Ilgais rudens varais….

Truputi grubaus vertimo:

Russ – siv reikia atlikinėti nuolatos, vieną kartą aišku gerai, bet tai tik pradžia.
Martin – tam kad pilnai suprasti sparno dinamiką jis siūlo išmokti atlikti vingoverius nenaudojant vairų o tik su svoriu.

Įvykus lūžiui labai svarbu pirminiai piloto veiksmai (tai liečia pagrinde EN-D ir aukštesnius sparnus).

Pilotai kartais susidaro klaidingą įspūdį apie sparno saugumą, nes realiomis sąlygomis po lūžio turbulencija gali padėti sparnui atsistatyti, bet kartais ji gali pabloginti situaciją. pvz gavus didelę asimetriją – turbulencija nedelsiant gali atstatyti, o kartais įvesti į gilią spiralę.

Per SIV kursus atlikus priverstinį frontalinį lūžį instruktoriai pasakys – rankas į viršų ir nedaryk nieko. Tai geras receptas ramiame ore. Nes jei patrauksi vairus yra rizika papulti į parašiutavimą.
Bet skrendant rimtuose kalnuose, rimtoje turbulencijoje – svarbiausia nekelti rankų į viršų (atleisti vairus), po didelio frontalinio reikia nedelsiant stipriai trūktelėti vairus (trumpai bet maksimaliai iki galo), taip sumažinsite frontalo dydį ir sparnų galai nepabėgs į priekį. Nes jei jie pabėgs tikriausiai pasekmės bus rimtos.

Pirminis vairų trūktelėjimas po frontalo, padės sustabdyti frontalo išaugimą į kažką nepageidautino ir blogiausiu atveju papulsite į parašiutavimą, kas nėra kažkas baisaus, užtenka paleisti vairus kad iš jo išeiti, arba jei sparnas išsitrimeraivęs gali tekti spūstelėti akseleratorių.

Prie rimtos turbulencijos svarbu turėti kuo daugia informacijos apie sparną.Apie sparnobūklę sužinome iš akseleratorius (jei jis nuspaustas), B- laisvaglių arba vairų, bet greičiausiai informaciją pasiekiama per sparno stebėjimą, žiūrėjimą į sparną.
Russ sako kad kai skrendą stiprioje turbulencijoje koncentruojasi tik į sparno stebėjimą, plius visą kitą informaciją per vairus.

Esant asimetriniams lūžiams iki 50proc receptas standartinis, svorio permetimas ir prilaikymas su vairu. Efektyviausia, jei erdvė aplinkui laisva, leisti sparnui kažkiek nerti, suktis į šoną iki 90 laipsnių ir išeiti lyg iš vingoverio. Mažiausias aukščio praradimas.

Bet jei asimetrinis 80-90proc sparnas žinoma ners labai stipriai ir stipriai pasisuks. Tokiu atveju jei permesite svorį kaip visada, rezultatas bus blogas, nes tikriausiai pakliūsite į tvistą. O tvistas tikrai pavojingas, nes pilotas praranda orientaciją, vairai užsispaudžia.
Taigi gavus didelę asimetriją, geriausia nerti kartu su kupolu, svorį permesti į lužio pusę, ir leistis suktis kol jis pradės atsistatinėti. Žinoma su sąlyga kad šone nėra didelės uolos ir erdvė atvira. Sveiką sparno dalį per lužį prilaikyti švelniai (10-15cm), Martin dar sako kad lūžusios pusės vairą galima traukti iki dugno, sparno ten vis tiek jau nėra, o užtrauktas vairas leis greičiau atsistatyti.
Toks didelis lūžis pareikalaus tikriausiai bent 360°. Ir tikriausiai ausis bus užsirišusi.
Reiktų neleisti sparnui suktis daugiau nei 360, nes greitis (energija) jau atstatytas sparnas pradeda pildytis dėl padidėjusio vidinio slėgio, reikia stabdyti maksimaliai tik neįvedant sparno į suktuką (spin). Sparnas atsistato paprastai lieka tik ausis užsirišus, vairų jau užtenka kad neleisti sparnui eiti į gilią spiralę. Tada galima arba išpumpuoti ausį arba atstatyti su stabilo stropa.

Taip pat labai svarbi kūno padėtis. Su dabartinėmis sistemom visi skrenda atsigulę. Jaučiant kad gali “pareiti” lūžis būtina suriesti kojas ir priimti vertikalią sėdinčia poziciją. Ir būti pasiruošus eiti su sparnu.

Papuolus į kaskadą, ir jei tai nėra gili spiralė iš kurio išeiti galimą tik adekvačiai stabdant reikiamą pusę, arba metant atsarginį, taigi jei papuolėte kaskadą, tarkim frontalas srauto nutraukimas ir tai kartojasi, vertėtu susigūžti į kamuoliuką ir vairus patraukti 25-30cm (maždaug iki ausų) ir stebint sparną palaukti lėtai skaičiuojant iki 5, per tiek laiko turėtų pavykti atstatyti orientaciją, sparnas turėtų būti tiesiai virš galvos arba skrendantis arba parašiutavime, iš ko išeiti nesunku paleidus vairus. Tai galioja visų klasių sparnams.
Dėl to svarbu nuolat atlikinėti SIV tam kad lengviau atpažinti visokius sparno režimus.

Toliau kalba apie srauto nutraukimo techniką kaip tai teisingai atlikti, apie per didelį vairų užtraukimą ir tiesiog laikymą.
Martinas sako kad pilnai išmokti pilnai srauto nutraukimą reikia išmokti atlikti helicopter’į.

Siv kursuose reiktų pradžiai išsitobulinti su EN-B sparnu, po to šokti ant normalaus trielio en-D.

Wox patikslink ar priekaištas dėl vertimo man, ar Russ ir Martin už tai ką pasakė ?

Šviežiai pradėję skraidyti nelabai supras apie ką kalba eina.