- This topic is empty.
-
AutoriusĮrašai
-
2005 17 lapkričio @ 13:40 #162309Justas SPK
tfu ne, 19 o 6 ir nuo 15 sec.
2005 17 lapkričio @ 13:44 #162310Justas SPKsitas atvejis aptartas cia:
http://ww4.web-partners.com/forums/Thread.cfm?CFApp=3&Thread_ID=11831&mc=19
uzuojauta.2005 17 lapkričio @ 14:37 #162311Justas SPKgal uztenka tu crashu, idedu geriau siaip keleta video su skraidyklem, linksmesniu
tik dabar pradedu uploadint, tai gali but dar ne viskas atsisiunte.
cia2005 17 lapkričio @ 14:46 #162312Justas SPKlinkas
gal gausis pagaliau…2005 17 lapkričio @ 15:01 #162313AnonimasŽenia, skraidyklininkams tikrai slabo sutverti tokį ilgą pavojingų situacijų terminų sąrašą. Taigi bandau sutverti:
1. Prasta skraidyklė (olandiškas žingsnis, kūlverstukas);
2. Greičio praradimas ( neįsibėgėjimas nuo šlaito, troso trūkimaspo starto iki 30 m aukščio , per aukštas išlyginimas ir stabdymas tupiant, skriejimas mažu greičiu arti šlaito);
3. Tūpimas ant horizontalaus paviršiaus pavėjui;
4. Pavojingų meteosąlygų neįvertinimas (žiūr. p.5), arba atsiradimas skrendant (neužtenka valdymo judesių efektyvumo);
5. Nedisciplinuotumas ( skrydžio užduoties neatitikimas kvalifikacijai, saugaus auščio ir greičio napaisymas atliekant sudėtingus manevrus, skriejimo minioje taisyklių napaisymas, neprisikabinimas prie sparno, …taisyklių nepaisymas, …taisyklių nepaisymas,…taisyklių nepaisymas,…);
6. Sparno konstrukcijos lūžimas ore (skraidyklininkų istorijoje laaaabai retas atvejis).Atsitrenkti į žemę yra gerokai saugiau nei su parasparniu. Kas supranta energijos dinamiką smūgio metu, aišku, kad pilotą supanti ir smūgio metu lūžtanti (o skraidyklėje ji lužta labai teisingai) konstrukcija sugeria dalį (dažniausiai didžiąją) smūgio energijos iki tiesioginio piloto kontakto su žeme. Yra dvi situacijos kai skraidyklininko šansai panašūs į parasparnininko – tai: 1/vertikalus pikiravimas dideliu greičiu; 2/smūgis į žemę su sportine skraidykle (bet ne birkakakliu) kai plokštuma jungianti skraidyklės nosį ir trapecijos apačią yra arti lygiagretumo su žeme. Pirmoj situacijoj smūgio energija gali būti per didelė, kad ją pakankamai sugertų lūžtanti konstrukcija, antroj situacijoj pilotas pasiekia žemę anksčiau už konstrukciją ir atsiduria parasparnininko kailyje.
2005 17 lapkričio @ 15:49 #162314kleparasparnis gi skuduras virš galvos, su skuduru virš galvos nepapikiruosi taip kaip su skraidykle. Neteisingai lygini
2005 17 lapkričio @ 17:41 #162318AnonimasTu pats skuduras! Jeigu jau teip kalbam! Nepapikiruosi… Bandei? Ir is viso, kas cia per diskusija? Va yra tokia didziai gerbiama moteris, jos incicialai G.S. i… Tai ji labai teisingai pasake: “absoliutaus saugumo nera…” Ji pradejo parasparniais, o dabar varo akrobatiniais lektuvais… O jus cia ginciates “kas saugiau?” Saugiausia yra sedet namie isisupus i pleda ir ziuret koki “Discovery” apie skraidymus… Su kuo gali, su tuo zmogas ir varai…
2005 18 lapkričio @ 07:43 #162320Anonimasantru atveju tik apie pikiravimą nekalbama, nors skraidyklė tokioje padėtyje dažniausiai atsiduria pikiruojant. Šiuo atveju ,,pilotas pasiekia žemę anksčiau už konstrukciją” kaip ir parasparnininkas neturintis aplink jokios konstrukcijos galinčios lūžti. Siuo attveju kalli lusti tik kaulai, kurrat:). Tai tiesiog teorijos ir praktikos dalykai. Nieko už nieką neagituoju, nes kiekvienas yra savo likimo kalvis. Kui selesnyj pokka koriattsij
))
2005 18 lapkričio @ 08:35 #162321Anonimasest parašė:
>
> Atsitrenkti į žemę yra gerokai saugiau nei su parasparniu.Pamirštatate vieną dalyką- šiuolaikinėje parasparnio pakaboje yra naudojamas smūgį sugeriantis protektorius, normaliu atveju 17cm, arba dar tobuliau- airbag’as. Pakabų be protektoriaus jau nelabai ir likę.
2005 18 lapkričio @ 08:56 #162322VysniukasSkraidykle ivesti i pikiravima, reikia sugebeti, t.y. ja reikia laikyti toje pozicijoje, nes yra antipikiravimo sistema tokie vazdeliai, kurie priverstinai isveda is sio rezimo, bet laikant delta siam rezime ir virsijus maksimalu leistina greiti, ji pradeda svankuotis i sonus prasideda olandiskas zingsnis, tai gali baigtis persivertimu ir konstrukcijos sulauzymu, kulverstuku, priesnuodis sumazinti greiti ir leisti deltai skristi paciai, jei delta tvarkinga ji pati pereis i normalu skrydzio rezima.
starto metu pavojingiausias rezimas, kai delta tik pradeda skristi, bet piloto normaliai dar nepakelia iki normalaus atplysimo lieka sekundes dalys ir tuo metu truksta trosas ar uzgesta buksyras, galimas skausmingas griuvimas ypac su sportine skraidykle, nes skraidyklei truksta greicio ir ji trumpam kniumba ant nosies, tam, kad pasiimti greicio, o aukscio nera realiai gali gautis nevaldomas kritimas, jei pilotas startavo su per dideliu atakos kampu.
Esant per mazam greiciui skraidykle turi tendencija, kaip minejau kniubti ant nosies, tam kad pereitu i normalu rezima, neleidziant to padaryti ar nesant pakankamai, galimas nuvirtimas ant sparno.
Turbut vienas is pavojingiausiu rezimu buksyruojantis antzeminiu buksyru yra “plastake”, startuojama perdideliu atakos kampu, ar po starto per daug atleidziama skraidykle, tai aktualu, kai skraidykle derinama nuline centruote arba truputi galine, toks derinimas leidzia tiksliai skristi minimaliais greiciais, pvz. skraidant silpname antvejyje, toks derinimas seniau buvo pas mane, siuo atveju skraidykle stoja i kobros pozicija ir virsta ant sparno ir toliau skrenda lygiagreciai zemes, bet nekyla, tada jau reikia bandyti padidinti greiti, t.y. traukti trapecija i save ir lyginti, buksyruotojas turi laikyti tokia pacia jega ir turputi ja didinti, sake, kad Kauno buksyras zviege nuo apkrovos, ir tiketis, kad netruks trosas ar neuzges variklis, dingus traukai skraidykle pereina i slydima ant sparno, trumpam i pikiravimo rezima, kad pasiektu minimalu reikalinga greiti, paskui is jo iseina i normalu rezima tam reikia aukscio, kurio paprastai tokiose situacijose nera, kitu atveju pasisuka nosim zemyn ir tokioj pozicijoj nukrenta, sansu likti gyvam beveik nelieka.
Kaune vienas toks atvejus buvo pries astuonis metus su mokomaja skraidykle, del dideles buksyro traukos ir piloto pastangu pavyko islyginti skraidykle ir sekmingai pasiekti saugu auksti, plastake prasidejo ir apie 20-30 m aukstyje, nuo trajektorijos delta nuskrido i sona virs 100 m, sita galetu patikslinti Palevicius, delta pakrypus buvo daugiau nei 45 laisniais. Manau del to po sio incidento jis nutrauke skraidymus.
Visu siu nemalonumu galima isvengti (ne tik su deltom) jei mokinsies pas instruktorius ir klausysi, ka tau sako ir pats sau apkarpysi erelio sparnus, nes visi pilotai sutiks – pats baisiausias rezimas aviacijoje “Ikaro” sindromas, jis pasireiskia du kartus, pirmas, kai pradeda pats skristi ir mano, kad viska zino nors realiai taip nera ir antra karta, kai tampa profesionalu (sportininku) ir mano, kad viskas galima, nes viska zino, bet yra pasaliniu veiksniu, kuriu negali numatyti, tam reikia atsargos koef., bet pas profesionalus sis koef. kartais neleistinai per mazas.Taip, kad kantrybes mokinantis, saugiu skrydziu einant i sia stichija ir atminkit, kad saugumas svarbiausia, ir jei jauciat, kad siandien ne jusu diena, tai netampykit likimo uz usu.
Vysniukas
2005 18 lapkričio @ 10:11 #162324Anonimasvistiek kritiniu atveju rinkchiausi kritima su skraidykle, del jos konstrukcijos, nei sistema su 17cm “sugeriamosios medzhiagos” ir visa likusi smugi sugerchiau savo uzhpakaliu…
ps Donatas X kaip ten del, “Lietuvoje su skraidykle sudetinga ishskrieti”, gal galetum paargumentuoti toki teigini? ar chia jau nebesvarbu tapo?
2005 18 lapkričio @ 10:25 #162325AnonimasVysniukkas i palaito elkesio merkas per tauk siureio, tapar jam visur plastakkes vaidenasi. Net papprasta parrasiutavima del nemokkant surekkuliuot sparno atsiratusios sikninnes centruottes kaskokkiu plastakkiniu naujattaru sparna pravartsiuoia. O vissa kitta sodsiu lavinna kallima pakeisti ketturriais sotsiais: masai kreitsio, masai aukstsio:))).
2005 18 lapkričio @ 10:35 #162326AnonimasCinCas[spk] parašė:
> ps Donatas X kaip ten del, “Lietuvoje su skraidykle
> sudetinga ishskrieti”, gal galetum paargumentuoti toki
> teigini? ar chia jau nebesvarbu tapo?Jau komentavau lyg. Išvada padaryta analizuojant faktus, kaip kas skraido. Nukopijuosiu šysyk:
Lietuvos skraidyklių skrydžio tolumo rekordas smarkiai atsilieka nuo parasparnių. Aš nemanau kad lietuviški skraidyklininkai negabūs ar nieko nesugeba, aš manau, kad Lietuvoje su skraidykle yra sudėtinga išskrieti. Ar aš neteisus ir visgi kažkas kažko nesugeba ?
Dar pridursiu, kad šiemet LSPF taurės varžybose tik du skraidyklininkai nuskrido daugiau minimalios ribos- 15km. rezultatai
Tai kaip ten, kodėl skraidyklininkai neskraido- sunku išskrieti ar nesugebat
ar noro nėra ?
Man asmeniškai skraidyklė asiocijuojasi su kalnais ir “stipriomis” sąlygomis, kai su parasparniu skraidyti jau nebeišeina ar pavojinga.
Br,
Donatas2005 18 lapkričio @ 10:49 #162327AnonimasDonatai X, korią parasparnio pilotą supančios sferos dalį dengia protektorius? Skraidyklės konstrukcija dengia nuo ne mažiau 95 iki 100 proc. sferos priklausomai nuo modelio. Sugeriamoji medžiaga skraidyklėje, priklausomai nuo krypties yra nuo maždaug tų pačių 17cm iki 5m (penkių metrų
).
2005 18 lapkričio @ 11:11 #162328AnonimasOho, Jussu peteratsios taureia talyvavvo apsoliussiai visi rekkuliariai tik su skraitikklem skraittantys jussu peteratsiios skraityklininkai, neitikettinas aktyvummas.
2005 18 lapkričio @ 11:52 #162329Anonimasest parašė:
>
> Donatai X, korią parasparnio pilotą supančios sferos dalį
> dengia protektorius? Skraidyklės konstrukcija dengia nuo ne
> mažiau 95 iki 100 proc. sferos priklausomai nuo modelio.
> Sugeriamoji medžiaga skraidyklėje, priklausomai nuo krypties
> yra nuo maždaug tų pačių 17cm iki 5m (penkių metrų).
jeigu sugeriamoji medziaga yra tokio pat storio, bet skraidykles greitis didesnis uz parasparnio, tai saugesnis parasparnis, nes jo greitis mazesnis
2005 18 lapkričio @ 12:24 #162330Anonimasok tai ash tada sukonkretinu jusu pasisakyma jei galima:
1 punktas. “asmeniškai skraidyklė asiocijuojasi su kalnais ir “stipriomis” sąlygomis”, del to kad jums atrodo, daroma ishvada – lietuvoje nera kalnu, del to su skraidykle skristi sunku, salygos chia per lengvos- skraidyklininkams gyvenimas nelengvas.(net beveik ir poezija kokia tais). deja taip nera.
daugelyje shaliu, kur nera kalnu – naudojamas aerobuksyras, ishvilkinejama ishvilktuvu ir niekas nesuka sau galvos del kalnu, tokia specifika paprashchiausiai ir kalnu nebuvimas nesalygoja prastu oro salygu skraidymams su delta. delto vertetu ponui, jei idomu aishku, pasidometi daugiau skraidymais ne kalnuotose vietovese, kad susidarytumet teisinga nuomone. tas pats ir su sunkiomis salygomis, beabejo su delta galima skristi tada kai su parasparniu darosi pavojinga atlikti skrydzhius, tachiau tai nesalygoja to, kad prie shvelnesniu salygu delta negali lygiai taip pat sekmingai skrieti.
2 punktas. pasiektas geresnis rekordas.
rekordiniai rezultatai su bendromis skridimo salygomis (shiuo atveju)manau mazhai turi ka bendro, vienas dalykas yra rekordu siekimas, kitas dalykas yra bendros meteorologines salygos.
dar reiktu atkreipti demesi i sportininku skaichiu. parasparnininku yra n+m kartu daugiau nei skraidyklininku (kuriuos praktishkai galima suskaichiuoti ant pirshtu), kas dalinai ir salygoja geresniu rezultatu pasiekima.del skraidyklininku rezultatu LSPSF varzhybose taip pat vertetu paanalizuoti skraidyklininku skaichiu:)) tik du skraidyklininkai nuskrido daugiau minimalios ribos, o kiek ju ish viso dalyvavo? 10…20…30? man taip rodos kad tikrai ne tiek:)) ir tada dar pazhiurekite i tu pachiu parasparninku rezultatus, kurie pagal tashkus, kilometrus ir kt faktorius atsilieka nuo skraidyklininku, ar ju yra mazhiau nei 2? taip pat manau, kad ne:) o tai reishkia kad ir jiems salygos per shvelnios ar kaip suprasti tada?
laukiu atsakymo
2005 18 lapkričio @ 12:38 #162331AnonimasKai skrendant prisipiria reikalas, tai skrendant parasparniu – patogiau pakakoti, o skrendant skraidykle – pasiusioti…
2005 18 lapkričio @ 12:56 #162332VysniukasTo est> buk malonus ir rasyk estiskai, o tai rasai kaip lietuviu lenkai, sakosi, kad lenkai, bet lenkiskai nemoka. O parasiutavimas ir “plastake”, girdejau ir “aitvaru” vadinant, skiriasi, parasiutavimas tai vertikalus leidimasis, o stai “plastake”, tai jau toks rezimas, padaryk “kobra”, kaip Kairys, paskui sparna pasuk apie jos asi i viena ar kita puse(kai sparnas skrenda atsikabines nuo buksyro, sitaip nepaskrisi), tie kas startavietei, gali ir sparno plota suskaiciuoti, nes matoma pilna jo projekcija, gal kas gali vaizdziau paaiskinti. Dar nepaminejau, kad toks variantas galimas, kai pavojingai nukrypstama nuo buksyravimo linijos, pas Briedi kiek atsimenu, budavo taip jei nukrypai nuo buksyravimo linijos berods daugiau kaip 7 laipsnius, nuimdavo trauka, kad nepatektum i tokius rezimus.
2005 18 lapkričio @ 13:16 #162333VysniukasBlocha parasyk kas pasidaor sparnui tais isvardintais atvejais vis tik idomu
-
AutoriusĮrašai
- Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.