Nerija

Sausio 17, Klaipėdoje įvyko susitikimas su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovu Martinu Duobiniu. Dabar tai buvo parko direkcijos iniciatyva bandyti rasti bendrą kalbą su pilotais.
Situacija tokia:
1) Jiems labai malonu, kad mes skraidome iš jūros pusės palei kopagūbrį. Šis kopagūbris yra dirbtinis ir jie nori, kad žmonės žinotų apie jo vertę nerijos apsaugai nuo smėlio užpūtimo. Pilotai, paprasčiausiai, atkreipia į jį dėmesį, parodo dar vieną panaudojimo būdą.
2) Parasparnis ore – ne grybautojas. Jie visada žino, kai kas nors skraido. Praneša arba pasieniečiai, kurie puikiai mato visą Kuršių neriją, arba žvejų inspekcija iš laivų. Bet kiek prisimenu, direkcijos pareigūnai atvažiuodavo gaudyti pilotus, tik, kai jų vadovybė pamatydavo tuščias mašinos aikštelėse prie kelio.
3) Jau nuo 2008 m. pakeisti parko įstatymai. Pridėjo punktą, kad rezervato teritorijoje draudžiama ne tik vaikščioti, bet ir naudoti oro balionus, skraidykles, parasparnius ir kitą skraidymo įrangą. Pasiteisinimas, kad mes ten tik skraidom – jau neveikia.
Atrodo 2012 m. baudos padidėjo iki 300-500 lt.
4) Nepaisant to, kad gamta ir be žmogaus keičia savo išvaizdą, pilotai visgi kenkia skraidymais.
Rūkaliai, ne vieną ir ne du kartus paskui jus kiti pilotai rinkdavo nuorūkas ir jas išmesdavo.
Kai vaikštom su kuprinėm vienas paskui kitą, tai skatina kopų eroziją. Reikia eiti lanku ir jokiu būdu ne per takelius (aišku, apeinant augalus iš Raudonosios knygos).
Kai pro šalį važiuojantys turistai mato daug tuščių mašinų aikštelėje, galvoja, kad čia ir jiems galima pasivaikščioti.
Naujokai ir mokiniai, kuriems geriausiai ir įdomiausiai būtų paskraidyti Naglių kopose, labiausiai jas ir griauna.

Parko direkcija pasiūlė du variantus:
1) Kas turi mokslinį laipsnį, gali užsiregistruoti, kaip gamtos stebėtojas, daryti nuotraukas iš viršaus ir taip oficialiai skraidyti. Visiems pilotams tokios galimybės nesuteiks.
2) Nuo šių metų Kuršių nerijoje įvedamos ekskursijos rezervate, suteikti kontroliuojamą galimybę aplankyti šį gamtos kampelį turistams. Čia galima prirašyti ir pilotus, nors sąlygos nelabai patogios.
Tūri būti grupė nuo 4 iki 10 žmonių, ne daugiau. Mašinos paliekamos kur nors kitur, ir toliau pilotai nuvežami su direkcijos autobusu. Parenkamas gidas, kuris parodys, kaip reikia vaikščioti per kopas, palydės iki skraidymo vietos ir atgal. Kol pilotai skraidys, gidas užsiiminės savo darbais. Kaina 50 lt žmogui per dieną( jau yra patvirtinta įstatymuose). “Ekskursiją” reikia planuoti bent prieš 48 val.
3) Mes visgi galime skraidyti iš vienintelės apžvalgos aikštelės 32 km NEMOKAMAI, jei neužlįsim už pažymėtų takų ir aikštelės ribų. Bet mūsų startavietė yra 31 km, ir perskristi iki jos per mišką iš apžvalgos aikštelės nėra lengva.

Reakcija į pilotų pasiūlytus variantus:
1) Padaryti dar vieną apžvalgos aikštelę 29 km – griežtai ne. Atrodo patogiausias variantas jiems ir labiausiai įmanomas pilotams, nes startavietė plati ir tinka bet kokiam rytų vėjui. Bet aplinkosaugininkų mintys nukreiptos tą linkmę, kad gal panaikinti aikštelę ir 32 km. Reikia bandyti pakeisti jų požiūrį. Nors tam trukdo pvz. nuotrauką su sparnais ir palapinę šitoje vietoje. Ps. Jonas asmeniškai buvo šitame susitikime ir atsiprašė už tą įvykį.
2) Skraidymai virš Avino kalno – neigiamai. Kaip ir 29 km, Avino kalnas tai rezervato širdis. O pakilti už rezervato ribų nėra lengva be sportinio sparno. Taip pat jie prisimena, kad kažkokiais metais parasparnistas ten nulaužė medžio viršūnę.
3) Veikti per federaciją ir sudaryti galimybę klubams mokėti metinį mokestį už 10-15 lankymo dienų savo nariams. Gali buti įmanoma, jei federacija pasiūlys būdą, kaip kontroliuoti pilotų skaičių, ar kiekvienas pilotas virš kopos šią dieną priklauso klubui ir įtrauktas į lankytojų sąrašą, ar pilotas tūri pakankamai įgūdžių išsilaikyti ore.
Tai galime aptarti forume ir aišku galvoti savo bendradarbiavimo pasiūlymus. (Pvz. dėl talkų – jie ir taip tūri per daug savanorių.)

Kaitistai varinėja mariose palei rezervato krantą ir nieko nepažeidžia. Tai pilotai irgi gali kilti paskui katerį ar statyti išvilktuvą ant ledo, tai bus už rezervato ribų.

Prašau diskutuoti konstruktyviai, nes yra sunku spręsti problemą, kai viena pusė nenori klausyti kitos. Pilotai šiuo atveju išreiškia savo poziciją nemandagiau. Nuorūkos, palapinės, šašlykai, sulaužytos medžių viršūnės, ėjimas vienas paskui kitą eilute, nusileidimai ant šlaito – nors ir vieną ar du kartus, bet visa tai būdavo. “Žalieji” gaudydavo mus tikrai ne kiekvieną kartą ir dažniau paleisdavo su įspėjimu ir dabar nori surasti sprendimų.

Galime naudoti šią temą forume aptarti situaciją. Būtų gerai rasti bendrą kalbą iki konferencijos.
Prisegiu sąrašą su video nuorodom, pagal kurias galima buvo skirti baudas(ko nepadarė). Jų nuomonė, kad vaizdai iš oro tai gėris, bet blogai kai matosi žmonės ant kopų arba filmuota medžiaga padaryta nuo žemės. https://docs.google.com/drawings/d/1kPo4ujlm3zjboBmWJDoqKGPsGdcnL76-v-c2WZdLWVY/edit?usp=sharing

Reziumė-Viskas lieka po senovei,išskyrus padidėjusią baudą.Su tuo atstovu aš bendrauju jau porą mėn.Per e.mail susirašydavome,siunčiau jam kopagūbrio nuotraukas.Jis su mumis susitiko ne viršenybės įgaliotas,o savo įniciatyva.Yra jaunas funkcionierius,sąžiningai atliekantis savo pareigas ir kažkokiu tai būdu nori parodyti savo darbinę veiklą,vienu žodžio,siekti karjeros.Nei vienas iš nacionalinio parko direkcijos darbuotoju,apart baudų mums nieko negali ir neturi įgaliojimo ką nors pasiūlyti Todėl ir į susitikimą aukštesnius laipsnius turintis pareigūnai net nesiruošė važiuoti.nei viena vieta nacionaliniame parke negali būti priviligijuota skraidūnams.Tas jau buvo aišku mano skraidymų jaunystėje.Jų pozicija visais laikais-NEGALIMA.Apie jokius papildomus takus,medines aikšteles pakilimui,vaikščiojimus(išskyrus važiavimą dviračių takų)negali būti nė kalbos.Variantas,kad atvažiavę mes prisistatom direkcijai,sumokam nuo 50-100lit už ekskursiją,jie mus palydi iki 31-mo km,ten nuo medinio tako turistams pabaigos startuoji,susirenki aukštį,išeini į skriejimą,ir po visko atskrendi nusileisti iš kur pakilai.Kiek skraidau,to padaryti dar niekam neišėjo.Iš pareigūno pusės lyg ir kompromisas abiem pusėm,bet neįgyvendinamas.Pasieniečiai dabar mus vizualiai mato vos tik pakyla nors vienas sparnas.Žiema-ne išskirtinis laikas visiems draudimams.Galioja tas pats žodelis”NE”Kas belieka,ogi išvilktuvas ant ledo.
Todėl gerbiami parasparnių sporto instruktoriai;išmokykit žmones skraidyti be Neringos kopų.O kai pilotas jau bus paruoštas prašom pas mus prie jūros ant kopagūbrio toliau lavinti įgūdžius.be to vakaris pučia dažniau nei rytys.

Grazvydai, vasara tai nevopros galima isgyvent net neziurint i kopu puse. Bet ne sezono metu yra kitaip…

Nu ale tu Mariau ir pesimistas, sausis baigesi, vasaris trumpas, nu o kova jau galima marsrutus varyt.

valio greičiau Kovas…

Nu jau nu jau pabaigoj. Pats pirmas 100+ km skrydis LT buvo balandžio pirmoje pusėje padarytas

Mrijonai tu teisus. Su laisvu nuo spalio pradzios neskridau.
Perziurejau Xcontest skrydzius keliu metu, tai Kovo pradzia dar silpnai. O balandzio pabaigoj jau pilnu tempu. Visa kita kaip pasiseks…