Bet ir žmonių būna bjaurių.Nemanau,kad keli motoristai ilgai birbino virš kažkokio tai vieno namo.Gatvėj,kieme,bendroje erdvėje su kaimynais triukšmo būna dar daugiau.Paskambino matyt turintis su nervais problemų,o tokiam užtenka ir vieno praskridimo.Kaip pavyzdį pateiksiu paskutinius pasiskraidymus Karklėje.Kaip jau rašiau mes žymiai praplėtėm skraidymo zoną ir į vieną pusę ir į kitą.Tai va,skridau link Palangos pusės jau už Karklės Ten yra mažos kapinaitės,Praskrendant virš jų,į mane kažkaip šnairai dėbtelėjo dvi bobulencijos.Ir ką jūs manot,jau pakuojantis,po skraidymų atlėkė policija.Mūsų mašinos tvarkingai stovėjo nemokomoj aikštelėj.Pasisukinėjo,pasižvalgė ir išriedėjo nieko nepešę.nei iš šio nei iš to jie negalėjo atlėkti.Tikrai buvo skambutis.Ir kam mes čia pamaišėm.Skraidėm tyliau už žuvėdras,kurios čia dažnai rėkia viena ant kitos,jokio triukšmo.O vis tiek kažkam užkliuvom.Ne kad pasigrožėtu,pakalbintu,paklausinėtu,kaip čia jums taip gaunasi kaip paukščiams sklęsti virš medžių,tai ne…tuoj už telefono ir lia…lia…lia.bliaOt nevirškinu tokių žemės kirmėlių.
O dauguma moja,kalbina,sveikinasi,fotografuoja,šypsosi,džiaugiasi netikėtu reginiu.Juk ne kasdien mes skraidom.Ir kas be ko,nešikam ant galvų,kai ne kurie plunksnuoti gyviai.Tai ko čia pykti.Čia šiaip filosofinis rudeninis pamąstymas
).