Vakar skraidėme Karklėje.Vėjas iki 15.30val -stiprus,sėdėjau ir stebėjau kaip skrieja žuvėdros,kurioje dinamiko vietoje laikosi,kokiame aukštyje,kokios formos laiko sparnus.žemiau ir arčiau miško suglaudusios,aukštai ir toli virš jūros pilnai išskėstais sparnais.Na dar stebėjom kaip reikalai su gūsiais.kai tik vėjas apsiramino,jų atsirado dar daugiau ir aukštis kuriame jos sklandė sumažėjo.Va jums ir nemokama info tiesiai iš gamtos.Žvalgybai išleidome jaunesnį,kolegą Irmantą su”kompetu”ir balastu.Tas paskraidė šalia įrodė,kad nenuputinėja,tada ir mes veteranai Gytis ir aš iš paskos.Tik reikėjo ne vieną halsą padaryti,2m aukštyje,kad išlipti virš medžių ir perskristi plyną lauką išeinant į normalų šlaitą.O ten jau susirinkau gerą aukštį ir galima buvo stebėti rudeninį mišką,putojančią jūrą po kojomis,ir kolegas tai apačioje tai šalia savęs.Tačiau po 40min pajaučiau,kad nebepaeinu į priekį,teko išspausti”spydą”o už nugaros tai platūs miškai,gal sakau nereikia vaidentis.Pirmyn į jūros pusę,nužemėjau iki pusės šlaito aukščio ir skutamuoju,lydimas galingo jūros ošimo,skubėjau į tupimo aikštelę.Gytis paspaudęs uodegą ,laikydamas nedidelį aukšti skubėjo priekyje.Keliadešimt metrų nedatraukę,neberizikavom ir nutūpėm pakrantėj..Vėjas vėl 10m ir su stipriais užputimais.Po valandos vėl apsiramino,kilo jau kiti man užteko tam kartui.Galima ir per stipresnį vėją skraidyti,bet tai priklauso ir nuo sparno ir nuo piloto įgūdžių,jo sugebėjimo greitai orentuotis pagal oro sąlygas.Nors veiksmas vyksta prie jūros,bet ir ten ne visada ore ramu kaip pas mamytę.Tuo labiau,kad jūra dar sąlyginai šilta.Todėl ir čia reikia būti dėmesingam.O kai dar pagalvoji kaip kitiems sugadintum laisvalaikį kol iškabintu tave iš medžio,tai įjungi visus saugiklius kiek tik įmanoma,kad apsidraustum nuo nemalonumu
