isvilktuvas

Gerasis Karoli,

taip rosiuosi gauti instruktoriaus licencija, i destau… sakykim svelniai, grubiai, kaip tik nori. Tik davai argumentuotai, nes priesingu atveju tikrai neverta gincytis (juk diskusija be argumentu, tai jau tupas gincas). Kaip matai yra dar JA-BA-DA-BA-DU, kurie statini traukima naudoja. Ok., mano pozicija: nesakiau, kad Malinka – geris arba blogis. Tik sakau, kad mano pasikelimai buvo lydimi svelnumu ir apsitenkinimu ir kad saugumas PASIRODE nezemesnio lygio nei kylant LR populliarias isvilktuvais. Kadangi pastarasis teiginys yra paremtas dviems pasikelimais ir maza teorine baze, tikejausi gauti is taves ar kitu “konstruktiu” papildomu nuomoniu ir argumentu. Bet stai as gaunu teiginius:

Taikaisi i instruktorius, o destai tokius (svelniai tariant) nelabai apgalvotus teiginius, kad net baisu smiling smiley

(Sitas ne tik pilnas irodymu, bet ir labai tiksliai pataiko i Malinkos tema).

Ka matom toliau?

Netgi kombinuojant keliu skirtingu tamprumu trosus statinis towingas nepasiteisino.

Aga. Labai idomu. Tik gal galetum papasakot, kas butent buvo blogai. As rimtai klausiu ir domiuosi. As tiesiog nezinau.

Tai kam dabar pudrint zmonem smegenis? smiling smiley

Na sitas, kaip ir pirmas labai aiskiai sureflektuotas irodymas, labai tiksliai i tema. Tik vat kam man pudrint zmonems tas ju smegenis?

Labai butu idomu ka nors suzinoti. Bet jei prosto norisi pasigincyti varyk pas rusus.

Tomai, specialiai tau

Statiniu isvilktuvu entuziastam siulau padaryti toki eksperimenta: Viena troso
gala priristi prie stulpo, o kita – prie automobilio. Dar prie kurio nors galo
reiketu pritvirtinti dinamometra… Tada po truputi vaziuoti i prieki, ir
ziureti kaip keiciasi itempimo jega priklausomai nuo nuvaziuoto atstumo. Jeigu
surasyti visus parodymus ant popieriaus ir paskui isvesti grafika – labai
tiketina kad gausis eksponentine priklausomybe – t.y. pradzioj jega keisis labai
mazai, o galiausiai su kiekvienu nuvaziuotu metru jega gali padideti net ir
kelis kartus.

Is kitos puses – visuose towing’o vadoveliuose rasoma, kad norint saugiai
isvilkineti parasparni, reikia uztikrinti pastovia tempimo jega. Sutinku, kad
idealiu isvilktuvu nebuna, todel ta jega gali siek tiek svyruoti. Tarkim kad mus
tenkinga traukos jega, atitinkanti 70% – 100% piloto svorio…

Dabar griztam prie atstumo/jegos grafiko. Sakai kilometrini trosa galima
istempti 50 metru? OK, nesiginciju… Taciau mus domina tik ta grafiko dalis,
kur traukos jega patenka i saugu diapazona [70%-100%]. Nenustebciau, jeigu
atmetus nesaugia trauka, is tu 50 metru liktu tik 10 arba dar maziau.

Parasparnio greicio diapazonas yra gana mazas. Jeigu velki ji greiciau uz
trimerini greiti – parasparnis kyla. Normaliom salygom gauni ~3-4m/s ant
isvilktuvo.

Iskrides i termika, pradedi kilti greiciau, nes tave kelia tiek isvilktuvo
traukos jega (kuria sparnas konvertuoja i auksti), tiek pats termikas.
Taigi padideja vertikalus greitis. Padidejus vertikaliam greiciui, pradeda
dideti atstumas tarp masinos ir sparno. Kadangi mes skrendam prisirise su
tampria virve, tai ji pradeda temptis. Tempiantis dideja jega, su kuria
sparnas yra traukiamas link automobilio. Turint po ranka ta sudaryta grafika,
matosi, kad traukos jega auga gana greitai. Kuo didesne jega sparnas traukiamas,
tuo labiau jis nori kilti i virsu ir tuo labiau priesinasi. Kuo labiau jis kyla
i virsu, tuo labiau dideja traukos jega. Gaunasi grandinine reakcija – sparnas
ziuri vertikaliai i dangu ir priesinasi tol kol nutruksta trosas.

Zinoma, yra teorine galimybe parinkti toki trosa, kuris tampysis butent
tokiam jegos diapazone, koks yra saugus parasparnio pilotui. Bet vieni pilotai
sveria 50kg, o kiti sveria 120.

Is esmes vienintelis privalumas kuri gauni is elastinio troso – tai
papildoma sekunde, per kuria operatorius gali numesti greiti. Taigi reikia
tureti labai sustra operatoriu Kiek lietuvoj yra pasyvkiu savininku, kurie
samdo profesionalius operatorius? Paprastai isvilkineja tas, kas gali,
net jei ta isvilktuva operatorius mato pirma karta gyvenime.

Bet kokiu atveju nei 10 nei 20 nei 50 metru tampymosi neuztenka kad kompensuoti
termiko sudaryta efekta. Yra atveju, kai iskridus i termika trosa reikia ne
traukti i save, o atleidineti nuo saves. Tokiu atveju operatorius turi
jungti atbulini begi ir vaziuoti atgal.

Lygiai tas pats laukia rudens vakarais kai virsuj vejas daug stipresnis negu
apacioj – teks vaziuoti atbuliniu, ir labai abejoju ar vaziuodamas atbuliniu
operatorius tures laiko dar zvalgytis i dinamometra.

Kitaip sakant nuo jegos svyravimu joks elastingas trosas neapsaugo. O jegos
svyravimu padariniai tokie: Esant per mazai jegai – pilotas
isvelkamas neefektyviai, esant per didelei jegai – pilotui gresia kritinis
atakos kampas, srauto nutrukimas daug kartu perkrautas/gadinamas sparnas,
troso trukimas, po kurio labai tiketinas nerimas i prieki su baisiu frontalu
arba dar baisesniu ivaziavimu i zeme arba dar baisesniu saldainiu.

Kodel issivilkinejimas elastingu trosu “svelnesnis” negu standartiniu isvilktuvu?
Del 2 priezasciu: Elastingas trosas labai efektyviai sugeria smulku “tampyma”,
ty niekada nepajausi kaip atomobilis vaziuoja per duobes, smulkiu termikeliu,
burbulu ir pan. Tuo tarpu standartinis isvilktuvas turi bugna, kuris turi savo
inercija, ir smulkus tampymai yra jo silpnoji vieta – kiekviena karta iskridus
i burbula reikia isjudinti bugna is jo standartinio greicio, o perskridus burbula
– bugnas sukasi per greitai ir turi vel atstatyti normalu greiti. Kuo inertiskesnis
bugnas – tuo maziau malonus isvilkimas.

Vienintelis atvejis, kai intertiskas bugnas turi privaluma – issivilkinejant
juroje, kai kateris sokineja per bangas. Tuo atveju reikia kad bugno svyravimo
daznis kaip galima labiau skirtusi nuo katerio sokinejimo per bangas daznio,
priesingu atveju laukia “seksas”. Tokiu atveju daznai apsimoka tureti sunkesni
bugna.

Antra priezastis del ko standartinis isvilktuvas veikia nelabai svelniai – prie
troso prikabintas grazintuvas, su nuosava gerve ir 5 stabdymo elementais ir savo
svyravimo dazniu.

Kaip ten bebutu, smulkus tampymai nera pavojingi gyvybei, o pirmas atvejis
kai pajausi “malinkos” trukumus, gali buti ir paskutinis. Vakarais ir ramiu oru
gali ramiai issivilkineti su geru operatorium, bet esant atominiam orui – NESAUGU!

As perskaiciau iki galo , taigi kaskas paaiskejo:

1. Kai pilotas atsikabina , isvilkejas, jei tik imanoma vaziuoja toliau ,kad istemptu trosa kol jis nukrenta (nera kilpu – tegyvuoja vaikuciu kojytes ir girtuoklio pagalys galvai pailsinti)
2. Naudoja automobilius su atbuline pavara ir netgi ja naudoja (del patogumo ir sugebejimu verta susimastyti)
3. Lokauto (ir panashaus blogio) rizika mazina tai , kad tempimo kryptis yra zymiai horizontalesne, negu aktyvkes, arba pasyvkes kol trosas nepilnai isvyniotas ( okai isvyniotas, tempima deja reikia baigti ? )

Nesu joks specas – prasau nekritikuoti : cia tik minireferatas is rusisko resurso is siek tiek “kerosino” diskusijos palaikymui, skant.

tam kad po atsikabinimo toliau vaziuoti, reikia tureti labai ilga kelia:
1km startui + 1.5km isvilkimui + 1km virves istiesinimui.
Kai rasit, praneskit, as irgi ten noresiu paskraidyt (ne su malinka)

Tomai, nebuk kaip Sania. Taigi viskas virsuj paaiskinta… O dar nori kitus zmones mokyti.
Jeigu labai nori, galiu paskolinti kokia knyga apie isvilkimo technika…

Elastingas trosas ne geris, o blogis, nes kuo elastingesnis trosas, tuo sunkiau operatoriui kontroliuoti trauka.
Jei naudosi toki trosa pasyvkei, tai isvilkimo pradzioj nepajausi jokio efekto, o isvilkimo gale tampysies kaip ant kilometrinio ilgio triusiku gumos.
Operatorius sustos/nuims trauka, o tave dar 5 sekundes temps pati virve.
Jeigu nori naudoti trumpa elastingo troso atkarpa, tai ji turi buti prie piloto. Jai nutrukus – gali gauti i kakta taip, kad mazai nepasirodys.
Gera pasyvke ir taip veikia labai svelniai…
As cia viena sekunde pagalvojau, kad tamsta ruosiates savo busimus mokinius isvilkineti su malinka, tai net zalia akyse pasidare

Cia tik vienas + kaina, visa kita minusai . Pagrindinis saugumo faktorius keliant pilota palaikymas traukos pagal piloto svori. Siuo budu jis nekontroliuojamas, viska apsprendzia susidariusios aplikybes kurios gali buti palankios ir nieko neivyks……..
Bet pries savaitele vienas su parasiutu pasikilojo sekmingai o kitas jau po zemem. Pricipas kelimo tas pats, kablys virve nelaimelis. Kas neaisku, skaityti Karolio straipsni, dar neaisku vadinasi dar karta perskaityti tik labiau susikaupus

IR APLAMAI TOKIO KELIMO BUDO NEGALIMA BUVO VIESINTI
nes yra kruva naivuoliu kurie kazka uzgirde priima viska uz tikra piniga

Dar pagalvojau kad jeigu pilotas nesekmingai startuoja ir tarkim nugriuna ant zemes, tai su elastiniu trosu nera galimybes greitai nuimti trauka – teks vilktis zeme keliolika ar keliasdesimt metru

karolis Parašė:

Abejoju, kad taip butinai turetu buti. Piloto svoris starto metu ir nugriuvus toks pats,
pasipriesinimo jega nugriuvus dar ko gero didesne, nei stovint. Kodel elastinis trosas
turetu tempti nugriuvusi pilota, jei automobilis stovi.

Jei pilota keliese prilaikytum su papildoma jega ir trosa itemptum, kaip ragatke – tada sutikciau.

Na bet jus ir moksliukai.Nagrinejat,matuojat,projektuojat,skaiciuojat,speliojat.O kur gyvenat pamirstat.Norint su kilometrine virve tampytis,reikia atsikariauti,susigrazinti dali Gudijos ir
Ukrainos.Tada isvaziave i didziules erdves galetumem lekti kur akys mato.O kai Lietuva prakniso didziavyriai ir toji susitrauke kaip sagrenes oda,normaliems isvilktuvams(pasyvkems)ir
tai sunku rasti vietos,nes cia stulpas,cia krumas,cia namas,cia aukstos itampos laidai cia karve,cia ukininkas su sakemi ir tt.Yra dalyku kur reikalinga teorija,skaiciavimai,matavimai,o cia
mano manimu viskas kaip ant delno.Pabandyti galima,bet nerekomenduojama.Ir viskas.Taskas.Ir tada atkrenta visi”jeigu…
.