Kaip grudinosi"varztelis"

Kai pamaciau klibinksciuojancia ant ramentu per smelio kopas su didziule
kuprine ant peciu zmogysta prisiminiau vieno garsaus rusu rasytojo fraze:
“bezumstvu chrabrich,pojom my slavu”Tikrai matant toki vaizdeli supranti,
kad jokiais kriterijais neismatuojamas zmoniu noras skristi.
Keturi panevezieciai ir mes tryse is Klaipedos,neissigandom cionguojancio
stiproko pietryciu vejelio.Tiesa startuoti teko vos ne is vandens.Na o ore
kaip visada,vieni jau greitai atsidurdavo uz kopos,atsargesni skriejo virs
zalio mariu vandenelio,gerokai priekyje kopu ir vejelis neiveikdavo.Mes su
Grazvydu isigudrinom nuvaryti iki prie miskelio esancios smelio kopos,pake
liui i Pervalka.Grizdamas pamaciau,kad Mariukas ir jo chebra kybo aukstai
aukstai zydroj padangej,o “varzteli” jau nunesinejo per kopa,todel pasida
viau dar toliau i marias.Vieninteliui musu”maziui”nuputinejimai negrese,
lakste pirmyn,atgal kaip bombonesis.Kai mes jau sedejom po pusele,virs
galvu vel pasirode”varztelis” Pasirodo isstartavo virsuje is gulimos padeties
be ramentu.Prie stipraus vejo nutupti ant slaito nera taip paprasta,todel
“varztelis”ilgai “chalsavo”virs mariu musdamas auksti,kol pries musu akis
dejo su sedyne i vandeni,vel pasoko i ora ir…. vejo gusis nuleido ji ant smeliuko.Tiesiog parodomasis sou vaizdelis.Ir tai atlikta su koja prifarsyruo
ta metalo.Vieni pasukiotu jam pirsta prideje prie smilkinio,kiti nusijuoktu,o
as manau pasaulis deka tokiu nutruktgalviu tampa spalvingesnis,idomes
nis ir su intryga:o kas toliau?