Kernave

Esmili, pasikartosiu, gamintojas aiskiai sako, kokio “nalioto” reikia britvai. Tagi, savo pasisakimose tu vis teigi, kad gamintojas yra kvailys, nenutuokiantis apie sparnus. Sakai, kad kaikuriu saliu, pvz. Prancuzijos federacija, kur kompetitionai leidziami tik nuo tam tikro lygio (tai mazdaug atitinka ParaPro 5), nevelnio nenutuokia apie parasparnius. Ir svarbiausia, ar supranti, kad prisiemi atsakomybe uz jaunu pilotu sveikatas, kurie i tave ziuri, kaip i sena profi ir tavo kalbas priima, kaip tiesa. Ar supranti, kad ant slaito tupintis Bitlas taip pat yra tavo kalbu pasekme? Paziurek i senus pilotus. Kas dabar skraido britvom? Artistas, Simas, Briedis, Blocha, Termikas, Grazvydas – tai tikrai ne visi vardai pardon pilotai, priskraidantys daug daugiau uz tave, taciau neginatys competition’u. Zinai kodel? Ogi todel, kad jei suklisi ir isigysi “persaugu” sparna, maziau nuskrisi, o vat jei per “kieta”, maziau nugyvensi.

:} nice

bet kokia diskusija kuri pereina i asmeniskumus tiesiog saukia objektyvumu

butent ta ir turejau omeny kai rasiau apie valandas. valandos, marsrutai ir varzybos yra priezastis patirciai, bet ziureti reikia i rezultata (igautus igudzius). Mes aisku ne prancuzai kuriu labai daug ir juos sunku sukontroliuos, musu gerokai maziau, todel tokiu apribojimu neverta taikyt. Nu nzn kaip pasakyt kad suprastumet.. Cia kaip spresti apie prota kiek puslapiu knygu perskaitei per sita menesi, teoriskai gal ir yra kazkokia korealiacija, bet jinai ner universaliai teisinga.

Jo as neesu gyvenime nuskrides daugiau nei 20 km, ir nedalyvavau nei vienose rimtose varzybose. So what? kas nors gali pasakyt kad mano sparnas man dabar yra per astrus? pagal ta teorija as is vis auksciau 1-2 netureciau net liestis

zvirbli:
1. igudziai atsiranda is teisingo instruktoriaus, jis tave uzves ant kelio, ir paskui po truputi juos isauginsi toliau, skraidydamas marsrutus
2. dauguma problemu buna del baimes. Prie pasitikejimo pridejus teisingus igudzius gali skristi pakankamai saugiai, kai kuriais atvejais netgi saugiau (zr ankstesnius postus

kad patikslint, nes vistiek gausiu atgal

1. as nesakau kad sportiniai sparnai kiekvienam, kad jais paprasta skristi ir jie saugus

2. sakau, kad tau nebutina but sportininku ar siekt sportiniu rezultatu, kad patiktu skraidyt su sportiniais sparnais, nes ne vien kokybej skirtumas

3. marsrutai, varzybos, valandos yra subjektyvus budas nuspresti patirti, objektyvus yra ziureti kaip pilotas elgiasi ore, tai nuo to reik pradet
(ne rekaut, paziurek i lsfp lentele, jis tik 20 ir pries ji yra 10 pilotu su dvojkem – is jo reik atimti britva)

4. blogai kai naujokai gasdinami: competitionas.. is jo nezinai ko tiketis, uzsimusi jei skrisi. Nu ner taip, reik patirties, zinot kodel su juo skraidai, ir zinot ka darai, bet tai nera taip ziauru kaip cia daugelis bando pavaizduot. Ta baime rezultate bloga duoda rezultata, kad jei galu gale tu kazkaip atsidurei ore ir tave ten tas sparnas papurte, prigasdintas pilotas puola i panika galvodamas kad va dabar jau viskas, ir pridaro nesamoniu.

Nu va atrodo nieko nepamirsau:) galit vaziuot toliau

Jooo pasiskaitai ir iskart matosi – visus kamuoja depresija,
visi sedi namuose – prie draugo kompiuterio ir lieja vienas ant kito pykti –
vien delto kad nera SKRAIDYMU.
manau pavasarejant si diskusija isseks – atsiras kitas draugas – SPARNAS
ir jo drauge – skraidymai.
Varzybose – nepamirskit kaip ir visur – yra labai daug faktoriu kurie lemia varzybininko
rezultatus – vienas is ju yra – TAKTIKA – kuria pasirenka varzybininkas, Paiziurekite kiek rimtu pilotu
kartais nubyra prie finiso – paprasciausiai pasirinko ne ta taktika.
Geri treneriai zino – yra toks dalykas kaip – pats zmogaus charakteris – vienas karstakosis – kitas letesnis
tai va tas karstakosis kartais neislaiko ir pradeda minti spyda nes finisas jau ranka pasiekiamas – o ten
nenumatytas zemejimas ir tenka iki finiso pestute pedinti.
taip kad gal varzybas mes palikime sonelyje – nes tai yra varzybos ir varzybose viskas vyksta ekstremaliomis salygomis-
net draudejai isgirde kad tu ruosiesi dalyvauti varzybose ima padidinta draudimo imoka. Kur varzybos ten kruva adrenalino –
ir sugebejimas paskirstyti ji teisingai dar vienas didelis sugebejimas.
tai va taip ir gaunasi kad zmogelis kuris varo su 2 ir sugeba kontroliuoti savo adrenalina ir pasirenka gara taktika laisvai apdeda
ta su competition skrendanti karstakosi kuriam adrenalinas per ausis liejasi ir taktikai nelieka nei laiko nei vietos.
Dar yra momentas kad zmogelis su 2 zino savo sparno galimybes ir kartais tiesiog ideda daugiau kantrybes rikdamasis auksti – tiesiog zino kad ant perejimo
jam gali jo pritrukti – o ziurek su com toje vietoje pasimale kiek susirinko ir nuvare tikedamas kad jo kokybes(sparno) uzteks – o tai gal ir buvo klaida- nes aukcio buvo per mazai (suveike kiti faktoriai – netiketi zemejimai ir t.t.)
taip kad Varzybos yra Varzybos.
Ir bukime truputeli tolerantiski vienas kitam – ir visiems bus linksmiau.

parasykit del naujoku kur paskaityti kaip skirtingi sparnai iseina is tu paciu situaciju ore . koks skitumas tarp valdymo ypatumu. kaip elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje kad 1-2 ir britva. gal bus zaliems aiskiau ju skirtumai…jus profai jums tie dalykai aiskus.. jus studijuojat cia sparnu niuansus. o “ziopliukai” ziuri i pagrindinius skirtumus…

liotcik Parašė:

---

> Na Stasiukas daug aplinkui kalbejo, bet esme
> aiski: “pasigydikit !” (nieko asmenisko)
> Skaiciau Varztelio nuomone/argumentus, ir jie man
> skamba labai panasiai kaip blogo sokejo su
> dideliais kiausais nusiskundimai.
>
> Varstelis Parašė:
>

---

>

---

> > Taigi as pavargau ant perejimu sesti ,
>
> O kur daugiau galima sesti jei ne perijime, priimi
> bloga sprendima, pasibaigia termikai ir nusedi.
>
> >o kalnuose
> > pabandziau kartu su varzybu dalyviais paskrieti.
>
> > Renkames auksti mazdaug
> > vienodai bet kai reikia padaryti perejima tai
> as
> > kaip kirvis o jie taip ir nuplauke, pabandziau
> > pasivyti su spidu aisku iki padlago, tai sudejo
> > keleta kartu sparna ir teko apsiraminus
> ziureti
> > kaip horizonte vis tolsdami nyksta sparnai ….
>
> tu pirma pasiek finisa o po mastyk apie greicius.
> As pastoviai ziuredamas i europos varzybu
> rezultatus matau daugybe “competitioninku”
> aplenktu su 2 ar net 1/2. Tave aplenke ne
> parasparniai, o pilotai. Negi visos varzybos
> vienas didelis perejimas? Virs 50% laiko praleidi
> sukdamas termika, jei jie nuvare siek tiek toliau
> , naudokis tuo, jie parodys kur yra sekantis
> termikas.
> Jei tave su 1/2 lankste tai patikek, su
> competitionu tu tuo labiau bijosi mint spyda,
> skrisi atsargiau, daugiau demesio skirsi
> parasparniui – del to bus maziau laiko galvot apie
> taktika, sprendimai bus atsargesni.
> Galu gale, pasiiemei competition ar atverei bent
> 20-uke?
>
> > Aisku dabartines 2 nedaug skiriasi nuo britvu
> ,o
> > tiksliau tik greiciu , bet skrendant su briva
> > nebutina atleisti trimerius va ir turi 2 , o
> prie
> > geru oro salygu gali ir pilnais greiciais
> > pavarineti, cia as apie gradienta sneku nes ju
> > sparnu charakteris vienodas
>
> Sakai competition su pritrauktais trimeriais kaip
> dvoike ? Manau klysti.
>
> > As cia neagituoju kad visi sokim prie
> competisinu
> > Dar dadesiu kad su dviraciu kiek nori gali
> > draskytis bet uzlipes ant matociklo turesi
> buten
> > matocikla mokintis vairuoti, nors tuo paciu
> keliu
> > vaziuosi
> > Tai va pripratus prie sparno pradejau marsrutus
> > daryti nuo 50 iki100km be ypatingu problemu,
>
> Butum dares ir daugiau jei butum nusipirkes
> normalus siuolaikini parasparni pagal save. Nemanu
> kad pripratai, kad priprast reik nalioto!
>
> > silpna ta musu termine veikla ir be gero sparno
> > mieloj musu zemelej sunku nutaikyti orus kad
> > normaliai paskrietum
>
> Keliom eilutem auksciau pasakei labai teisinga
> minti: “Aisku dabartines 2 nedaug skiriasi nuo
> britvu ,o tiksliau tik greiciu” , o dabar vel
> priestarauji sau.
> Teisingai: lygumose silpni termikai, todel esme
> parasparnis su geru zemejimu, plokscia spirale ir
> gera informcija pilotui.
> Dar kai kas ta vadina gerai centruojantis
> parasparnis. Su gera dvoike termike nuo
> competitiono neatsilksi. (net ir su 1/2) Greitis,
> lygumose yra visiskai nesvarbus dalykas, nes
> skrendant pavejui geriausia kokybe pasiekiama su
> siek tiek pritrauktais vairais. Spydas reikalingas
> praeiti zemjimus.
> Esme: skrist nebijant, su sypsena veide,
> nepavargti kad po dvieju triju valandu skydzio,
> but pakankamai susikaupus, ijungt visus pojucius
> kad sugebet vel centruoti silpnuteli termikiuka.
> Tai yra svarbiausia. Competition be abejo
> charakteristikos siek tiek geresnes, bet jis ir is
> piloto daug reikalauja, todel juos normaliai
> pazaboja TIK pilotai su dideliu priskraidymu (ir
> tai ne visi).
>
> Skrendant kalnuose tuo labiau: kai gerai pakrato
> visas susikaupimas labai greit isgaruoja.
>
> Neturiu labai daug patirites varzybose kanuose (5
> dienos 17val ore) bet teko matyt visko, ir kai 1/2
> varo sone ir kyla i virsu ir kai apdedu sone
> skrendanti competition. Tada susidariau aiskia
> nuomone: esme patiritis ir pasitikejimas savo para
> t.y. kirvis turi atitikt kota.
>
> > Kalnai kas kita, ten sparnas ne rodiklis nes
> veza
> > visur tik reikia zinoti vietas ir galesi ramiai
> > pusdieni kaboti iki nenoriu

Kada tu nustosi visus puldineti ir daryti savo isvedziojimus koks anas geras ir koks anas blogas ir kad viskas tik taip kaip tu matai , o dar perskaites neisigilini ir savaip isvartai, kaip tau reikia , va cia tu matau meistras, tik dar karta paskaityk ka rasiau ir permastyk be emociju , nes tavo komentarai neteisingi
Na o kas ten tau ivyko kalnuose kad tu ju taip bijai, gal ilindai i netinkama vieta ar oro salygu nepaistei tai ir isparde tau uzpakali, dabar visus gazdini “ baltankem” . Papasakok kaip tai atsitiko o mes jau tave pamokysim kaip ir kodel ir apie ka tu tada galvojai, parasysim juk mes pasirasom kaip gryba pjovem
Mums irgi idomi tavo grybo pjovimo patirtis o kas internete yra mes patys pasiskaitom ir pasiziurim , ar pasimokinam , bent kartais gal leciau pradedam judeti kol vel gyvenimo tempas nepagauna

Tai laukiaim tavo rasiniu kaip tu skraidai arba (gryba pjauni) galima ir nauja tema taip uzvardinti
IKI

Gincytis cia abspliuciai nera del ko.ir ne depresija veikia cia rasanciu smegeneles,o ambicijos,savimeile.Nuleiskit vyruciai gaza.
Juk niekas netvirtina,kad tas ar anas negali skraidyti su sportiniu sparnu.Skraidykit i valias ir butent daug skraidykit.O dabar –
apie 40-60val per metus.Stai kur suo pakastasTiek val paprastai skraido”dacnikai”-iseiginiu dienu pilotai t y. daugelis is musu.
Tai nenorekit issokti auksciau bambos.Tam ir klasifikuojami sparnai i moksleiviskus,megejiskus,ir sportinius.Cia as grubiai paly
ginau,bet esme isliko.O statyti fakta,kad su krutu sparnu toliau ir greiciau galima nuskristi,tiesiog juokinga ir nerimta,nes ne apie
tai eina kalba. Daugelis isplecia ta tema iki begalybes,nukrypsta nuo pagrindines minties,esmes.Vyrai,kaip jus manot?is kur
atsirado ta patarle”tyse edes,dalse budes”Joje uzkoduota labai daug informacijos visom prasmem.Isiklausykit.

greiciau estafete. vieni kyla kiti skrenda….tik neraso kas leidziasi? nors nei vienas sdanguje nepasiliko…

Ponai, diskusija yra diskusija todel nepriiminekit nieko asmeniskai.

Mano oponentai man truputi kelia nora pasisaipyt, del to kad patys skraidydami su aukstesnes klases parasparniais nieko tuo nepasieke.
Pasauline praktika gan konkreciai nusako kiek reikia MINIMALIAI priskraidyt, koki parasparni pasirink kad pasiek maksimalu rezultata.
Seniau man butu buve sunku diskutuot, nes Lietuvoje neturejom pakankamai statistikos/pavyzdziu, pats neturejau pakankamai patirities.
Dabar esu normaliai praskriejes visu klasiu parasparniais (bent po 1 val ) pradedant DHV-1 baigiant neserifikuotu Competition.

Kai tik pradejau skraidyt (1997) pilotai varrtydavo uzsienietiskus zurnalus ir ziuredavo i grazutele technika kurios tuo metu negalejo isigyt, ipatingai skraidyklininkai. Po truputi ta technika atsirado ir Lietuvoje, o rezultatai is esmes kokie buvo tokie ir liko. Prasimuse tik tie pilotai kurie galejo daznai skraidyt (ne tik savaitgaliais), po to jie pasieme kietus sparnus ir dar labiau sustiprino savo pozicijas. Savaitgaliniai pilotai ziuredami i juos, kazkodel tai nusprende kad skrenda ne pilotas o parasparnis. Taip pat man teko ne karta stebet (ir patirt savu kailiu) kai piloto parasparnis paprastejo (klase zemejo), o rezultatai kilo.
Pats buvau kuri laika klaidinamas. Is arti ziurint is karto atrodo kad geresniu charakteristiku parasparnis, jei nebijai su juo skrist turi duot geresni rezultata. Kazkada buvo gera reklama, ten sakydavo “Zvelk giliau”. Tas pats ir su parasparniais, zvelk i ilgalaikius rezultatus.

Varzteli pasigirk gerbiamai publikai kaip tau sekesi skraidyt su competition klases parasparniu?
manau esi geras pilotas ir labai uzsispyres, galetum daug daugiau pasiekt jei nustotum nepasisekusius skrydzius verst ant parasarnio, o galvotum kur klaida padarei.

Kle yra daug kalbanti asmenybe. Bet patirities kaip pats prisipazino (max atstumas nevirsija 20km) nelabai turi. Tie kurio jo klauso… prateskite patys.
Kle mes nesusisnekesim nes tu manai kad aktyvus pilotavimas yra parasparnio ivaldymas. Tu labai klysti. Nereikia bijot competition, reik pagalvot ka gero jis tau duos, tik kaip jau minejau: zvelk giliau. Nesusisnekesim nes nezinai ka reiskia kai per kietas parasparnis isvargina per 2-3val skrydi.
Va ziuriu as i sita video: http://youtube.com/watch?v=eNcstekQMEs matau labai grazia ir kieta kle iranga, o visi pilotai jam virs galvos skraido
Zmogau, gyveni savo fantazijose. Kvieciu pasiklausyti dainos “Isgalvotas gyvenimas”: http://www.kcpara.com/isgalvotas.mp3

Karpi manau esi labai teisus, TAKTIKA yra svarbiausia. Bet kai para per kietas nera kada apie taktika galvot, reik galvot apie parasparnio valdyma.
Del finisavimo pasakysiu toki anekdota: Tyrimas parade kad tyriamasis buvo ne nuzudytas, o pats tuos 5 kartus nukrito ant peilio
Gali prasaut viena kita karta, bet ne per visas varzybas gryba pjaut.
O LSPSF taureje nera ir finiso ir laika nelabai kas skaiciuoja ir spyda labai retai mina.

Na, rebiata, nebukit tokie kategoriski. Kiekvienas gali daryti ka jis nori. …ir sakyti ka nori. Bele tik kitiems gyventi netrukdytu. Niekas cia nesigincyja, kad aukstesne sparno klase reikalauja didesniu ar mazesniu igudziu. Bet kartais musu kalbose tai skamba taip “atmestinai”, kad nepasiruosusiems kyla pagunda. Jei jau mes tokie dideli ir patyre, kad galime vienareiksmiskai ka nors teigti, bukime ir pakankamai subrende nekelti pavojaus “jaunuoliams”.