Jauciu ir man reikia isiterpti.Pernai teko skrieti termikuose su paramotoru.
Atvirai pasakius jokio diskomforto per daug nejauciau.Man taip pat buvo
malonu ir idomu kilti aukstyn be variklio traukos,toks pat azartas kaip ir lais
vame skrydyje.Mokytis ieskoti termiku pagal reljefa,debesis tai didelis privalumas.Pametei srove,davei gazu leki ieskoti kito termiko ir valandu
valandas gali su keliais litrais keliauti padange.As nepriskiriu save kokiai
nors skraidunu pusei,man tinka ir tas ir anas,kad tik skristi.Manau per griez
tai breziama linija tarp laisvunu ir paramotoristu.Is esmes tai tie patys
dangaus fanatai.Tik motoristams reikia daugiau prisilaikyti drausmes ir
pernelyg issaukianciai nedemonstruoti savo nepriklausomumo.Nes kitaip
visi busim isprausti i tam tikru nuorodu,taisykliu,draudimu,istatymu remus.
Padange plati,vietos visiems uztenka ir lektuvams ir sklandytuvams ir
pauksciams ir parasparniams.Taciau kaip zemeje taip ir danguj yra auto
banai,magistrales,keliai,keleliai,vieskeliai.Kiekvienam savas koridorius.
Bet kur,bet kada ir bet kaip,jau anarchija.Man uzteko vienos pamokos ir
kai ka supratau isisavinau ir kitus noriu perspeti.Tad skraidykim ir gyven
kim draugiskai mieli sparno broliai.
