Info need Nuo A iki Z

Diskusija idomi (net uzsinorejo isikisti) bet veltui taip isradingai nuejo i asmenis (kaip visada). O vertu demesio klausimu pastebejau 2:
1. mano mokyklos apmokymo trukumai
2. koks visgi budas mokytis yra geresnis – savarankiskai ar su instruktoriumi

1. Aciu mano mokyniams uz siltus zodzius, man net nereikia gintis paciam , bet problema visgi egzistuoja, ir as puikiai zinau apie tai. Deje ji neapsiriboja mano technologijos trukumais (nors ju yra), arba konkretaus mokinio nesugebejimais (nors ir taip buna). Saknis – musu skraidymo budas. Neturint kalnu, mes pasirinkome vieninteli buda skraidyti aukstai, ilgai ir toli – isvilktuva. Startas zymiai lengvesnis, beveik visas skrydis vyksta saugiam aukstyje toli nuo reljefo, traumu kiekis keliskart sumazejo – suraskite idealesnes salygas mokymui! Voz ne kas antras kursantas ciupinedavo savo pirma debesi ir iveikdavo pirmus marsrutus, isvis nemates slaito! Bet trukumai tapo akivaizdus – “ligumos” pilotas bijo reljefo ir labai prastai startuoja nuo slaito (ypac puciant stipriam vejui). Taip yra, ir mes savo daugumoi veliau isisaviname gera starto technika palyginus su pvz. alpieciais. Taip yra, bet mums dabar neuzeis i galva ismesti isvilktuvus ir vel grizti i Netoni, Kernave ir kt. visiems laikams, ir bandyti iseiti i marsruta karta per metus, ir visa ziema gerti uz laimes kudikius, kuriem tai pavyko..
As pats – “slaito” pilotas, todel nuo pradzios moku normaliai startuoti, BET (simtai startu nuo 30m kalno, pirmas termikas po metu! pirmas marsrutas – po 1.5metu!!isvilktuvas – po 2!!!) savo jaunikliams kazkodel tokio kelio nenoriu.
Kitas reikalas, kaip sumazinti isvilktuvo efekta ir “kepti” labiau universalius pilotus. Cia su kritika sutinku, bet mes nestovime vietoj ir 2 metu senumo situacija jau praeitis. Apskritai, vienu is pagrindiniu mano mokyklos (as ne vienas) pliusu as laikau ne profesionaluma, ne geriausia materialine baze ir net ne atidirbta mokymo metodika, o nora ir galimybe nuolat TOBULINTI ir mat baze ir metodika. Mes daugiau demesio skiriame laisvam (be traukos) startui, antzeminio pasiruosimo apimtis padvigubejo, isigijome sparna 10kv.m. stipriam vejui treniruotis, pradejome dazniau vazineti ant slaito ir vazinesime dar dazniau. Tarpkitko mes deklaruojame rezultata o ne mokomuju skrydziu kieki; reikes ju daugiau – reiskia daugiau. “Amzinu studentu” pas mus irgi yra
Rezultatai galejo buti ir geresni, bet jie yra. Kai vaziuojame i Turkija, kalbant su kolegom vis dazniau isgirstu – “oj, taviskiai kaip is patrankos visi isskrido, o as dar 2 val savus isleidinejau..”
Zadu nesustoti vietoj ir toliau, ir netrukus gal ir nebeerzins kitus liotcikus mano mokiniu startai.

2. Antras klausimas. Svajoju apie laikus kada atsakymas taps visems akivaizdus, ir gincai vyks tik tema “koks instruktorius geresnis”. Laukti kol Darius iseis i pensija? – be sansu – jis jaunesnis uz manes ) Teks gincytis..
Tik viena analogija – mokymas uzsienio kalba. Yra aktivus ir pasivus budas.
Pirmas – mokami kursai 2-3 kartu/sav, namu uzduotis, egzaminai. Kai kurie gabus zmones pradeda neblogai kalbeti po keliu menesiu, ir kas svarbu – teisingai, nes juos nuolat taiso ir baudzia uz klaidas.
Antras – tiesiog klausyti kaip kalba kiti ir kalbeti. Gabus zmones pradeda kalbeti po metu, bet ar teisingai.. Pasnekovas – ne mokytojas, jis tinges aiskinti kaip geriau pasakyti ir netaisys klaidu tiesiog is mandagumo! Ir jeigu siaip ne taip supras tave – dar pagirs “kaip tu Zenia gerai sneki lietuviskai!” )
Kada pats skaitai knygas, ziuri kaip kiti skraido ir klausai pilotus, visgi lieka niuansai, apie kuriuos nepaklausi, nes ne zinai apie ka klausti! Toliau. Atvaziuoji skraidyti, vejas pucia, sparnu ore pilna, paklausi kitus “o man galima skristi, neperstipru?” – ka isgirsi? “Skrisk, mums negaila!” Teisingai – is kur jie zino tavo lygi? O ka darysi jei atsidursi situacijoj, kurios pas kitus pilotus dar nematei (ir knygoj dar iki tos vietos ne nueiei)? Neskubek rasyti “visa knyga reikia perskaityt!”, tai ne esme. Na gerai, isnagrinejei knygoj nauja figura nuo A iki Z, “aksakalo” konsultacija gavai, nuskridai, padarei, ir net gavosi kazkas! Laimingas, atbegi pas aksakala – “Nu ka, matei? Teisingai?” “Oj, tu skridai.. o as cia sparna pakavau, neziurejau..”
Mokymas su instruktoriumi:
– kol nezinai teisingu sprendimu, ju ir ne priimi – instruktorius pasirenka vieta, oro salygas, iranga ir kt. Mokymo metu jis uz tave atsako.
– ne siaip sau skraidai, o kiekvienam skrydziui gauni uzduotis, kurios leidzia palaipsniui isisavinti teisingus igudzius
– tave stebi, tau padeda, apskritai tavim kazkas rupinasi
– tave giria uz gera ir baria uz bloga
– tu gauni visam gyvenimui “krikstatevi” kuris padeda tau augti, nes suinteresuotas, kad tu augtum.
Daug galiu rasyti. Man akivaizdus atsakymas.

P.S. Dariuk, visgi ismok diskutuoti diplomatiskiau: nemanau, kad taip galvoji, bet tave galima suprasti, kad jei esi gabus ir “gimes skraidyti” – gali sutaupyti ant mokymo, bet jei nevykelis – belieka ieskoti instruktoriaus. O ka galvoti pilotams, kurie skraido geriau ir uz taves ir uz manes, bet turejo toki nuleidzianti reputacija fakta – baige skraidymo mokykla?

P.P.S. I kitu klausimu dali atsakau cia gretoj temoj “perku parasparni”

Blocha