Neskanu

Praėjo kasmetinė konferencija, jau dvi savaites kaip praėjo… neskanu… iki šiol neskanu…
Jeigu yra dar žmonių kuriems neskanu – ačiū jiems.
Kas gi įvyko, kad taip neskanu? Man pareiškė nepasitikėjimą ir išvarė iš tarybos… Gailiuosi, kad išvarė iš tarybos? Ne, skaudu, kad pareiškė nepasitikėjimą…
Už ką? Du nerišlus argumentai – keleivių skraidinimas po saulės laidos ir pažadų apmokyti jaunus pilotus netesėjimas . O užkulisiuose sklinda gandai …. „ Apiplėšė federaciją, chamas, piktnaudžiauja valdžia…“ Savo kalių įsitikinau, kad būti chamų, šmeižti ir apkalbinėti, įžūliai naudotis „juodo piaro“ technologijomis, be jokios rizikos būti nubaustam, žymiai paprasčiau už tarybos ribų.
Būti taryboje ne privalumas, esi pažeidžiamas, kaip nuogas, visi įdėmiai stebi tave. Įtartinai atrodai, ką bedarytum. Geriau nieko nedaryti – švariau atrodysi. Visur kur bepasisuk tave supa interesų konfliktai, kaip rykliai suka aplink tave ratus, laukia kol suklysi – o kai suklysi, kai pajus kraujo kvapą ir skonį – tada laikykis, kam tada rūpi, kokie tie tikrieji interesai?
Tik pagalvoju, o kas kažką veiktų ar kur nors dalyvautų be motivacijos?
Jeigu neįdomų – tai ir neveik nieko, nelįsk niekur, nedalyvauk. Bet žmogus toks sutvėrimas – ieško kur įdomu.

Tai kas gi įvyko?
Kai kas mane labai nemėgsta – ne stebuklas, negali visiems patikti, vienam kelią perbėgai, kitam koja užminei, trečiam nežinia kuo dar nepatinki, ketvirtas jau 8 metus dantys gręžia… Niekas taip nevienija, kaip bendras priešas.
O toliau viskas kaip sviestu patepta, keletas postų forume, daugiau šmeižto už nugaros (per daug niekada nebūna), keletą šūksnių “žmonės, kas gi vyksta, plėšia!!!”, keletas kaltinimų (geriau sunkiai patikrinamų), daugiau triukšmo, galima dar pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis – „patrollinti“ , pats sau iškas duobė, arba kiti padės. Gražu…
Ir tada jau jokiu „geležinių argumentų“ neužteks.
Na ir žiūrim, ką turim… pilna pergalė? „Blogis“ nugalėtas!?
Na, aš nebūčiau aš, Jurijus Jakovlevas, jei verkšlendamas, nušliaužčiau į savo kampą ir ramiai laukčiau mirties… Paskutinį kartą dariau taip gilioje vaikystėje. Dabar esu vyras, negalių tylėti kol nesudėliosiu visų taškų virš „i“.
Tai gi klausimas ištrauktas iš užkulisiu (….apiplėšė federacija, chamas, piktnaudžiauja valdžia…) , ar tai tiesa?
Kas metė tą akmenį, ar atsakys už savo žodžius?
Šaukštai po pietų, man nereikalinga vieta taryboje, jeigu nori kažką gero nuveikti, nebūtina būti taryboje arba apsimetinėti , kad dirbi joje.
Man vis dar įdomus federacijos gyvenimas, galvoju, kasdien ateina naujos mintys, nebuvimas taryboje atrišo rankas, galiu rėžti ką galvoju, nebijodamas jokių interesų konfliktų…
Geri draugai man sakė „nekreipk dėmesio į šmeižtą, šmeižtas kaip mėšlas – išdžius ir nubyrės“.
Iš dalies jie teisus, iš kitos pusės – nemalonu laukti kol nubyrės.
Dar sakė „nekreipk dėmesio į tai, kas rašoma Forume. Normalūs, protingi žmonės forumo neskaito“
Vėl iš dalies teisus, visas purvas, melas, nepagarba išpilami būtent ten – forume ir joks, save gerbiantis žmogus negali ramiai skaityti šito šlamšto. Nejaugi mes tokie ir esame, kaip mūsų forumas? Mes pamiršom, kad forumas tai yra vieta, kur galima pasidalinti informacija, naujienomis. Bet kad kartais jį skaito visi ir forumas visgi formuoja bendruomenės nuomonė. Gal atėjo laikas ji „išvalyti“?
Vienintelis ginklas apsiginti nuo viešų kaltinimų yra viešumas.
Dabar aš labai susidomėjau tokiais dalykais, kaip garbės ir orumo ginimas, bendradarbiavimas, kūryba (gerąja prasme, ne paskvilių kūrimas), geranoriškumas, konstruktyvumas… Radau viena dokumentą, vadinasi Garbės kodeksas, galiu pasirašyti po kiekvienų sakiniu. Kiekvienas sakinys (iškalčiau danguje auksinėmis raidėmis) atspindi mano mintis ir lūkesčius.
Truputį sausokas… bet nieko, toks ir turi būti garbės kodeksas – tikslus, nedviprasmis, tvirtas kaip 10 colių vinys.
Va tokios mano mintys, džiaugsiuos, jei mano tema atvers kelią dorai, pagarbai, kultūrai, tolerantiškam, atviram, objektyviam ir savikritiškam bendravimui, privers susimąstyti, galų gale dings tas negeras skonis…