- This topic is empty.
-
tikiuosi neispeiksit, ir nepyksit, kad nauja tema kuriu..
truputi pasipasakot norejau Ogi vakar pagaliau po daugelio metu ispildziau savo viena is svajoniu – skraidyti 
ilgai ruosiausi, oi ilgai, kol pagaliau paemiau ir paskambinau pasiklausti, kada gi SKRENDAM? teiva Nuvykau i vieta, salia Babtu, ir pakilom tandemu i ora nu zinokit, tikrai super. galbut norejosi auksciau, panardyt po debesis, bet kaip pirmam kartui, tai ir taip patenkinta labai buvau zinoma, pasirode ir per trumpai (ech tas saiko neturejimas… ). taigi, issiklausinejau visko, kas domina, dabar belieka taupyt pinigelius ir planuot kursus, pirktis iranga.. iki tol dar teks paskraidyt su instruktoriumi, vistik tai atsieis pigiau
tik va, sedejau as ant tos “kedutes” ore ir masciau, ar buna zmoniu, kurie labai noredami vistiek nesugeba valdyt tinkamai parasparnio? nes man toks netvirtumo jausmas buvo.. na, zinoma, su instruktorium tai viskas liuks, atsipalaiduoji, nes viskas jo rankose, bet savarankiskai, kai pagalvoji, tai cia jau didelis dalykas.. taip mastau gal iki tol, kol aplamai nepradejau mokytis, gal po to viskas keisis, gal atrodys paprasciau, bet kol savom rankom neprisilietus, tai tikrai atrodo toli grazu 
na va, siek tiek issipasakojau, palengvejo
tiesa, kokie nusivylimai ir nepasisekimai dazniausiai laukia besimokanciu? ar daznai buna traumu? as asmeniskai pripratus prie siokiu tokiu ekstremalumu, bet mano konkreciuose tai traumos tikrai daznos, todel tokie ir klausimai iskyla, nors gyvenime esu optimiste, ir viskas man buna gerai bet smalsumas is visu pusiu skatina klausti kolkas tiek
oi oi oi, kaip sveikinu. ech, tas pirmas kartas… man jis buvo Panevezy. Skridau vienas. Bergzdziai riekiau i racija, kad man baisu, kad mane paleistu, kad noriu ant zemes. Tada dar nezinojau, kad kol nepaspausiu mygtuko ant stoteles, niekas manes neisgirs
Mokydamasis, susiduriau su daugybe problemu – siaubinga baime, neviltis, kad niekada neismoksiu pakelti to sparno, niekad nerasiu termiko, kad lipu i slaita, kol visi skraido ir dar sukauja kad siandien tai jau veza, kaip niekda, ZASINAI Ir baisiausia, kad teoriskai puikiai zinojau ka ir kaip reikia daryti, bet praktiskai… Dabar prabego keleta metu ir daugelis (ne visos) problemos isgaravo. Ar buna zmoniu, kurie labai noredami nesugeba tinkamai valdyti sparno? Manau ne. Tai, kaip sankaba automobilyje. Vienas uzges viena karta, kitas 10, trecias – 100, bet visi imoks. Kitas dalykas, kad vienas ismoks bele kaip pajudeti is vietos, o kitas pajudes taip, kad uzsimerkes keleivis to ne nepastebes. Dar vienas panasumas, kad tau instruktorius paaiskins, kaip reikia atleisti sankabos pedala, bet toliau turi pats ta sankaba minkyti, praktikuotis ir tiesiog pajausti. O jau kai pajausi, minkysi ta pedala pats to nepastebedamas, jungdamas radija, rinkdamas tel.nr. ir pan.
Del traumu, manau kokia 80% Lietuvos pilotu yra ju tureje – pavojingas sportas Dazniausia jos buna del apmaudziu klaidu – skubejimo, savo jiegu pervertinimo.atrodo, siandien bus gera dienele – visi i aerodromus!!!!
zinoma, praktika daro savo, as labai tikiuosi, kad viskas praeis gerai
dabar baltai pavydziu, kad tokia grazia diena kiti skraido beje, kaip su skraidymais ziema? jei nestiprus vejas, saulute sviecia? ar skraido kas nors, ar per salta tam? as nepritaikytas parasparnis tokiems orams?
ir dar, jei pakyli is vienos vietos ir pasiseka ore praslaikyt kelias valandas ir nuskrieti daug kilometru, tai ka tada daro zmones? skambina draugams, kad atvaziuotu parsivezti?
beje, kiek aplamai yra vietu Lietuvoj, kur galima ismokt teorijos ir praktikos parasparniais?
basa Parašė:
>ar buna zmoniu, kurie labai noredami
> vistiek nesugeba valdyt tinkamai parasparnio? nes
> man toks netvirtumo jausmas buvo.. na, zinoma, su
> instruktorium tai viskas liuks, atsipalaiduoji,
> nes viskas jo rankose, bet savarankiskai, kai
> pagalvoji, tai cia jau didelis dalykas.. taip
> mastau gal iki tol, kol aplamai nepradejau
> mokytis, gal po to viskas keisis, gal atrodys
> paprasciau, bet kol savom rankom neprisilietus,
> tai tikrai atrodo toli grazu
>
labas
pazistamas nerimas, kadangi ir pats esu tik naujokas siame reikale Skirtingai nuo taves esu jau apturejes dziaugsmo ir visa diena kilnojau sparna pievoj, Tomuko deka Pirmo skrydzio tiesa pasakius tikrai bijau, nes daug klausimu kyla, su masina paprasciau-yra kelias ir juo vaziuoji, cia kitaip Ka daryti pakilus, ka traukti ar atleisti, kada stabdyti, reikia kazkur sukti ar ne, kada sukti, kada leistis, kaip leistis ir aisku aukscio baime, neisivaizduoju kaip jausiuos aukstai sparne, nes auksciausia vieta kurioje esu buves tai 27 namo aukstas-balkonas bet gal kaip nors…
ir ne tik meskere
… ir valgisi tu savo zuviene, kaip geras
arbatinis, ne, sapnuoti neteko
tika grizau is svedijos, pasiryzus kilnoti sparna tiesa, kaip tam vyrukui sekasi, kur kartu su manim ta diena skrido ir pradejo mokytis pats?Marijonai,
….ar cia tau nuo nedaskraidymo? arbatinis – Jonas Miklovis, jei neklystu. O Basa iesko jai i aki kritusio berniuko
Marijonai, o tai tu manai kad Basai TU kritai į akį?
Aišku, kad mano, “Kylančio Srauto” vadas gi
- Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.