- This topic is empty.
-
Kol ispudziai is keliones dar neatsale, pabandysiu juos surasyti.
Visu pirma su oru Turkijoje pasiseke. Sesias dienas mes ten turejome, visas sesias dienas skraideme. Nors paprastai tokiomis salygomis (jura, pakrantes zona, aukstas slegis, brizas) susidaro inversija mazame aukstyje, si taisykle siomis dienomis ten negaliojo. Inversija stovejo mazdaug 2.5-3 km aukstyje (1-1.5 km virs starto), o stambesni burbulai ir ja pramusdavo. Zmones buvo surinke ir daugiau nei 3.5 km virs juros lygio. Tiek apie orus.
Skraidymu salygos ten kietos ir labai kietos. Kazkam negero iskart nuteikia ant kalno budinti greitosios pagalbos masina… Oras virs kalno tiesiog verda. Termikai kaip tokie musu, lygumu pilotu, akimis labai reti (nors tokiu irgi buvo, kur surandi, susicentruoji ir kyli). Viskas nueina burbulais tiesiogine to zodzio prasme. Norint susirinkti pirmus 500 m virs starto reikia tiesiog skristi virs uolu i burbula po burbulo ir rinktis po kelis ar keliasdesimt metru. Ir tik auksciau susidaro kazkas panasaus i paprastus termikus. Kylimai ir ‘slivai’, kaip bebutu keista, nebuvo dideli (iki +-4 m/s). Turbulencija tokiomis salygomis ziauri – gali skraidyti tik ‘ramiu’ sparnu (is rusu geriausiai ir ilgiausiai skraide Tango pilotai) arba saltu nervu arba labai jau patyre pilotai. Laikas nuo laiko nueidavo mazi smerciukai – neduok dieve i toki pakliuti. As pats kazka panasaus apturejau mazdaug 100 m atstumu nuo slaito, nespejau ir sureaguoti, kaip sparna sudejo apie 70%, ivare i gilia spirale ir t.t. Pasiseke, kad sparnas iskart is tos zonos issoko, suvaldziau prarades gal 20-30 m aukscio. Kitiems ne visada tai baigdavosi sekmingai. Per sesias skraidymu dienas pats maciau savo akimis dvi traumas, o dar apie dvi su rimtomis pasekmemis girdejau (ir snekejau su vienu is tu pilotu).
Mano matytos traumos buvo patirtos starte. Gal ir skamba keistai, bet zmones i Olu Deniza vaziuoja tik baige mokykla (o gal ir tos nepraeje) ir bendras vaizdelis su sparno valdymu ir starto kokybe nekoks, labai nekoks. Teko matyti, kaip vienas vokietis kelis kartus nesekmingai bande startuoti. Galu gale uzkniso savo instruktoriu, tas liepe stoveti ramiai, pats paeme uz A eiles ir klevantu, iskele sparna, igrudo klevantas pilotui i rankas ir pastume, tipo varyk
Vienas pilietis tiesiog mano akyse iskele sparna ir nuvairavo i pusis bei akmenyna greta starto. Rezultatas – sulauzyta koja ir sparnas ant medzio. Kitas nesugebejo tvarkingai iskelti sparno ir isibegeti, rezultatas – sudeta desine konsole ir apsisukes 180 laipsniu kampu liuobesi i slaita. Atsipirko salyginai lengvai – tik sulauzytas rankos pirstas, nors galvojau jau bus sakes.Vienas rusas jau ne starte, o virs gretimo kalno (Mendos’o) kraterio mazdaug 200 m aukstyje pagavo smerca. Skrido su Apco Keara. Krito mazdaug iki 30-40 m aukscio. Isejo ir bande pabegti, bet po keliolikos sekundziu ar tai pakliuvo i rotorine kraterio zona ar tai smercas ji pavijo, ir krito ant akmenu (o maziausias akmuo toje vietoje buvo mazdaug ‘tumbockes’ dydzio). Zmogus buvo gan patyres, todel susiprato sparna ‘nutraukti’ pries liuobdamasis. Rezultatas – sulauzyta koja ir ranka (ranka gan rimtai, kaulas skilo i 3 dalis). Pora valandu klibinksciavo nuo to kalno iki kelio, kur ji surado medikai. Kaip paskui nusprende pats ir saviskiai, nueje susirinkti aparaturos, zmogui labai pasiseke, kad gyvas liko… Snekejau paskui su juo – irgi tipiskas ‘lygumininkas’, patirtis, kaip vidutinio Lietuvos piloto. Kita vokieti ‘sudejo’ ant Babadag’o – sulauzytos abi kojos…
Parasparnistinio serviso salygos puikios. Bet gan brangios. Uzvezimas i kalna kainuoja 18 mln. vietiniu liru – apie 36 Lt. Nusileidus gali turkui numesti sparna supakavimui uz 3 mln., o pats eiti alaus gerti ar pan. Nukritus i jura, nutraukus stropas, suplesius sparna – viskas vietoje ir per pusvalandi sutvarkoma – pats tai patyriau. Isskyrus, aisku, sparno dziovinima po ‘skalbimo’, man sito dziaugsmo pavyko isvengti
. Pragyvenimas, maistas – mazdaug tas pats kas Lietuvoje.Patys SIV kursai tikrai vertingi. Galiu tik parekomenduoti visiems. Nebutina vaziuoti i Turkija, gal reiketu kur Lietuvoje virs ezero ar mariu organizuoti, bet tikrai dalykas duoda daug patirties ir igudziu.
Po sitos keliones tik dar labiau isitikinau, kad norint rimtai dalyvauti rimtose varzybose rimtomis salygomis, reikia daugiau patirties, nei imanoma gauti Lietuvoje. Reiketu mums dazniau vaziuoti i kalnus, varzybas juose, kad keltume savo kvalifikacija.
Gedas
Įdomu paskaityti. Ačiū.
Bet tik be reikalo tu žmones kalnais gąsdini
Ir taip mūsų pagrindinė problema hipertrofuotas baimės jausmas. Bijome visko: 3D, rotorių, nusileidimo galimybių ir pan. Stresas, kuris kyla iš tos baimės, trukdo greitai mastyti, nedaryti klaidų ir svarbiausia priimti protingus taktinius sprendimus, kuo mes lygumiečiai (ir tai visi pripažįsta) esame stipresni. Be to, kaip rodo patirtis, termikuose mes duriam visus kalniečius, bet vėl, jeigu perdaug neįsijausti, kad skrendi minioj iš 50 sparnų. O dėl sąlygų? Kol kas stipriausios šįmet pasitaiko ne Kroatijoj, ne Slovėnijoj ne Čekijoj, o Lietuvoj. Ir dar, ten kur skraido pilotai, su “competition’ais”, mes su savo “dinozaurais” (© Mečys) galime skristi drąsiai. Net kokie jie be būtų asai, o pernelyg rizikuoti nenori niekas, o ypatingai patys varžybų organizatoriai.Aleksas parašė:
>
> Įdomu paskaityti. Ačiū.
> Bet tik be reikalo tu žmones kalnais gąsdini Ir taip mūsų
> pagrindinė problema hipertrofuotas baimės jausmas. Bijome
> visko: 3D, rotorių, nusileidimo galimybių ir pan. Stresas,
> kuris kyla iš tos baimės, trukdo greitai mastyti, nedaryti
> klaidų ir svarbiausia priimti protingus taktinius
> sprendimus, kuo mes lygumiečiai (ir tai visi pripažįsta)
> esame stipresni. Be to, kaip rodo patirtis, termikuose mes
> duriam visus kalniečius, bet vėl, jeigu perdaug neįsijausti,
> kad skrendi minioj iš 50 sparnų. O dėl sąlygų? Kol kas
> stipriausios šįmet pasitaiko ne Kroatijoj, ne Slovėnijoj ne
> Čekijoj, o Lietuvoj. Ir dar, ten kur skraido pilotai, su
> “competition’ais”, mes su savo “dinozaurais” (© Mečys) galime
> skristi drąsiai. Net kokie jie be būtų asai, o pernelyg
> rizikuoti nenori niekas, o ypatingai patys varžybų
> organizatoriai.Aleksai, as nieko nenorejau ir nenoriu gasdinti. Tiesiog surasiau savo ispudzius is tos keliones. O ‘zodziu is dainos neismesi’ – tikrai per tas kelias dienas bent du zmones kalnuose prie Olu Denizo neapskaiciavo savo galimybiu bei oro salygu ir patyre sunkias traumas (patirtu startuose galime neskaiciuoti – sito musu kvalifikacija tikrai leistu isvengti).
Isvengti tokiu ivykiu galima tik zinant savo, savo sparno galimybes ir turint skraidymu patirties. O patirties niekas ant lekstutes neatnes – ji ateina tik paciam skraidant ir ja renkantis po kruopelyte. Taip kad tikrai reikia vaziuoti ir skraidyti ir i varzybas kalnuose ir siaip, savo malonumui.
Toliau del varzybines patirties ir praktikos. Del lygumininku taktinio mastymo dristu suabejoti. Taktinis mastymas irgi turi buti pagristas realia patirtimi. Is lygumu patirties i kalnus imanoma perkelti (mano nuomone) tik terminio skrydzio igudzius. O taktika tuo neapsiriboja. Kai yra uzduotis (speed run, speed to goal ar pan.), matai sleni ir kruva kalnu kalneliu slaitu slaiteliu ir turi priimti teisinga sprendima kur pasukti – rinktis cia ar varyt prie ano slaito, kuris lyg ir ‘plikesnis’ ir turetu geriau ‘dirbti’, o gal spjauti i visus termikus ir varyt ‘ant spydo’ penkis kilus nesustojant (vis vien isvez, o uz posukio punkto vel kazkokia kalva su plikomis uolomis, kurios antvejyje galima sulaukti normalaus kilimo) ir dar kruva visokiu aplinkybiu, kaip rotoriai, vietiniai kalnu vejai ir t.t. – kur lygumose to ismoksi? Kol kas mes cia skraidome pagal paprasta modeli – susirandi, isisuki ‘iki pado’ ir varai ieskoti kito kilimo. Na dar palei zeme ieskai ‘trigeriu’ ar ‘generatoriu’, aukstai ieskai ‘dirbanciu’ debesu (jei naudoji kitokia taktika – pasidalink su zmonemis, visiems bus idomu ir naudinga
)O del salygu sulyginimo LT ar HR, SI ar CZ – tikiu, kad LT salygos galejo buti ir ‘kietesnes’. Bet salygas Turkijoje reiketu lyginti su Ispanija, Graikija ar kokiu Maroku – o cia jau drisciau suabejoti, kad vidutines LT salygos bus kietesnes.
Gedas
> O del salygu sulyginimo LT ar HR, SI ar CZ – tikiu, kad LT
> salygos galejo buti ir ‘kietesnes’. Bet salygas Turkijoje
> reiketu lyginti su Ispanija, Graikija ar kokiu Maroku – o cia
> jau drisciau suabejoti, kad vidutines LT salygos bus kietesnes.Kas idomiausia, mano patirtis prieshinga. Del Turkijos nieko negaliu pasakyti, bet Olu Deniz’as turbut pati shvelniausia savo salygom, ish baisiai atrodanchiu vietu
(ne veltui vadinama parasparnistu Meka). Gal kas nezhino, bet ten galima skraidyti netgi pavejinej pusej, bo nera rotoriaus. Buvo ir termiku po 4-5m/s, bet jie per daug stabilus, kad atrodytu baisiai.
Turbut vienintelis ir tera dalykas ko reikia saugotis – smerchius. Viena toki pavyko nufotkinti, kuris gal pora minuchiu valkiojosi po starta.http://www.soften.ktu.lt/~tvs/pages/turkey/Turkey-31.jpg
Visa kita rojus.
Kas bijo vazhiuoti i Olu Deniz’a, nevazhiuokit skraidyti i Moletus, ten buna zhyyyymiai baisiau. Uiii….))> (vis vien isvez, o uz posukio punkto vel kazkokia kalva su
> plikomis uolomis, kurios antvejyje galima sulaukti normalaus
> kilimo)Ko gero jei KALNUOSE (ne prie juros ir ne prie kupsto) veza antvejis tai salygos jau prie kietesniu, ko gero noras jame laukti termiko tau praeis labai greitai
ir ko gero pratimo tokiom salygom nestatys.> kas mes cia skraidome pagal paprasta modeli – susirandi,
> isisuki ‘iki pado’ ir varai ieskoti kito kilimo. Na dar palei
> zeme ieskai ‘trigeriu’ ar ‘generatoriu’, aukstai ieskai
> ‘dirbanciu’ debesu (jei naudoji kitokia taktika – pasidalink
> su zmonemis, visiems bus idomu ir naudinga )Na va, ir tu turi modeli, as turi gal biski sudetingesni, o Laura pvz. turi “very sophisticated model”. Mano “biski sudetingesnis” modelis siulo skirtingos taktikos kiek vienam skrydziu etapui kiek vienos uzduotes: isskridimui, issilaikymui, termiku apdirbimui, perejimui, sugrizimui, padauginant is tikslo kuri siekiu: speed run, max distance, max learn, max fun. Be to viskas keiciasi laikui begant ir priklauso no vejo greicio, pado aukscio, debesuotumo, ekspozicijos stiprumo. ;-( Deja neviska galima
nusakyti zemeje, bet su malonumu aptarciau realiausius scenarijus konkreciai dienai, pres startuojant, nes tai butu abi pus naudinga.Siulyciau / prasyciau per neilgus vasaros vakarus Cempionato metu siek tiek skirti tam laiko. Butu idomu isgirsti Alekso, Lauros ir kitu skridanciu pilotu “pamastymus” strategijos/taktikos temomis (juk bus ir konkreti diena su konkreciaom salygom!). Zinau kad universaliu taisykliu nera ir kiekvienas vis vien skris savaip, bet panasi tusovke butu naudinga visiems.
Cia aisku jei pilotai sutiks pakalbet apie savo strategijas..
Ar tik nezadi pats atvykti, Martynai?
Stangsuos…
idomu, o kaip kitas ‘legionierius’ – Marius (mariakas)? kazkaip forume nesirodo, gal kas turit ziniu?
laura parašė:
>
>
> idomu, o kaip kitas ‘legionierius’ – Marius (mariakas)?
> kazkaip forume nesirodo, gal kas turit ziniu?Sveika Laura!
Mariaka sutinku pora kart i menesi. Paskutini karta kai maciau praeita savaitgali, tai skraidem su Cesnom (as vienoj, jisai kitoj) – neva tai apziurinejom teritorijas kur reikes termikus gautyt ir pan. Mano ziniom jis i cempionata nesiruosia – paskendes darbuose ir laukia dukros.
Jei nori daugiau detaliu – rasyk Mariakui e-mail .
- Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.