- This topic is empty.
-
AutoriusĮrašai
-
2008 5 liepos @ 16:15 #151529artistas
Nors persiversk per galva,bet niekaip nerandu laiko prisesti ir aprasyti musu puikia kelione po Kroatija ir Slovenija.Visi vakarai uzimti,suplanuoti,o diena prie kompo tuo labiau neprisesi.Aciu Rimantei,mis Kroatijos ir Slovenijos pilotei.Labai greitai ir operatyviai sudejo didziaja dali nuotrauku.Pas mane si karta daugiau yra filmuotos medziagos,nors ir nuotrauku netruksta.
Viska aprasyti tai nemaza atsakomybe ir isipareigojimas,tam reikia paskirti visa vakara,o as jo kol kas neturiu.Todel bandysiu kuo trumpiau.As,Birute(mano fotografe,bei operatore ir siaip labai komponeiska moteris)Rimante(pilote),jos sesuo Ausrine(nepilote) taip pat fotografe ir operatore),ju mama Vilija(savo dukryciu angelas sargas) Jolanta(pilote,vairuotoja,keliones koordinatore),Jurijus Keliones vadas,vairuotojas,pilotas ir siaip fainas zmogusAntanas(zilabarzdis kreizis bebaimis pilotas,geras draugas likimo suvesti
i Tomo busika dvi savaites bastemes po Kroatijos ir Slovenijos kalnus.Tiesa,Trakoscane(Slovenija)mus paitiko ir padejo apsigyventi Gintaras ir Tadas Sidaraviciai.Kaip tikri mafijozai mus apgyvendino miskuose,nuosaly nuo viso pasaulio stovinciame puikiai irengtame name.Kol vyko varzybos i tiksla,buvome visi kartu.Per apsildomuosius skrydzius ir man teko malonumas isbandyti abi startaviete.Visas exstrymas -tai kelione virsun su kareiviskom masinom.Masinos leke serpantinais kaip greitkeliu
tik baisiai krate ir uznesinejo ant posukiu.Viena startaviete labai trumpute ir teko kaip sakoma rauti pirmyn kiek kojos nesa.Kita-siaurine normalesne.Kroatu ir kitu pilotu taktika ateiti i taikini su aukscio atsarga ir plasnojant klevantais musti auksti virs taikinio.
Kartis budavo baugoka uz pilotus kurie kaip malunsparniai leisdavoi statmenai.Tiesa vienas taip ir nurove srauta isveze greitoji.Juos apsauti mazai tiketina,nors ir Tadas ir Jura (su mano sparnu)dejo pedas keliu centimetru tikslumu.Viskas mano laiko limitas isseko,pratesiu rytoj2008 6 liepos @ 23:42 #177862artistasKa gi tesiu toliau,bet visa romantika,patirti ispudziai keliaujant po Plitvicos ezerus,laipiojant po kalnus,kartu isgyventos grazios kelio
nes akimirkos tegul lieka geriau nuotraukose.ir musu prisiminimuose.Kadangi tai skraidanciuju forumas tai manau visus domina daugiau kur ir kaip mes skraidem.Kelione galeciau apibudinti kaip turistine,pramogine-poilsine,su pasiskraidimais.Tai liecia tuos kurie nedalyvavo varzybose.Jei kas busit Kroatijoje prie Adrijos juros netoli kurortinio miestelio cerkvenica,tai zinokit ten visai salia yra puiki skraidaviete.Tič o miestelyje Trebalje parasparnininku klubas”Kobac”kur galima gauti visa informacija apie skraidymus.
Is startavietes atsiveria Adrijos jura su ilankom ilankelem ir Kirkos sala,bei dviem tiltais i ja is zemyno.Po kojomis tyvuliuoja nedidelis ezerelis pagal kuri galima orentuotis kur leistis,galima leistis ir virsuje,jei issikeli auksciau,ten zaliuoja ivairiomis gelemis papuostos didziules pievos.Tiea kazkas primete i jas daug daug akmenu.Mums su Rimante nusisypsojo laime ta startaviete isbandyti.Kita diena uzpute stiprus nugarinis vejas ir is skraidunu virtom turistais.
Vis delto riebu emocini taska musu kelioneje padejo paskutinis pasiskraidymas Tolmine Slovenijoje.Tadien,pasivaikscioje po Triglavo nacionalini parka,pakilome i Kobalos startaviete.Vejas silpnas,saulute tai islisdavo,tai pasislepdavo uz debesu.Pirmas pakilo Antanas ir…..zemyn,zemyn,zemyn.Bet ne,matom kazka surado ir po truputi pradejo kapstytis i virsu.Tuo tarpu dangu vis tirsciau eme dengti debesys su tamsiom papilvem.Norejau kad startuotume visi kartu ir as ruosiausi pafotkinti,bet matau kad tuoj uztrauks dangu istisai,nelaukiau ir isskridau.Ir…zemyn,zemyn,zemy.na nejaugi taip greitai viskas baigsis.Po velniu,o Antanas tai aukstai.Ziuriu ir Rimante ir Jurcikas kaip liftu uzvaziavo gerokai auksciau kalno.Bet ir as nustojau zemeti,trinu visai salia slaito ir po truputi pradejau kapstytis aukstyn.Taciau besidairydamas kur musiskiai,pamaciau greitai tamsejancia priekyje padange.Nuo musu kempingo,uz 5km,kur vakar dar leidausi,staigiai,tarsi is niekur,pradeko kauptis juodi debesys.Iskart prisiminiau kaip musu moterys dar startavieteje nuogastavo ir mus bande atkalbeti nuo skrydzio.Prietaisas eme jau istysai rodyti kilima.Ivertines situacija jau nebepavydejau savo draugams aukscio.Pasukau link stuksancio vidury slenio 200mkauburio uz kurio randasi tupimo aikstele.Kol ji daskridau,priekyje visai netoli jau zaibavo ir i mane slinko tamsiai pilka, pritvinkusi vandens,tirsta kose.Toli apacioje ant zoles pamaciau Jolantos sparna.Bravo,laiku susigriebe,o man ir ausys su spydu jau nebepadejo.Teko krutai pasisukti,kad nuzemeciau.O tuo tarpu Antanas su Rimante atsidure nepavydetinoje padetyje,debesis taip ir taikesi juos praryti.Tik nusileides begte surinkau sparna kai prasidejo lietus,medziai sulingavo,sudejavo.Stai Jurcikas siap ne taip nusileido,o tiedu vis dar kabojo ore.Pasipyle kaip is kibiro lietus,medziai jau sniokste,bliksejo zaibas po zaibo,griaudejo perkunija.Nu bliamba tokio vaizdelio tikrai dar nebuvau mates,sparnai virte skudurais,bet nesileidzia,vis dar kabo.Antanas jau virs aiksteles su uzlauztom ausim,siap ne taip tarsi zemeja.Issitraukes fotika stengiuosi iamzinti ta, mums visiem stresa ivariusia,situacija.Rimante kazkur uz miestelio prie Socia upes suko jau gilias spirales kol dingo mums is akiu.Jos ieskoti nuleke vietine gelbetoju tarnyba.Galu gale i patvinusia pieva slioptelejo ir Antanas.O Musu moterys nuo startavietes visa sia situacija mate kaip ant delno.Pagaliau gavom zinute is Rimantes,kad nusileido viskas okei,ja globoja vietiniai Skubiai pasiunciau Birutei zinute,kad visi ant zemes,tegul mama nusiramina.Bet joms pacioms buvo baisu,pacios vienos,ne gyvos dvasios,o aplink kaip pragare,dunda,zaibuoja,pila lietus.Kol stebejo musu nusileidima perslapo kiaurai.Kalnuose tokie reiskiniai dazni.Ir kas svarbiausia situacija keiciasi labai greitai.Taip kad reikia buti akylam,laiku isnesti kudasiu,o dar geriau pasedeti ant zemes ir neerzinti likimo.Manau visiems pamoka buvo gera ir tos,kovos uz gyvenima akimirkos,ilgai neisbles is atminties Mokykimes is klaidu ir nebekartokime ju.Dangus ju neatleidzia.Ir dar,vaziuojant i kalnus tiesiog privalu moketi labai staigiai nusimesti auksti.100%tiniu garantiju,kad nepapulsi i kokia nors biaka nera,nebuvo ir nebus.Ko gero tai ir buvo pati isimintiniausia musu keliones diena ir kai kam po jos dar daugiau dasidejo galveleje zilu plauku.Ka padarysi toks jau tas musu gyvenimas”Se lia vy”kaip sako prancuzai.2008 7 liepos @ 09:38 #177863KJArtisto nuotraukos, pasakojimo papildymui:
2008 7 liepos @ 14:05 #177866Rimante–Taip ryškiai atsimenu Ivicos (Kroatijos piloto, teisėjo) žodžius, pasakytus užpraeitą žiemą, atsisveikinant po pasaulio tikslaus nusileidimo čempionato Lietuvoje :“ Iki susitikimo kitąmet Kroatijoj“. Tąkart labai linksmai pasijuokėme. Bet juk kiekvienam juoke yra bent pusė teisybės, o šįkart netgi visa. Neprailgo kelionė į levandomis kvepiančią šalį. Kalbom kalbelėm mažėjo kilometrai tikslo link.
Baltai apšviesta pilimi tarsi nuotaka vidurnakty pasitiko Trakoščanas. Visur kitur nors akin durk – tamsu, tik medaus aromatas, svirplių melodijos. Ryte pažadino ypatingai svetinga ir šilta saulė. Visam romantiškam Kroatijos peizaže puikiai kontrastavo galingos karinės mašinos, kuriomis kilome į startavietes. Visada pritrūkstu žodžių, kai reikia nupasakot ar aprašyt kalnų paliktą įspūdi. Šįkart ir nesistengsiu to daryti. Dalis to grožio matosi nuotraukose, o visa kita kažkur pernelyg giliai. —Kelionės įspūdžius buvau ir aš bepradedanti rašyti nuo romantiškos Trakoščan pilies, kalnų kalnelių, kurie iš viršaus žvelgiant priminė Trolių Mumių gyvenvietę, žydraakius Plitvicos ežerus, gyvybę alsuojnčius krioklius, šiltus vakarus prie Adrijos jūros, varžybų nuotaikas, skrydžius vietose, kurias išvydus užgniaužia kvapą ir t.t… Bet visa tai ( ir dar daugiau) kiek nublanksta prieš kraštinį skrydį Tolmine. Gamta įrodė, kad su ja geriau nejuokauti, jos galybė nėra lygiavertė žmogui. Čia, žemėje, galime vaidinti didžius, o ten, viršuje, privalome vadovautis jos taisyklėmis.
Antanas jau gerą valandą sukinėjasi termikėliuose, pavydu visiems, kad delsėme startuoti su juo. Vakaras jau čia pat, o ir debesys tolumoje pilkesni nei įprastai. Išskrido ir Staselis. Žemyn žemyn. Nieko gero, bet jei ir nepavyks pasisukioti termikuose, skrendu bent nusileisti į taikinį. Vilties yra, kad ties vienu kalno gauburiu atpliš termikiukas. Puiku, neklydau. Kylu. Matau, kaip gerokai žemiau liko Staselis ir Jurijus, Jolanta jau skrenda į taikinį, Antanas vis dar aukščiau manęs. 1200m. Debesys artėja greičiau nei tikėjomės. Tepu slides iš čia. Iššoku iš termiko, žemėju. 900m. iki šiol tylėjęs variometras pradeda “dainuoti” kilimą, matau, kaip žaibas padalina horizontą į dvi dalis. Ten jau lyja, iš čia spėsiu pabėgti, dešinėje dar giedras dangus. Klydau. Jau tada reikėjo laužti ausis, spaust spydą ir žemėti. Besiiriant link giedro dangaus sugaišau tik laiką, aukščio nepraradau, o dangus momentaliai susiraukė, aptemo. Variometras vis smagiau įspėja apie kilimą. Ausys jau nebepadės. Darau vingoverius, kylu kiek mažiau, bet apie nusileidimą net nesvajoti. Prieš akis kaip išprotėjusios pradeda blaškytis kregždės. Suskaičiuoju tris lietaus lašus ant savo nosies, variometras jau klykia. Žinau, gili spiralė vienas efektyviausių būdų nusileisti, tačiau dar nesu jos bandžiusi , kiek nedrąsu, bet psirinkimo jau neturiu. Vis dar kylu, nedaug, bet kylu. Tikriausiai tokia spiralė dar nėra gili spiralė. Gerokai “užlupu” kairę klevantą, visą svorį užmetu kairėn. Dar niekad nebuvo toks malonus variometro žemėjimo baubimas kaip dabar. Po kojomis žemė sukasi vilkeliu. Greitai besikeičiantys, protarpiais susiliejantys, vaizdai. Prilimpu prie sėdynės. Ei, man tai patinka! 600m. Pliaupia kaip iš kibiro. Vos išėjus iš spiralės lupa aukštyn. Nėra laiko baimėms, pamąstymams. Vėl gili spiralė. Galva sunkėja, burnoje kraujo skonis, visa panosis šlapia, perbraukiu ranka – ne kraujas, lietus. Gerai. 250m. Atleidžiu klevantą, svorį bandau grąžint į pusiausvyrą. Sukuosi. (Šiose situacijose neįtikėtinai gerai grįžta sąsiuvinio, knygų puslapiai, teorijos paskaitų žodiniai prisiminimai.) Pristabdau. Sparnas vėl švyti virš manęs. Šaunuolis, Accuriuk, nedaug jau liko iki žemės, kurią protarpiais apšviečia žaibai. Apie 200m vis siurbia viršun. Dar viena spiralė. 40m aukšty varikas jau tyli. Po truputį žemėju. Apačioje nedidelė pievelė, apjuosta visomis grožybėmis: mišku, upe ir laidais. Sparnas pavargo, tapo visiškai nevaldovas. Prie žemės vėjas labai stiprus, dideliu greičiu lekiu miškan. Sparnas blaškosi taip, kaip jam patinka. Paleidžiu klevantas, nes kiekvienas prisilietimas prie jų, rodos, veda sparną prie visiško išprotėjimo. Lėtai svoriu išėjo pasisukti prieš vėja. Kelias akimirkas sparnas lyg įkaltas kaba vienoje vietoje. Galų gale vertikaliai žemyn nusileidau. Ačiū Dievui, aukščio buvo tik tiek, kad tas nusileidimas būtų sėkmingas. Kelissyk įsignybau sau. Gyva, sveika ir be galo laiminga. Sunku patikėt, kad visiškai permirkęs sparnas sugebėjo skristi. Įsielektrinusios erdvės skambėjo Celin Dion daina :“ I get /Wings to fly/ God knows that Im alive”. Netrukus atvažiavę kalnų gelbėtojai (upė buvo labai patvinusi ir srauni, jie buvo pasiruošę blogiausiam) pamatę mane plojo, supratau tik tiek:” Ji pati pas mus atėjo.”
Tik viena valanda, bet per ją išmokau to, kam būtų prireikę ne vienerių metų, apie ką skaitydama knygoje nebūčiau patikėjusi. Išmokome visi. Taigi šias tikslaus nusileidimo varžybas laimėjau. Tik taurės neparsivežiau, už ją kur kas gražiau ir vertingiau dar viena besišypsanti diena, apjuosta vaivorykštės.http://picasaweb.google.com/rimante.verbylaite/KroatijaSlovenija/photo#5218760386015509298
2008 7 liepos @ 16:02 #177867artistasKad tu butum maciusi save is salies.Atrodei kaip bejegis mazytis besiblaskantis,spurdantis paukstelis,nelygioje kovoje su stichija.
Stebedamas tavo pastangas jau ir Dievo saukiausi.Bet,pradzioje nedrasiai spurdejes paukstelis,su kiekviena akimirka vis ryztingiau priesinosi,kol galu gale jau sakalu nere zemyn ir, nors slapiom plunksnelem,bet saugiai pasieke issvajota zeme.Bravo mergaite, islaikei savo pirma rimta egzamina.Zinoma jis neplanuotas,nenumatytas.Ji islaikei 10-tukui,bet uz situacijos praziopsojima,buciau tavo tevukas,tai dirzeliu dirzeliu per minkstaja vietele.Visada saves paklausk,o kodel butent as atsiduriau toj ar kitoj stuacijoj.Antana suprantu,jis dar vis pliauksejo fotiku,nes ateinantis skvalas uzbure ji,uzhipnotizavo.Nedaznai ore pries tavo nosi zaibu fejerverkas,taip sakant diskoteka danguje.Tik irgi vyrukas uzmirso,kad durys i zeme galejo uzsidaryti.Atsitokejo kai gavo salto duso.Taip ir nutupe su varvanciom ausim.Antanai,tikriausiai norejai gauti dar ir audru kilerio pravarde.Bet geriau ju neerzink,netampyk debesu uz usu,prarys.saugiu skrydziu,iki nauju susitikimu.2008 7 liepos @ 16:38 #177868RimanteTaip, didziausia klaida ir buvo, kad neivertinau/om oro salygu. Pripazistu, kad dirziuko uz tai reikia, bet jo po truputi reikia visiems, takart startavusiems. Tiesiog man pasiseke- nepasiseke, kad sugunde, suviliojo termikelis savo pazadais darkart is auksciau pazvelgti zemen. Nuo siol zinosiu, kad kalnuose audros formuojasi ir sklaidosi kur kas greiciau nei musu Lietuvelej. Aciu Dievui, viskas baigesi taip, kaip baigesi ir vakare visi sveiki, gyvi, linksmi kapojome taip issvajota kiausiniene. Tebuna tai pamoka visiems. Pamoka, kuria reikia ismokti is musu klaidu.
Saugiu skrydziu2008 7 liepos @ 23:12 #177871SigmaVisa, vaizdingai Stasiuko ir Rimantes aprashytos, situacijos rimtuma supratau tik nusileides, is vietinio parasparnisto veido, jo mimikos ir zhestu. Nors anglu kalbos ir nemoku, bet man buvo aisku ka jis sako. Jo veidas buvo ishsigandes ir piktas, och gerokai jis man p. “ishrashe”. Na, bet sutinku, buvo uzh ka. Aishku, teorishkai mes viska zhinojom, kad kalnuose tokie dalykai dedasi, bet susidurus su tokiu reishkiniu pirma karta, elgemes taip, kaip priprate elgtis Lietuvoj. Nors, pagalvojus, panashiu meteo salygu buna ir Lietuvoj. Saugokites ju ir mokykites ish svetimu klaidu. Kalnuose ne viena gyvybe yra nusineshusios audros. Gerai, kai viskas gerai baigesi, bet anot Stasiuko, geriau netampyti tokiu debesu uzh usu.
O iki kulminacijos ash praskraidzhiau geras 2 val., nors priesh startuojant Birute tarsi nujausdama paklause “ar tie patamseje debesys nera blogi”, bet man, kankinamam skrydzhiu troshkulio apie tai galvoti butu buve perdaug mazochistishka,na tiek to, bet leistis reikejo bent 20 min. anksciau. Maciau kaip nusileido Jolanta, Jurijus, Stasiukas. As tada skraidzhiau apie 1500m aukshtyje, Rimante skriejo shiek tiek zhemiau, ant nosies nukrito pirmieji lietaus lashai. Priekyje, link nusileidimo aikshteles, jau matesi debesys su grazhiomis kasomis, prasidedancios liuties pozhymis, bet visa tai atrode taip toli, kad ash dar suspesiu. Suspesiu nuskristi ir nusileisti startavieteje, kad paimciau pasilikusias moteris su autobusiuku. Priskridus prie startavietes stipriai prasodino, nors jau tada gerokai lijo iki startavietes buvo like apie 100m, del aukscio stokos teko apsisukti 180 l. kampu ir skristi i nusileidimo aikshtele i artejancia audra. Aukstis 1000m skubu, minu spyda, kolkas nesiurbe.Aukshtis 600m iki n. aikshteles apie 1km, varikas ima pypseti su pagreiciu, nesenai buvusi grazhiausia simfonija tampa nepageidaujama persona. Mastyti kaip elgtis ir bijoti nera laiko, suveikia autopilotas, greitai atsiduriu giliojia, spiraleje, bet matyt nepakankamai nes varikas dar retkarciais pyptelna. Isheinu ish spirales, isiubuoju sparna ir stipriai uzhtraukiu deshine klevanta permesdamas svori i deshine, sparnas taip isisuka, kad atrodo man po kojomis. Pakartojus tokia procedura 3 kartus kaip mat atsiduriu 200m aukshtyje jau lietus pereina i liuti. Na o dabar dideles ausys, bet zhemeju letokai, tada prie dideliu ausu dar isiubuoju sparna, padetis pasikeicia imu sparciai zhemeti,liutis isismarkavo, bet taip geidzhiama zhemele ciapat. Likus 10m paleidzhiu ausis, prapompuoju, ishlipu is pakabos ir vertikaliai nusileidzhiu nusileidimo aiksteleje. Kokia palaima buti ant zhemes. Po 5min prasidejo tikras pragaras.2008 8 liepos @ 07:13 #177874Violyteo kokie rezultatai?
2008 8 liepos @ 09:41 #177875GeorgasSveikinu gavus kovinį krikštą
Džiugu, kad visi sveiki gyvi. Matau, teorijos pamokos nenuėjo veltui.
G.
2008 8 liepos @ 09:43 #177876GiSiVioll,
jie ten interneto jokio neturiDirektorius atsiprasinejo, bet pazadejo kitiems metams paleist. Tai ir rezultatu ner kur paziuret.
G2008 8 liepos @ 13:15 #177881Tomas SestokasKiek girdejau, jei nebutu anuliuoti Tado rezultatai uz tai, kad skrido kokone (cx pilotas, visada cx pilotas), butu vienas pirmuju… ir tai su “2.3 competition” sparnu. Galim tik gailetis, kad Tadas neturejo kokio mokyklinio sparno ir pakabos
2008 12 liepos @ 09:54 #177945artistasTadas viso ciampo kontekste atrode gan solydziai.As jam buciau isteiges specialu pryza uz ispudinga aukscio numetinejima virs taikinio.Ir siaip bachuras gerai skraido.tevui yra kuo didziuotis.
2008 12 liepos @ 19:38 #177950SigmaTadas tarp dalyvaujanciu galima sakyti, atrode ispudingai, tiek startuojant, tiek leidziantis i taikini ir dar sutokiu “kietu” sparnu.
Ten visi i taikini sokineja su “kirviais” (DHV 1). Na o del anulevimo, tai buvo anuliuotas 5 -as pratimas vsiems kurie spejo
sustartuoti. Esme tame,jei nebutu anuliuotas 5-as pratimas,visims, tame tarpe ir Tadui butu nusibraukes blogiausias pratimas.
Tuo atveju Tadas butu atsidures tarp lyderiu, bet deja, o kokonas cia niekuo detas. Neziurint i siuos nesklandumus, Tadas ne
per nago juoduli nenusileido lyderiams, o dar gi pranoko juos, kadangi skrido su ” 2-3 competition” sparnu. Saunuolis TaduniaA.J.
2008 14 liepos @ 06:00 #177958KJAr pratimas buvo anuliuotas dėl pablogėjusių oro sąlygų ar dėl to, kad lyderiai 5-ame pratime blogai sustartavo?
2008 14 liepos @ 14:42 #177959artistasKiek zinau oficialiai tai del pablogejusiu oro salygu,o kaip is tikruju jau nebesuzinosim
2008 19 liepos @ 22:51 #177972TasasNa pralosiau, pralosiau (pirmam raunde parodziau blogiausia rezultata koks gali but ir pralosiau varzybas isvis, bet kadangi ir toliau leidausi savo malonumui gan tikslai (keliu CM tikslumu) tapau kaip ir vienas is priesininku lyderiams, bet kadangi nepabaige 5-ojo raundo(5-7 pilotai) as likau visiskas luzeris, vietoj to kad atsiimineciau apdovanojima) ir tikiuosi euro cempe pasitaisysiu. Skrisiu su paprastesniu sparnu ir vaidinsiu parasiutininka. O gal kas gali parasiuta isnuomuot? Siaip butu fun su parasiutu sustartuoti cempe
2008 20 liepos @ 09:04 #177974sieroturiu kupola, galiu paskolint varzyboms
2008 20 liepos @ 09:05 #177975sierodar turiu keleta palapiniu ir miegmaisi, gal su palapine startuok?
2008 20 liepos @ 16:42 #177977Igoris888Tasai ko cia parintis turi gi zapaske kam tau kita parasiuta nuomoti
-
AutoriusĮrašai
- Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.