Kontrastas

Ziuriu siandien pro langa i pliaupianti lietu,telksancias balas,i masinu ismau
jota purvyne,kazkada buvusioje pieveleje, i po skeciais arba kapisonais pa
sislepusius begancius nuo lietaus zmones ir toks jausmas,kad stebuklas
baigesi.Islindo juoda,negrazi,siukslina,nuoga realybe.O juk tik vakar sviete
saulute,gurgzdejo po kojomis baltutelis sniegas,kai mes linksmai nusiteike
palinke po didziulemis kuprinemis,pedinom link mariu i savo skraidaviete.
Jau pakiles ir patogiai isitaises savo nesiojamam kresle maciau,kad neziu
rink juoduojanciu pietines puses slaiteliu viskas, tame tarpe ir marios, dar
slepesi po storoku sniego patalu ir kiek akys uzmato karaliavo ponia ziema
Gerai,kad musu tiek daug susirinko,sujudinom ora,istrypem ziemuzes bal
tus kailinius,patriuksmavom,isgasdinom ja ir galu gale isstumem is savo
krasto.Taip, kad ne tik pauksciai pavasario saukliai,bet ir mes sparnuoti
vyrukai.Greitai apsiprasime prie pilkos spalvos,kuria netruks pakeisti
gaivi zaluma.Aki vel dziugins, nusimetusios kaip ir ziema kailinius, musu
moterys.Tikri vyrai,turiu omeny skraidantis,neserga ostechondroze.Kas ne
zino paaiskinsiu,tai drusku nuosedos kaklo srytyje.Kodel? Is savo patirties
zinau.Eini gatve,zvilgsnis i dangu,kaip ten situacija,kas per debeseliai,kaip
jie formuojasi,o gal pamatysi koki vanageli beskriejanti.Staiga praeina ji
ilgakoje,trumpu sijoneliu,spinduliuojanti pavasariu ir zvilgsnis is padebesiu-zemyn.Jautiesi kaip termika pagaves,kvapa uztraukia,variometras net cypia
Ne, po velniu, per daug isijauciau laikas baigti.Liudna,siandien gi teatro
diena,o sedziu vienas,nes teatre – iseigine.Tai va ir rasineju nesamones.
Bet gal ne tik man liudna,tai paskaitysit ir gal siek tiek pralinksmesit.