnesne trauka.
> d) pakankamai lengva apmokyti operatoriu.
Taip.
> e) uztenka tik vieno aptarnaujancio zmogaus
> personalo! (daugelyje saliu kelimo operacija vygdo
> du zmones…vairuotojas ir operatorius…mano
> giliu isitikinimu pilnai uztenka 1 zmogaus)Taip
> f) keliantis pasyviniu keltuvu daznai pasiekiamas
> didesnis ishsikelimo aukshtis…ir esant ilgesniam
> keliukui “isedimo i termika” tikimybe dideja.Taip.
Ir pabaigai kadangi foruma skaito ne tik VytasK, rekomenduociau mokintis ir mokint su aktyvkem, o jau turintiems patirties su pasyvkem.
2009 20 gegužės @ 00:32 #182973karolisvienas teorinis pastebejimas:
turint ta pati atstuma, su aktyvke issikelsi auksciau negu su pasyvke.ir vienas praktinis:
geras starteris gali atlaikyti labai daug startu ir yra patogesnis naudoti negu benzininis variklis.
As saviski droziu jau 3cia sezona, o pas buvusi seimininka jis tarnavo turbut dar kelis…Jei neplanuoji daryt daugiau 20 startu per diena ir nori buti mobilus, tai pasyvke yra vienareiksmiskai geriau uz aktyvke.
PS: jeigu vis dar nori paziureti kaip matuojama jega, tai neblogas pavyzdys yra ant naujo stratus isvilktuvo
Deja, be jegos matavimo ten daugiau nelabai ka gero pastebejau…
2009 20 gegužės @ 05:14 #182974Vidas BuzasKaina dar jo labai gera
Savaime suprantama ir atsiperkamumas greitas
(turint omenyje, kad vis dar naudojamas be grazintuvo)
2009 20 gegužės @ 07:34 #182975sssvajoklisKaip bebutu kievienas budas turi savu privalumu tam tikromis salygomis. cia manau priklauso nuo keliamu reikalavimu. su pasyvke gali skraidyti visoj lietuvoj???? ir ten kur daug laidu per kelia pravestu? ir kur vejo kryptis statmena keliui????nemanau kad yra labai daug vietu kur ja galima naudoti ….
aisku ir aktyvine yra prirista prie vienos vietos. manau kiekvienas giria savo turima daigta….reikia pasakoti kievieno daigto ir privalumus ir trukumus…. ty ziureti i reikala objektyviai…juk galima pagaminti universalu daigta kuris veiktu ir kaip pasyvinis irkaip aktyvinis. tik cia kievieno pasirinkimas. kam ko reikia…ir is universlaus niekada nebus tiek naudos kiek is tos paskirities daigto…2009 20 gegužės @ 10:45 #182979briedisIr dar : masina vazuodama priekyje ,, nuplesia” termika…
2009 20 gegužės @ 12:59 #182981vytask..aciu visiem, visi esat teisus. Jonuk mano nuomone nepasikeite, tiesiog yra aerodromas su puikiais zmonemis, kur visomet malonu apsilankyti ir pabendrauti – ten norisi tureti stacionaru isvilktuva.
Karoli, kaip butu galima ta nebloga pavyzdi pamatyti ?2009 20 gegužės @ 13:12 #182982liotcikSvojokli, nesumuilink taip visko… Lietuvoj buvo naudojamas aktyvkes gan intesyviai nuo kokiu 1993 po to pradejo atsirast pasyvkes nuo ~2000m. Tos pasyvkes is pradziu buvo nelabai vykusios, seksas ir kitos problemos. Ir tik per paskutinius 3-4 metus pasyvkes buvo pakankamai istobulintos ir isisavintos. Todel ka cia zmones sako yra ne siaip pamastymai, o daugelio metu patirtis. As asmeniskai 1997-2005 skraidziau praktiskai vien aktyvkem, nuo 2005 pasyvkem.
sssvajoklis Parašė:
> Kaip bebutu kievienas budas turi savu privalumu
> tam tikromis salygomis. cia manau priklauso nuo
> keliamu reikalavimu. su pasyvke gali skraidyti
> visoj lietuvoj????Keliuku pasyvkems yra daugiau nei 1x1km lauku kuriuose gali isvilkinet.
>ir ten kur daug laidu per kelia
> pravestu?Kur laidai eina negali keltis nei su aktyvke nei supasyvke.
>ir kur vejo kryptis statmena
> keliui????Galima. As asmeniskai savo geriausius skrydziu padariau kai isvilkinejom su 90° veju
Aisku ne naujokams.
>nemanau kad yra labai daug vietu kur ja
> galima naudoti ….…yra daugiau vietu nei aktyvkems. (as kalbu vidutiniskai Lietuvai, o ne apie kazkieno konkretu kaima)
Aktyvinio privalumus matau tik mokininat naujokus arba norint pasiekt labai dideli nasuma naudojant grazintuva.
2009 20 gegužės @ 14:21 #182985SmuBeje, suomiai naudoja dar kitokį išvilkinėjimo būdą. Išsikėlinėja aerodrome su mašina. Esmė tokia: viename aerodromo gale yra kažkoks ‘skriemulys’, per kurį eina išvilkimo virvė. Vienas virvės galas pririšamas prie piloto (esančio kitame aerodromo gale), o kitas galas kabinamas prie važiuojančios mašinos. Mašina juda nuo skriemulio link piloto, tokiu būdu iškeldama pilotą (virve, einančia per skriemulį). Kas čia per išvilkinėjimo būdas?
2009 20 gegužės @ 14:27 #182986GiSiSmu Parašė:
> Beje, suomiai naudoja dar kitokį išvilkinėjimo
> būdą. Išsikėlinėja aerodrome su mašina. Esmė
> tokia: viename aerodromo gale yra kažkoks
> ‘skriemulys’, per kurį eina išvilkimo virvė.
> Vienas virvės galas pririšamas prie piloto
> (esančio kitame aerodromo gale), o kitas galas
> kabinamas prie važiuojančios mašinos. Mašina juda
> nuo skriemulio link piloto, tokiu būdu iškeldama
> pilotą (virve, einančia per skriemulį). Kas čia
> per išvilkinėjimo būdas?SUOMISKAS
2009 20 gegužės @ 18:08 #182988karolismasina ten paprastai statosi ant tokio remo ir savo ratais suka bugna kuris per kazkoki mechanizma turi prabuksuoti.
Privalumas kad operatorius sedi prie pat piloto ir viska labai gerai mato.
Daugiau privalumu matyt nera2009 20 gegužės @ 18:57 #182989liotcikAs matau ir daugiau privalumu: isvilktuvo operatorius sedi kartu su pilotais ir jam maziau nuobodu
(kas yra sedejes prie isvilktuvo bent keleta valandu, supranta apie ka as sneku)
Mokinant: jei isvilkejas ir instruktorius yra ta pats asmuo, jam daug patogiau duot paskutinius nurodymus, pagelbet su pasiruosimu, maziau vazinejimo pirmyn-atgal.
Trukumas: reikia 2x daugiau virves, pasikeitus vejo krypciai perstatymas sudetingesnis.
2009 20 gegužės @ 19:17 #182990SmuBūtent kad mašina ten ne įtvirtinta, o važiuojanti – kai iškėlinėjamas pilotas, ji važiuoja nuo skriemulio (įtvirtinto ant žemės) link piloto.
Padaryta tarsi standžioji jungtis tarp piloto ir mašinos (kaip naudoja Lietuvos kamikadzės), tik skirtumas tas, jog tarp piloto ir mašinos stovi skriemulys. Ir mašina juda link piloto (vairuotojas važiuodamas priekyje stebi kylantį pilotą).
Baigiant iškėlinėti pilotą, mašina atsiduria startavietėje. Tada virvė atkabinama nuo mašinos ir prie jos prikabinamas kitas pilotas. O mašina nuvažiuoja link skriemulio ir prisikabina kitą virvės galą (ant kurio kėlėsi paskutinis pilotas).
Čia gaunasi išvyniotos virvės tampymas pirmyn-atgal prie skriemulį.
Tik nepaklausiau, kaip jie reguliuoja įtempimo jėgą (pats nemačiau, tik apie tai pasakojo vienas pilotas).
Šią išvilkimo sistemą jie naudoja Hyvinkää esančiame aerodrome (viename populiariausių prie Helsinkio).Gal reiks detaliau išsiklausinėti, kaip ten jie kilnojasi.
-
AutoriusĮrašai
- Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.