Pakilau,paskraidziau,parasiau

Sveikas Stasiuk. Nuosirdziausi linkejimau Tau nuo Vilniaus “karlsonu”. Smagu skaityti Tavo rasinius apie skraidymu metu patirtus ispudzius.
Mes nesijauciam “lapais apsikase” ir laukiam ne pavasario, o bent kiek tinkamesnio skraidymams oro. Tinkamiausios salygos, kaip taisykle, buna tik darbo dienomis. O sulaukus savaitgalio viskas apsivercia “sh…na” puse i virsu – lietus, stiprus vejas ir t.t. Nuo to tik nervai “dega” ir “mazolis” ant uzpakalio dideja.
Pajuryje vejas, be abejo stipresnis, taciau lygus. Puciant 5 m/s vejui Tu sekmingai sukiojiesi virs Klaipedos – nei turbulencijos, nei oro erdves apribojimu. Miestas “siauras” (rytu-vakaru kryptimi), taip kad netiketai uzgesus varikliui, vieta tupimui nebus sunku rasti (jeigu neskraidysi kaminu aukstyje). Ir pretenziju, kad skraidote virs miesto, niekas nekelia. O mus pries kelis menesius oi kaip bande aukleti (ir gasdino, ir necenzuriniais zodziais koliojo, ir galiausiai net “prisiploti” palinkejo). Mums visiems Vilniaus CTR zona – kaip ragstis … (zinai, kurioje kuno vietoje). Nors “balionistai” virs Vilniaus sekmingai skraido nuo 1995, “plaukia” sau, kur vejas nesa ir niekam per daug netrukdo. Mes turime leidima skraidyti tik virs siaurines-vakarines miesto dalies, be to, ir aukstis apribotas iki 200m. Miesto reljefas kalvotas, dangoraiziai Vilniuje “dygsta” vienas paskui kita (ypac prie Baltojo tilto, kur tinkamiausios salygos startuoti), taip kad turbulencija, puciant stipresniam vejui, garantuota. Vienintelis privalumas, kad slieku i karbiuratorius neprilenda (idomu, koks pas Tavo kolega oro filtras, kad pro ji sliekas i karbiuratoriu pateko?).
Galiu pasigirti – isbandeme nauja traika (galima skristi vienam, arba dviese). Viskas pagaminta is titano, todel konstrukcija isejo labai lengva ir tvirta. Be to, traikas lengvai issiardo (todel jo dalys telpa bet kuriame automobilyje). O motora galima ir atskirai naudoti – atkabinai nuo “vezimo”, uzsidejai ant nugaros, “prisisegei” sparna ir aukstyn…
Kazkuri is artimiausiu sestadieniu teks ir man i Klaipeda vaziuoti (skaitysiu paskaita farmacininkams). Jei galesi, “uzsakyk” Stasiuk tai dienai gera ora – atvaziudamas, i masina isimesiu ir savo iranga, nes paskraidyti pajuryje – sena svajone. O su Tavim – visados gera kompanija.

Siomis dienomis ir man teko pakilt su raketu virs Anyksciu.Tik drabuziu neapskaicevau.Teko leistis greiciau negu to norejosi.As irgi galvoju apie traika,nes be vejo daznai nepakylu ir tenka vel atgal viska i vietas sustatyt, o dar starterio nera. RE ar traikui uztektu raketo .Mano svoris 70 kg. Ir kada gi karsonu forumas veiks.

Siaip jau su Raketu pakyla ir 100 kg svorio pilotai, taciau visi pripazista, kad skrendant traukos rezervas minimalus (saugumo poziuriu tai nera gerai). Variklis pastoviai dirba beveik maksimaliu rezimu, o tai jam ne i sveikata. Zinoma, traikas neprides 30 kg – skridimo svoris padides mazdaug 14-17 kg (priklauso nuo to, kokius ratus naudoji). Su tokiu svoriu tikrai pakilsi net ir su Raketu, taciau vargu ar i tai reiketu orientuotis. Cia iseis panasiai, kaip automobilis su motociklo varikliu (sovietiniais metais Rusijoje tokius gamino – specialiai invalidams).
Nusileidimui su traiku didesnes aiksteles nereikia, ypac tupdant si isjungtu varikliu – palietes zeme, “vezimas” labai greitai sustoja, nes atgal virstantis sparnas veikia kaip parasiutas ir labai efektyviai stabdo. Pakilimui vietos reikia siek tiek daugiau, nei startuojant kojomis. Taciau stiliaus salygomis su traiku startuoti visados bus lengviau, ypac jeigu kylama tandemu.
Gincai – kas geriau – “kojos ar vezimas” – is esmes yra beprasme. Abu budai turi savu privalumu ir cia jau individualus reikalas, kam bus atiduota pirmenybe. Pvz. Stasiukas labiau pripazista nuosavas kojas, nei ratus. Mano nuomone – geriausia, kai gali pasirinkti vietoje – ar siandien kabinsi varikli prie ratu, ar uzsidesi ant nugaros. Dauguma iki siol Lietuvoje pagamintu traiku yra “stacionariniai” – varikliai primontuoti kaip ir “ant visai”.
“Karlsonu” forumas prades veikti, kai isspresime tinklalapio http://www.paramotors.lt administratoriaus problema. Stengsimes tai padaryti kuo greiciau.

O koks variklis?Su raketu tikrai nepatemptu,todel kol kas pasitenkinsiu
savo kojelem.Vistiek es patenkintas ir vis daugiau dziaugiuosi galedamas
paskraidyti kur noriu,kada noriu ir kiek noriu.Varikliukas ta malonuma su
teikia.Ana diena dar burbulu pagaudziau,kai pasilde saulute.

Tikrai sparnu nepudom kaip lapu rudeniniu… Sulekiam kai vejai nepucia,
idesim naktinio Panevezio nuotrauku, pagaliau atfotografavau
sekmes padangese

As jau neviena karta rinkausi auksti termikuose su ant laisvu apsuku dirban
ciu varikliuku.Nei kiek nemazesnis kaifas ir dar turi privaluma,iskritai is srau
to,pametei termika,per gazus ir toliau ieskai.Tik,aisku savaime,reikia pasirinkti stabiliai ramia diena,o taip pat laika dienos begyje.Jei skraidoma
paskui isvilktuva,tai kas gali paneigti,jog negaliu kilti ir as.Tas daiktas ant
kupros nieko nemaiso,tik reikia su juo apsiprasti,o visa kita taip pat kaip
su paprastu sparnu.Dar visai chebrai gali parodyti kur suka lizdus termikai.

To Liotcik: nuo svorio sklendimo kokybė nepablogėja, tik reikia šiek tiek didesnio greičio. Palyginimui Jantar Standart 2 į kurį pilamas 150l vandens balastas, kuris išleidžiamas tik prieš tupiant.
Dėl pasipriešinimo tavo tiesa.

O pas kai kuriuos sklandytuvus yra dar tokia speciali skylute nupilti pilotui ir nuosava vandeni/balasta… ))

> ispila
> vandeni nx Beje skraidykliu ir parasparniu pilotai irgi
> ima balasta esant stipriems kilimams. O vandeni pila del to
> kad esant didesniam ikrovimui kokybes greicia pasislenka i
> prieki.

Jooo… kaip nebutu juokinga ar liudna, tai beveik teisybe….

Turbut apie sito balasto pertekliu galima butu suzinoti net ir is zemes, vien paziurejus i skridimo stiliu. Paprastai pilietis, kuri kankina balasto perteklius – trypcioja daznai kojomis.
O stai sedint sklandytuve trypciojimas yra naturaliai perduodamas i posukio pedalus…

> Jo, nes nenupylus sio balasto skrydzio kokybe labai staigiai
> mazeja ir krenta iki 0
>