- This topic is empty.
-
AutoriusĮrašai
-
2006 1 liepos @ 08:44 #150529Tomas Sestokas
siulau cia padiskutuoti apie skraidymus kalnuose, kokie kyla pavojai, kokie ju vengimo budai ir panasiai. davai padarom sia tema isimtinai informacine – raso tik patyre pilotai arba siunciamos nuorodos i tokiu pilotu pasisakymus.
2006 1 liepos @ 10:09 #169434simasNezinau kas Toks esi.
Bijau patarineti, nes gal tavo kanuose skaidymo kvalifikacija didesneKestas
2006 1 liepos @ 11:40 #169435Anonimaskalnuose daug rotoriu…..ir visai kitokie terikai pats nepabandes paskaites tik komentarus nesuprasi……
2006 1 liepos @ 12:27 #169436simasVilmute
Man atrodo, kad kalnuose dar daugiau visokiu idomybiu kaip rotorius ir stiprus termikai. A ne?
Kestas
2006 1 liepos @ 12:40 #169437Anonimastaip tu teisus bet nu kiek as skraidziusi kalnuose man sunku papasakoti ar kaska patarti visai kiti pojuciai ir kitas skrydzio supratimas….
2006 1 liepos @ 12:41 #169438Anonimastai gal tada as cia daugiau nieko neberasysiu
))) gal kas kiti pakomentuos
2006 1 liepos @ 14:41 #169440liotcikNesu patyres kalnu skraidytojas, bet kelias desimtis valandu esu ten priskraides (80% su skraidykle). Kalnuose irgi visokiu salygu buna, bet esme ta, kad salygos daug stipresnes, 4-5m/s nieko nestebina (pats esu turejes su delta +
. Kratymo, tampymo lygis irgi visai kitas.
Apie pavojus: daznai tenka skrist arti slaito (cia liecia ir Netonis ar Kernave) todel jei gausi, luzi laiko pasitaisymui labai nedaug. Is vis luzi gaut tikimybe daug didesne. Jei skrendi marsruta, gali tekt skrist pro mazai gyvenamas vietas, todel jei ten nudribsi, gali but tave sunku rast (pvz jei turi racija tai kitoj kalno pusej taves nieks nebegirdes).
O kad rotoriaus negaut, kaip sake Vilma, nereikia skrist i nuovejine kalno puse
Trumapi tiek.2006 1 liepos @ 15:11 #169441Anonimaskalnuose svarbiausia yra kalnai
, kitaip tariant – RELJEFAS, kas lygumoj beveik neturi reiksmes. jis daro itaka bendrai meteorologinei situaciajai, plius oro srautu cirkuliacijai (tiek horizontaliai tiek vertikaliai), o dar temperaturu skirtumas (kas itakoja tuos pacius oro srautus) irgi tiek vertikalus, tiek del nevienodo saules apsvietimo. is cia visi rotoriai ir sleniu vejai, ir stipresni termikai.
2006 2 liepos @ 08:54 #169442karpissiap si diskusija neturi prasmes
)))
pats nepabandes nesuprasi.
Kaskur yra parasyta tik neatsimenu kur, kad pirmoje eileje
nepazystamoje startavieteje kalnuose butina susrasti skraidanti
toje vietoje pilota ir gauti is jo reikiama informacija.
o visa kita – technikos reikalas.2006 2 liepos @ 09:05 #169443karpisJei teko pastebeti tai populiariausiu skraidavieciu kalnuose
nera tiek daug, ir kiekvienoje ju yra tam tikri nusistoveje
skraidymo marsrutai (proto ribose)
aisku galima bandyt apsiverst per bamba ir skristi per visas alpes))…..
o siuos marsrutus galima laisvai pabandyt pasianalizuoti is OLC2006 3 liepos @ 06:03 #169448VysniukasBet juk galima apibendrinatai, kaip ir kada keiciasi veju kryptys ir kiti desniai charakteringi daugiau kalnams, kokios dazniausiai pasitaikancios pilotu klaidos skriejime ir panasiai.
2006 3 liepos @ 06:11 #169449Tomas Sestokasva butent. pvz.: slaitas, dinamikas, kyli, o ten nepaeini pries veja ir varai sau patenkintas pas Turbula Rotaraviciu. o kaip nustatyti vejo V virs virsuniu, a?
-
AutoriusĮrašai
- Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.