Joninės baigėsi…

Robertas kukliai nutylėjo,kad dar ir maršrutus suskrido.Gaila,kad po dviejų dienų siautėjimo,aš turėjau išlėkti asmeniniais reikalais ir nebesuspėjau grįžti.O taip norėjau šiltai su visais atsisveikinti,atsibučiuoti(su merginom,na gal dar su didžiuoju savo broliu Stasiu Arnašiumi.Pasiautėm atsakančiai,o man Joninės buvo tarsi testas.Pasirodo dar galiu koja kojon su jaunimu padūkti,pasivaržyti,palenktiniauti.Dabar visai vasarai pasikėliau nuotaiką,prisikišau pilnas kelnes optimizmo,geros nuotaikos,energijos.Tarsi geros žolytės parūkiau.Ko gero šokinėjimas ir lakstymas per Joninių laužą teigiamai suveikė.
O laužo tai būta nemažo.Sklandytojas Linas grįžęs iš skrydžio,turėjo gerą”kalnelį”padaryti,kad peršoktu visai netikėtai išdygusią aukštą medžių puokštę.Didysis Stasys su keturračiu išmaišė visus aplinkinius miškus,atrinkdamas tinkamą laužui medieną.Tarsi ragana su šluota,lėkė per aerodromą su didžiulę šakų uodegą.Jau gilią naktį, kai šviesu buvo tik keli metrai aplink laužą,danguje pasirodė didžiulis nakties paukštis.Pasirodo mūsų Jonas nutarė jonines švęsti danguje.Blykčiodamas viena akimi,tai priartėdamas,tai ištirpdamas tamsoje,šiurpindamas naktinius gyvius,Jono traikas kūrė
paslaptingą trumpiausios nakties simfoniją.Na ir paskutinė atrakcija,kurioje dalyvavo vien tik vyrai,tai laužo gesinimo procedūra.Rytuose jau švito.Alumi užpilti, šnypštė nuodėguliai,čirpė įvairūs vabzdžiai,iš palapinių griaudėjo galingas,išvargusių vyrų knargimas.Kartenos aero trumpam išėjo užmarštin.Praeityje liko dar viena Žemaitijos taurės Joninių naktis.
Ryte pakilau su motorėliu,apskridau apylinkes,pabirbinau virš stovyklos,pažadinau liaudį.Nusileidus,Gražvydas įkišo į dantis ilgą vamzdį ir liepė visus sukviesti į pusryčius.Stiprus vėjas neleido skelbti varžybų pratimą,bet drąsiausieji išskrido.
O Linas net acro sugebėjo visiems pademonstruoti.Kilo į dangų moto skraidyklės,sklandytuvas,įvairaus plauko ir modelių lėktuvėliai.Gyvenimas pievoje vyko pilnu tempu.Patalpoje vyko taikliosios rankos varžybos.geriausiai sekėsi Vilmantui{jei neapsirinku)ir man.Vėliau varžybos persikėlė ant vandens Irkluojant prūde gumines valteles.Ant garbės pakilos išsirikiavo dvi žavios merginos,neatsimenu auksą laimėjusios merginos vardą,sidabrą ir guminę valtį(kažkodėl be irklų)gavo Rimantė.Bronzą ir irklus gavau aš.Kaip ir dera džentelmenui juos padovanojau jai.
Pamatę prognozėje gerą vakarį,vyrai išvarė Į Smiltynę.Ten kai kas spėjo maršrutą į Juodkrantę ir atgal suskristi.Na vienu žodžiu,niekam nebuvo nuobodu.Kai aš jau buvau išvykęs ir Kartenoj dangus atsidarė.Nemažai kas išskrido.
Gal varžybų apibendrinimą pakomentuos ir iš savo taško aprašys ponas vyr.varžybų organizatorius ir Direktorius Gražvydas.Iš manęs tik emocijos ir šiek tiek buvusios nuotaikos,o rezultatai,skaičiai,statistika jau ne mano kompetencijoj.
Galiu tik pridurti,kad vakar kildamas su varikliu patempiau blauzdos raumenį.Šiuo metu esu raišas.bet užtai pabuvau virš debesėlių,buvo neapsakomo grožio rytas.Trumpą to grožio gabalėlį vėliau įdėsiu į Youtubę.Dėkui visiems dalyviams už gerą kompaniją.