- This topic is empty.
-
AutoriusĮrašai
-
2007 21 lapkričio @ 22:12 #174738Tasas
Dima neapsnekinek profesionalu
2007 21 lapkričio @ 22:16 #174741DimaTadukai,o kada skraidimai planuojami Valkininkose,man jau lomkes prasidejo.Ir kaip ten
del to oro prie juros,ar ziurejai? Kada bus galima arba i Nida arba i Jurkalne vazioti?2007 21 lapkričio @ 23:03 #174748liotcikturiu Pietu Afrikos http://quantumwinches.com/ parasiutelio ant galo nera jokio, o taip pat problemu del jo reguliavimo ir aptarnavimo. Ant galo uzrista kilpa (ziedas suvyniojima padaro sudetingesniu)Kartais jei ikrenta i sojas suvyniojimas trunka 15min jei ne 5min. bet tai menknekis. Veikia gerai traukia tolygiai.
Neturiu spectros, o tik poliesterine 3-4mm virve. Risinet neapsimoka nes mazgas susilpnina virve 30-50%. virve reikia susiuti su paprasta siuvimo masina zigzagu (~30cm ilgio atkarpa), tokiam siuvimui nereikia jokiu igudziu. Aisku jei truksta lauke reikia risti, bet grizus namo patartina persiut su masina, ta vieta daugiau netruksta.
Norit tikekit norit ne bet vaziuodama masina su pasyvke atkelia termikus del to siek tiek didesne tikimybe isskriet.
Tampomes ant 1.6km keliuko, dazniausiai atsikabnu 180m ausktyje iejus i termika tam uztenka puse to keliuko, labai lengva suprast nes su musu reguliavimu pasyvke kelia apie 2m/s, jei varijus rodo 3.5+m/s ilgiau nei 5s atsikabink, termikas garantuotas.
Pries tai skraidem su pasyvke su diskiniu automobiliu stabdziu (atrodo nuo Ford F-150) trauke ne taip lygiai, bet tikrai patenkinamai, problemu del kaitimo neturejom.2007 21 lapkričio @ 23:29 #174751karolisbe parasiuto virve nukrenta ant zemes, jeigu suvynioji virve vilkdamas zeme, tai po 3-5 vyniojimu ji atrodo kaip po 100 vyniojimu naudojant parasiuta (ant zvyrkelio), jeigu ne blogiau. Labai greitai susidrozia. Tie parasiutai mano nuomone labai geri (as naudoju amerikoniska), veikia tobulai tol kol bugnas ju neitraukia ir nesupleso
Po paskutinio tokio atvejo padariau apsauga.
dynema galima sujungti suneriant viena gala i kita, tada net nesimato kad yra jungimas ir visai nesusilpneja virve.
sako kad tie afrikietiski puse bedos isvilktuvai, as niekad nebandziau.
2007 22 lapkričio @ 14:36 #174760liotcikDar del poliesterines virves. Pries pradedant ja naudot reikia istampyti. Istampyta geriau ir ilgiau tarnauja. Istiesi pilnai virve tempi: ~10kg,20, 30, 40 50 60 70 80.
Mes padarem koki 150 startu, del dilimo nesiskundziam. Aisku atrodo negraziai, bet netrukineja. Zinoma spectra/dynema rupesciu keltu daug maziau. Bet jei nori pigios virves pasiruosk ja gerai priziuret.2007 22 lapkričio @ 20:55 #174765ArmisTesiant sneka… si dzipuka maciau valkininkuose, net fotkinau pasyvke, pasirode rimtai visai ji man, bet deja foto tai nzn kur nukisau
galbut galima butu kada realiai ja apziureti ir pasneketi apie ja susitikus? Man reikia apsispresti ir tartis su meistru kuris gamintu, nes kaip taisykle – uztrunka tokie darbai…. Del pirkimo tai nemanau, kad pirksiu, zinau zmoniu kurie konstruoja zymiai rimtesne technika nei pasyvkes, bet jiems reikia pavyzdzio, arba labai gerai paaiskinti kaip viska padaryti, taigi pagalbos kreipiuosi pas tuos kurie jau pramyne kelia yra, kad nereiktu israsdineti “dviracio”. Gal galite paaiskinti kaip ten su tuo traukos (slegio) reguliavimu yra? Negi visada pasitikima “is akies” ?
2007 22 lapkričio @ 22:58 #174766karolisilga istorija su tuo traukos nustatymu…
yra knyga kuri neblogai nusviecia prota:
http://www.amazon.com/Towing-Aloft-Paragliders-Ultralight-Sailplanes/dp/0936310138jei nori galiu duot atsisviest
as tavo vietoj neziureciau vien i diskines pasyvkes, buna labai paprastu hidrauliniu variantu, paklausk leonardo, jis turi kazkoki pusfabrikati pas save servise
2007 23 lapkričio @ 00:57 #174771kleas kiek susidures ir kiek suprantu, geriausiai veikia dirziniai stabdziai su dideliu plotu (kaip gesto par isvilktuve), nes jie teoriskai turi maziausia stovincios ir nestovincios trinties nuo ko ir priklauso seksas.
tai patarciau del stabdymo budo patyrinet ir ta varianta
2007 23 lapkričio @ 01:40 #174774karolisas tai tiesa sakant sunkiai suprantu is kur tas seksas atsiranda. Pastebejau tik tiek kad pas mane niekad sekso nebuna <200m. Dar padeda stabdzius sutepti kokiu nors bizalu – tada daugiau slegio reikia bet maziau tampo arba visai netampo.
2007 23 lapkričio @ 08:32 #174780ArmisVa, matai, Karoli, vadinasi musu tas “mylimas seksas” vadinasi ir atsiranda del stabdziu sistemos, jau isbandei, kad sutepus geriau veikia…. hmmm…. reikia tada bandyti gal iseis kazka atrasti su hidrauliniu stabdziu… o gal kas turi veikiancia hidrauline pasyvke?
2007 23 lapkričio @ 09:28 #174782ArvydasasNa matot, šiek tiek liubrikanto ir sexas visai kitoks
2007 23 lapkričio @ 10:38 #174786DimaPabandikite CONTEX “long love” Visai neblogas lubrikantas
2007 23 lapkričio @ 10:54 #174789klesexas atsiranda del didelio skirtumo tarp stovincios ir nestovincios trinties (nepamenu tikslaus termino) jei stovinti trintis laiko tarkim 70kg o nestovinti 50 tada bugnas pradeda suktis ties 70 ir greit isisuka nes nestovinti trintis 50 o trauka buvo 70. tada bugnas sustoja ir vel trintis pasidaro 70 ir taip ratu. zo nzn kaip tiksliai paaiskint bet raktas butent cia.
kuo didesnis stabdzio plotas tuo skirtumas tarp tu trinciu mazesnis.
2007 23 lapkričio @ 11:12 #174790karolisas irgi pradzioj taip galvojau, bet dabar kazkaip imu abejot… nes bugnas kaip ir nesustoja pilnai suletejimo metu. Kitas dalykas – jeigu bugnas apsisuka kelis kartus per sekunde, tai kaip i ta procesa isijungia stovinti trintis? Jis gi gali suktis tuo pastoviu greiciu ir viskas, bet kazkas ji privercia suleteti iki beveik stovejimo busenos. Ir dar kitas dalykas kad tas sexas nelabai priklauso nuo to, kokiu greiciu isvilkineji – tamposi mazdaug tokiu paciu periodu. Ir tada dar nesuprantu kodel mazam aukstyje nebuna sexo, o atsiranda tik veliau.
2007 23 lapkričio @ 11:22 #174793BitlasTurim cia tokia melyna pasyvke. Dabar sandely pas mane rudija. Naudos is jos nedaug, daugiau zaidimas ten su ja gaunas. Jai domina galeciau duot,
jei savininkai nepriestarautu.2007 23 lapkričio @ 15:38 #174797MoonSeksas prasideda virs 200m, bugnas sukasi tolygiai.
Tai gal vis tik nuo virves elastiskumo?Te visad sviecia saule…
2007 23 lapkričio @ 15:48 #174798SpaskisGal sexo paslaptis isvyniotos virves ilgis juk kuo ilgesne tampri virve tuo daugiau gali isitempti (kaip gumyte)
Todel didejant virves ilgiui keičiasi timpčiojimų dažnis ir amplitudė.
Pilotas kaip svoris kabo po sparnu per stropų ilgį (gaunasi panasi i svituokle sistema) ir dar prisikabines prie saves trosa. Nenuostabu kad keiciantis timpčiojimu dazniui galima
pataikyti i Sparno-piloto svytuokles rezonancini dazni. Gal verta pagalvoti apie brangesne maziau tampria virvute.2007 23 lapkričio @ 17:08 #174799skraidunasO ar kas bande grynai su trosu keltis? kaip keiciasi “seksas”ir aukstis visrves ir troso?tai kad surista su virves ilgiu tai faktas .
musu aktyvinis tai tampo prie trumpos virves o kai pradedam is toli tada jokio tampymo nebelieka.nuo prabuksavimo temperaturos irgi daug kas priklauso.
jei sutepi tepalu stabdi is karto didesne jega o kai uzkaista tada ji sumazeja. ir dar per didelis stabdzio plotas neigiamai veikia pirmini praslydimo momenta
o veliau jie lieka stabilus.turim 600m troso1.8mm ie toliau eina poliamidine virve 5mm storio…2007 23 lapkričio @ 17:21 #174800karolispas mane dynema virve, labai mazai tamposi. Kai pirkau pasyvke, ten jau buvo uzvyniota kazkokia virve (nezinau tiksliai kokia), tai su ja netgi nustojus vaziuoti pilotas dar jausdavo normalia trauka kelias sekundes, nes virve susitraukinejo kaip guma
Su dynema tokiu nesamoniu nera. Nepanasu kad ten virve tampytusi. Galu gale ant hidraulinio isvilktuvo trosas irgi kazkiek tamposi, bet sexo nera.
2007 23 lapkričio @ 17:29 #174801karolissvarbiausia kartais gali issikelti 700-800 metru tolygiai be jokiu tampymu, o kartais pradeda tampyt nuo 200m.
Dar kol kas nesupratau nuo ko tai priklauso. Faktas kad nepriklauso nuo vaziavimo greicio, nes vaziuojant leciau tiesiog mazesniais gabalais ismetineja virve.
Dar turiu toki pastebejima kad per pirma isvilkima sexo lyg ir nebuna, bet cia ne 100% informacija. Tiesiog man taip pasirode ir dabar tikrinu ta teorija kas karta nuvaziaves
Pirmas isvilkimas – visada su saltais stabdziais. Po to temperatura pakyla, o atsala gana letai, tai galima speti kad visi sekantys isvilkimai buna su daug labiau ikaitusiais stabdziais.
-
AutoriusĮrašai
- Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.