• This topic is empty.
Rodoma 15 įrašų - nuo 21 iki 35 (viso: 35)
1 2
  • Autorius
    Įrašai
  • 2005 7 balandžio @ 13:33 #167499
    Liotcik.

    Rimas parašė:
    >
    > Big air paraglidingo forume verda diskusija, ar parasparnio
    > sparno viduje, jam skrendant susidaro didesnis slegis nei
    > atmosferos tame aukstyje, ar ne.
    > ka manot apie tai ?

    Kaip vadinasi tema? Taigi parasparnis pripustas, kaip slegis jame gali but mazesnis ar pan?

    2005 7 balandžio @ 14:06 #167500
    Anonimas

    Tema “How wings fly”, vieni sako kad didesnis, kiti kad lygus atmosferos, tame ir visas gincas.

    Liotcik. parašė:

    > Kaip vadinasi tema? Taigi parasparnis pripustas, kaip slegis
    > jame gali but mazesnis ar pan?
    >
    >

    2005 7 balandžio @ 14:06 #167501
    Anonimas

    Jeigu slegis būtų mažesnis, parasparnis susitrauktų :) Turėtų būti didesnis, jeigu smarkiai pūsi į stiklinę, stiklinės visas sieneles slėgs oro srautas. Kadangi stiklines sieneles slegia iš vidaus, reiškia slėgis yra didesnis negu išorėje. Jeigu būtų atvirkščia, slėgis didesnis išorėje, o stiklinė pagaminta iš minkštos mediagos, ji būtų sugniuždyta išorinio slėgimo. Taip ir su parasparniu, jeigu slėgis viduje būtų mažesnis negu aplinkinės aplinkos, parasparnis prarastų formą.
    Kai sparnas patiria pilną frontalą, viena iš priežasčių ir būna, kad slėgiai (išorinis ir vidinis) susilygina. Ir atvirkščiai, sparnas atsistato prisipusdamas, t.y slėgis jame didėja ir plinta gradientu (jeigu prisiputinėja per vieną tašką).

    2005 7 balandžio @ 14:35 #167502
    liotcik

    Jei slegiai butu lygus tada nereikalingos angos parasparnio priekineje briaunoje.

    Rimas parašė:
    >
    > Tema “How wings fly”, vieni sako kad didesnis, kiti kad lygus
    > atmosferos, tame ir visas gincas.

    2005 7 balandžio @ 15:08 #167503
    kle

    Tai kad viduj mažesnis nieks ir neteigia gi:).
    Aš tai manau, kad slėgiai daug mazh vienodi. Iš principo jei slegis sparno viduje butu didesnis nei išorėje reiškia orui nustojus pildytis per orlaides, jis turetu pats išbėgti lauk. Arba skirtumas labai nedidelis ir net nevertas diskusijos:)

    vat

    2005 7 balandžio @ 19:08 #167505
    Anonimas

    Isivaizduokit, kad skersmens D kibiras (ilgas ir siauras) atviraja puse juda greiciu V…
    Yra ten kazkokia slegio formule, kurioje yra oro tankis, skerspjuvio plotas, aptakumo koeficientas ir …. judejimo greitis.

    O kokiu principu veikia aerodinaminiai greicio matuokliai?

    Ir dar klausimelis – kodel perkrautas sparnas maziau linkes luzineti? (salyga, kad nevirsijamas maksimalus greitis)

    kle parašė:
    >
    > Tai kad viduj mažesnis nieks ir neteigia gi:).
    > Aš tai manau, kad slėgiai daug mazh vienodi. Iš principo jei
    > slegis sparno viduje butu didesnis nei išorėje reiškia orui
    > nustojus pildytis per orlaides, jis turetu pats išbėgti lauk.
    > Arba skirtumas labai nedidelis ir net nevertas diskusijos:)
    >
    > vat

    2005 8 balandžio @ 06:07 #167507
    Anonimas

    Liotcik. parašė:
    Taigi parasparnis pripustas, kaip slegis
    > jame gali but mazesnis ar pan?
    >
    >

    ‘pripusti’ galima tik i uzdara turi, o pp orlaides atviros i atmosferos ora.
    be to orlaides daug didesnes nei ‘stagnacijos’ zona , ten kur didziausias slegis/maziausias greitis. Bandymai su priklijuotomis magnetofono juostelemis ant orlaides krastu rodo , kad oras juda orlaides virsuje i vidu o apacioje lauk, …kaip juda visame sprarne sunku pamatyti. Jei oras juda, vadinasi galima skaiciuoti slegi is Bernulio lygties, tik kol kas nieks is musu megeju negali to paskaiciuoti. Yra daug nuomoniu, bet niekas negali irodyti tai bandymais ar formulemis. Kieto sparno diagramos vamzdziuose ne visai tinka, nes pp sieneles juda, ir slegio pasikeitimas virs/apacioje sparno gali itakoti slegi viduje. Be to vis daugiau atsiranda pp su isvis dalinai uzdarytomis orlaidemis, ir jos persikelia vis zemiau. Tai irgi rodo, kad parasiuto tipo pp su didelemis skylemis priekyje nera privalumas gauti jame didesni slegi.

    2005 8 balandžio @ 06:17 #167508
    Anonimas

    Fiodorovicius parašė:

    > O kokiu principu veikia aerodinaminiai greicio matuokliai?

    skirtumas tarp statinio is dinaminio slegio, jei oro srautas juda horizontaliai
    >
    > Ir dar klausimelis – kodel perkrautas sparnas maziau linkes
    > luzineti? (salyga, kad nevirsijamas maksimalus greitis)

    Sparno greitis santykinai didesnis, palyginus su nestabilaus oro judejimo greiciu.

    2005 8 balandžio @ 07:17 #167510
    Liotcik.

    Labas Rimai,
    Siek tiek daugiau faktu is tavo puses padare diskusija idomesne (patingejau perskaityt 169 pasisakymu bigairparagliding :) ).

    Cia buvo pateiktas geras klausimas: kaip veikia pvz. sklandytuvuose greicio prietaisas? Arba jei pasiimsiu polietileno maisa ir begsiu pries veja atsukes begimo kryptimi kiaura gala, ar jis neprisipus? Visai gali buti kad tame maise oras judes, bet jis bus pripustas del didesnio slegio jame nei atmosferos.
    Galiu paaiskint bandyma su magnetofono juostelemis:

    profilis6lb.jpg

    Arciau priekines briaunos (kalbu apie apatini pavirsiu) slegis didesnis nei ainant link galines, todel ir gaunasi tas judejimas prie angu, bet apskritai paemus per priekine briauna para yra priputinejamas.

    Kodel apatine para danga issiputus nors is apacios ji veikia dinaminis slegis (didesnis nei atmosferinis)?

    profi0dp.jpg

    Dabartiniuose parasparniuose tas issiputimas gerokai sumazintas del padidinto skersinio pp tempimo.

    Rimas parašė:
    >
    >
    > ‘pripusti’ galima tik i uzdara turi, o pp orlaides atviros i
    > atmosferos ora.
    > be to orlaides daug didesnes nei ‘stagnacijos’ zona , ten kur
    > didziausias slegis/maziausias greitis. Bandymai su
    > priklijuotomis magnetofono juostelemis ant orlaides krastu
    > rodo , kad oras juda orlaides virsuje i vidu o apacioje lauk,
    > …kaip juda visame sprarne sunku pamatyti. Jei oras juda,
    > vadinasi galima skaiciuoti slegi is Bernulio lygties, tik kol
    > kas nieks is musu megeju negali to paskaiciuoti. Yra daug
    > nuomoniu, bet niekas negali irodyti tai bandymais ar
    > formulemis. Kieto sparno diagramos vamzdziuose ne visai
    > tinka, nes pp sieneles juda, ir slegio pasikeitimas
    > virs/apacioje sparno gali itakoti slegi viduje. Be to vis
    > daugiau atsiranda pp su isvis dalinai uzdarytomis orlaidemis,
    > ir jos persikelia vis zemiau. Tai irgi rodo, kad parasiuto
    > tipo pp su didelemis skylemis priekyje nera privalumas gauti
    > jame didesni slegi.

    2005 8 balandžio @ 08:56 #167511
    Anonimas

    Liotcik. parašė:
    jei pasiimsiu
    > polietileno maisa ir begsiu pries veja atsukes begimo
    > kryptimi kiaura gala, ar jis neprisipus? Visai gali buti kad
    > tame maise oras judes, bet jis bus pripustas del didesnio
    > slegio jame nei atmosferos.

    tame EN forume yra toks ponas ‘fotglider’ , kuris teigia, kad jei pilotas stovi ant zemes ir traukia parasparni kuris jau virs galvos, tada pp viduje slegis didesnis nei aplinkos, prisipucia (‘ram air’ efektas), nei kai skrendant ore sparnas “traukia” pilota i prieki/virsu, nugaledamas zemai pakabinto piloto oro pasipriesinima, ir tokiu budu pp viduje lieka tik atmosferos slegis, t.y. virslegis = 0, na tipo tas taskas kur tavo diagramoje slegio dydis keicia zenkla is ‘+’ i ‘-‘. Tavo pavyzdys butent, kad begame zeme pries veja, t.y esame atsireme i zeme. Savo teigini tas ‘fotoglider’ patvirtina tokia fraze:

    “pp pilotas negali pastumti ar patraukti pp ore sklendimo kryptimi, todel negali susidaryti ‘ram air’ pp viduje, skirtingai nei kai ant isvilktuvo ar MotoPP.
    Tipo turime greitinti pp sklendimo krygtimi, tada mes priverciame pripusti ji, jei ne tada delta_p_virslegis=0, ir dar pilotas neprisuktas kietai prie sparno, ir gali tik traukti uz stropu, ar balansuoti svorio jega. “

    Apie Pitto vamzdeli sneka buvo, tik buvo atmestas kaip netinkamas pavyzdys del labai jau mazos iejimo skyles ir del to kad jo sieneles kietos.

    2005 8 balandžio @ 09:17 #167512
    Anonimas

    priekis6bk.jpg

    2005 8 balandžio @ 10:45 #167514
    Liotcik.

    Rimas parašė:
    >
    > tame EN forume yra toks ponas ‘fotglider’ , kuris teigia, kad
    > jei pilotas stovi ant zemes ir traukia parasparni kuris jau
    > virs galvos, tada pp viduje slegis didesnis nei aplinkos,
    > prisipucia (‘ram air’ efektas), nei kai skrendant ore sparnas
    > “traukia” pilota i prieki/virsu, nugaledamas zemai pakabinto
    > piloto oro pasipriesinima, ir tokiu budu pp viduje lieka tik
    > atmosferos slegis,

    Kokiu budu? Kodel lieka tik atmoseferos slegis?

    t.y. virslegis = 0, na tipo tas taskas kur
    > tavo diagramoje slegio dydis keicia zenkla is ‘+’ i ‘-‘. Tavo
    > pavyzdys butent, kad begame zeme pries veja, t.y esame
    > atsireme i zeme.

    tada klausimas, ar skirsis atakos kampas: laisvame skridime ir horizontaliame skridime su motoru (jei svoriai ir greiciai daug maz vienodi)?

    >Savo teigini tas ‘fotoglider’ patvirtina
    > tokia fraze:
    >
    > “pp pilotas negali pastumti ar patraukti pp ore sklendimo
    > kryptimi, todel negali susidaryti ‘ram air’ pp viduje,
    > skirtingai nei kai ant isvilktuvo ar MotoPP.
    > Tipo turime greitinti pp sklendimo krygtimi, tada mes
    > priverciame pripusti ji, jei ne tada delta_p_virslegis=0, ir
    > dar pilotas neprisuktas kietai prie sparno, ir gali tik
    > traukti uz stropu, ar balansuoti svorio jega. “

    Ziuriu be alaus ir popieriaus lapo su piestu nesusisnekesim.

    Dar, kodel para apacia issiputus, o ne ilinkus tarp nerviuru, slegis is apacios juk teigiamas?

    2005 8 balandžio @ 11:19 #167515
    Anonimas

    Zinoma kampai bus vienodi ir slegis viduje teigiamas, as tuo neabejoju, tik pilnam irodymui truksta reksmes, kiek jis yra didesnis ir kaip ji suskaiciuoti, truksta modelio, turint galvoje, kad ortakis nemazas ir jo padetis kinta srauto atzvilgiu. pvz parasiutuojant, ar keliant sparna nuo zemes, tada akivaizdziai apatine dalis ilinkus tarp nerviuru, vadinasi slegis viduje yra kazkokia funkcija nuo atakos kampo ir srauto greicio ar dar nuo ko.

    2005 8 balandžio @ 12:54 #167516
    Anonimas

    Kaip zinome veiksmas lygus atoveiksniui – is to seka kad vektoriu suma
    bus teigiama ir ziures i virsu ties priekines briaunos virsutine dalimi,
    kadangi mes nagrinejame sistema PP+pilotas tai velgi – didziausia apkrova patiria butent virsutine priekine briauna kadangi per nerviuras ir per stropas ta jega atsveria pilotas. taigi to pasekoje labiausiai ir devisi ne visas pp plotas o butent priekine virsutine briauna.

    2005 8 balandžio @ 15:29 #167521
    Anonimas

    karpis parašė:
    devisi ne visas pp
    > plotas o butent priekine virsutine briauna.

    Geras pastebejimas, sis faktas turbut nenugincijamas, kiek skaiciau visi sutinka su juo.

  • Autorius
    Įrašai
Rodoma 15 įrašų - nuo 21 iki 35 (viso: 35)
1 2
  • Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.