Ieškau

Bandanciu tikrai buvo, bet bandymais ir pasibaige.
“Svoimi rukami” – na, nebent karo lauko salygomis, kai daugiau nera is ko rinktis. Taciau dabar net ir Sibiro platybese si ideja palaipsniui praranda populiaruma. Zmones pagaliau pradeda suprasti, kad laikas, prarastas “isradinejant dvirati”, taip pat kainuoja nemazus pinigus. Nesibaigiantys remontai ilgainiu pradeda erzinti… O beveik visos ligos – nuo nervu! Tiesa, yra kelios, kurias gali gauti nuo priesingos, arba net ir tos pacios lyties atstovo. Bet diskusija ne apie tai.
Isitikinusiems, kad galima ir “svoimi rukami”, pradziai reiketu paskaiciuoti islaidas zaliavoms bei solidziam metalo apdirbimo irankiu komplektui (ar del vieno, abejotinos kokybes paramotoro tokia investicija pasiteisins?). Nemaziau svarbi ir patalpa, kurioje vyks visas procesas (asmeninis darbo kambarys su rasomuoju stalu tokiai veiklai tikrai netiks). Patirtis? Cia kaip su apetitu – atsiranda “bevalgant”. Na ir zinoma, laisvalaikis – jo tikrai reikes daug! Jeigu visa tai palaipsniui neuzknis, po uzsitesusiu pastangu kazkas, pagaliau, pavyks. Na, o po to – vel jau gerai pazistami remonto darbai.
Ar ne geriau:
– laika, skirta “saviveiklai”, skirti iprastiniam darbui (kad uzsidirbti);
– islaidas, sutaupytas neperkant zaliavu bei irankiu, prideti prie biudzeto paramotorui;
– “nervus”, sugadintus del nesibaigianciu remontu, pasaugoti kitiems gyvenimo atvejams.
Taciau kiekvienas turimeteise rinktis.

P.S. Matau, kad atsirado mano bendravardis, besidomintis paramotorais, arba bent jau paskaitantis tinklalapio http://www.sibaero.ru foruma.
P

Dėkui už rekomendacijas dėl parapover tik neaišku dėl paramotoro kokybės kad nelabai girdėti atsiliepimu.Idomu būtu pažiurėti kaip atrodo gyvas.O ar yra Lietuvoje kas juos atstovauja.