• This topic is empty.
Rodoma 15 įrašų - nuo 1 iki 15 (viso: 15)
  • Autorius
    Įrašai
  • 2012 9 liepos @ 08:37 #153715
    Gedulko

    Per skraidom.lt taure turejom galimybe pamatuoti keliu pasyviniu isvilktuvu darbo parametrus.
    Visais isvilktuvais kelti tandemai, oras tuo metu buvo ganetinai ramus, rimtesniu termiku nebuvo. Vejas nestiprus (iki 3 m/s), beveik soninis.
    Grafikuose atvaizduojama traukimo jega (ruda linija), greitis zemes atzvilgiu (zalia linija) bei aukstis virs startavietes (melyna linija).

    1. Jurox isvilktuvas:
    jurox.png

    2. Sauliaus isvilktuvas:
    saulius.png

    3. Varztelio isvilktuvas:
    varztelis.png

    2012 9 liepos @ 08:46 #194972
    Marijonas

    Jeigu dar kas paaiskintu kas prie ko, tai butu viskas gal ir aisku……

    2012 9 liepos @ 10:01 #194973
    Gedulko

    Pirmu atveju matome:
    ~10 kg troso isvyniavimo jega,
    poto duota startine trauka ~95 kg,
    pakilus tandemui trauka didejo nuo 100 iki 140 kg,
    traukimo pabaigoj trauka pasieke 160 kg (tiketinai del bugno kaitimo),
    nutruko trosas.
    Pasiektas aukstis 422 m.

    Antru atveju:
    startine trauka ~80 kg,
    sparnui pakilus trauka mazeja iki 60 kg (tiketinai neuzteko automobilio greicio),
    pasiekus 60 m auksti trauka pradejo dideti (nuo 60 beveik iki 160 kg).
    Pasiektas aukstis 411 m.

    Treciu atveju:
    startine trauka ~75 kg,
    pakilus sparnui trauka keitesi nuo 70 iki beveik 120 kg,
    galutinej traukimo fazej trauka laikesi gana stabili ~110 kg.
    Pastebimas siek tiek didesnis traukos svyravimas isvilkimo metu.
    Pasiektas aukstis 308 m.

    2012 9 liepos @ 11:59 #194975
    Anonimas

    Itariu pas Varzteli cia taip akivaizdziai ant raudono grafiko matosi “seksas”

    2012 9 liepos @ 12:41 #194976
    jurox

    as buvau Varztelio test pilotas. galiu pasakyt, kad pakilimas buvo labai malonus ir jokiu ten siaubingu tapmymu, kaip zmones kalba, nebuvo. beda ta, kad teko beveik nugariniu veju startuot ir del to isvystem maza auksti.

    2012 9 liepos @ 12:56 #194978
    kipsas

    pirmais dviem atvejais as buvau test pilotas, viskas buvo ganetinai gerai, trauka i gala didejo del siek tiek stipresnio vejo virsuje, nes jis buvo soninis ir i gala buvo teisingesnis uzsimetimas i sona ir traukimas labiau pries veja, bet tiketinas ir bugno uzkaitimas, todel mano manymu labai naudinga yra reguliuojama trauka isvilkimo metu, reguliuojant trauka galima pasiekti kur kas geresnius rezultatus ir prie silpnu salygu ir prie soninio vejo.
    Pas juroxa buvo kartais nemenkas seksas bet trukdavo neilgai (kristina buvo keleive, galetu savo nuomene issakyt siuo atveju :) ), jurox greit spedavo pagreitet matyt, pas varzteli kilau 3 kartus ne tandemu, seksas buvo visada ir ilgas ir nemalonus, o trauka salyginai didesne viso isvilkimo metu nei ant kitu isvilktuvu.
    maloniausiai veike alfos, gintaroir sauliaus isvilktuvai.

    2012 9 liepos @ 18:23 #194983
    sssvajoklis

    saunuoliai kad galima patikrinti tokius parametrus. bus galimybiu sulyginti ir patobulinti isvilktuvus geresnes ju kokybes ir saugumo…….

    2012 10 liepos @ 13:19 #194990
    liotcik

    Gera prietaisa isigijot!
    Del stabdziu kaitimo trauka mazeja, o ne dideja.
    Visi zino kad del kaitimo automobiliu ar motociklu stabdziai praranda efektyvuma.

    Bet jei stabdziu parametrai nekinta – trauka siek tiek auga del to, kad bugno diametras sumazeja del nusivyniojusios virves.

    2012 10 liepos @ 16:19 #194994
    kipsas

    manau tu visiskai neteisus, stabdziu sistema veikia siluminis kunu pletimasis, tiek kaladele, tiek bugnas tiek stabdziu skystis jei jis ten yra uzkaista, o kai pleciasi tai dideja ir slegis uzspaudimo.
    motociktu ar automobiliu stabdzius veikia biski smarkiai kitokio dydzio jegos

    liotcik Parašė:

    > Gera prietaisa isigijot!
    > Del stabdziu kaitimo trauka mazeja, o ne dideja.
    > Visi zino kad del kaitimo automobiliu ar motociklu
    > stabdziai praranda efektyvuma.
    >
    > Bet jei stabdziu parametrai nekinta – trauka siek
    > tiek auga del to, kad bugno diametras sumazeja del
    > nusivyniojusios virves.

    2012 10 liepos @ 16:54 #194996
    liotcik

    Kipsai, juk visos stabdziu kaladeles jei galima taip issireiksti pakabintos ant spyruokliu (protingai pagamintos),o issipletimai yra milimetro dalys ir spyruokles visa ta labai lengvai kompensuoja.
    Esu tampesis nemazai su machaninem pasyvkem. Savu kailiu esu ne kerta isitikines, kad patampius tandema kelis kartus is eiles traukimo jega sumazeja.
    Jei del karscio traukimo jegos didetu – mechnines pasyvkes butu nesaugios!

    Pasidomek tipiniu stabdymui skirtu medziagu parametrais, pvz: http://www.rowland2.com/pdfs/flexible.pdf

    Trecias puslapis:
    Coefficient of friction (SAEJ661)
    Normal – 0.45
    Hot – 0.39

    Ir zemiau duoti grafikai.

    kipsas Parašė:

    > manau tu visiskai neteisus, stabdziu sistema
    > veikia siluminis kunu pletimasis, tiek kaladele,
    > tiek bugnas tiek stabdziu skystis jei jis ten yra
    > uzkaista, o kai pleciasi tai dideja ir slegis
    > uzspaudimo.
    > motociktu ar automobiliu stabdzius veikia biski
    > smarkiai kitokio dydzio jegos
    >

    2012 10 liepos @ 18:09 #194997
    liotcik

    Dar noreciau prideti kad gali isvilktuvo trauka ir dideti tempiant, taip gali atsitikti del to kad stabdziu bugnas pasidengia rudim, dulkem ar koks alyvos laselis nukrenta, predus tempri, bugnas valosi del to paramatrai gali kisti i viena ar kita puse.
    Turbut idealiausia butu jei eksperimentai butu atliekami ant asfaltuoto kelio ir matavimai atliekami pvz per trecia tempima is eiles.

    2012 12 liepos @ 20:50 #195013
    Varstelis

    Tu visiskai neteisus Dariau , pasivkes pagrindine problema ir yra kaistant diskui traukos didejimas
    kuri mes bandom kompencuoti spiruokle . Visiskai neblogai tai veikia bet tik siauram
    diapozone, o jai kabini pav. tendema ir spaudimo jega padidini kompencacine spiruokle susispaudzia,
    pasekoj kompencacijos nebelieka ir slegis uzduotas 10 kg gali bekaistant diskui pakilti iki 15kg.
    Aisku galima savaimini skyscio ausinima padaryti ir i suporta minimum skyscio pilti (kuo mazesnis kiekis tuo maziau plesis)
    bet geriausia tai reguliavimas is masinos
    Dar pakomentuosiu apie stabdziu kaladeles kurias mes perkam paduotuvej, tai pasirodo jas kaitinant su atvira ugnim jos angleja ir tada jau pradeda klyniti,
    panasus efektas gaunasi po 3-4 tendemu pakeltu is eiles kai diskas nuo trinties uzkaista iki melynumo
    Vaziuojant masina tokiu rezimu nebuna, nebent tu sportininkas bet sportinese masinose ir stabdziu skystis aukstesnes temperaturos ir diskai su kladelemis kitokieau
    Kas liecia juostinius stabdzius dar nezinau , ten mazesne trintis ir nera suportu su skysciais

    2012 13 liepos @ 14:23 #195019
    liotcik

    Tu visiskai teisus, mano pasyvkiu patirtis pagrinde remiasi Quantum ir Parawinch isvilktuvais. Jie abu turi dirzinius stabdzius. Pagaminti kokybiskai ir protingai.
    Problemos del pletimos yra issprestos. Todel ir galioja standartiniai fizikos desniai.

    Tada sprendziant is Gedimino grafiku, jei trauka dideja – reiskia isvilktuas pagamintas ne kokybiskai. Nekokybiskiausias antras isvilktuvas nes trauka padvigubejo (o gal buvo rankiniu budu pakeista?). Kokybiskiausias pirmas.
    Trecias laiko trauka neblogai, bet matosi keleta gan giliu “sekso” ciklu.

    2012 13 liepos @ 21:31 #195022
    Varstelis

    Siuose grafikuose kad matytusi tikras keltuvo dardas turetu buti masinos greicio grafikas ir zemes reljefo nes vaziuojant i kalniuka masina turetu didinti greiti o nuo kalniuko mazinti kad isliktu vienodas tenpimas ir cia manau kad sutiksi kad koks bebutu geras stabdymo mechanizmas (traukos uzdavimo) jis vistiek turi kritini momenta kai sumazejus traukai sustoja o didejant traukai yra momentas kai po pajudejimo ji biski vel sumazeja . Tai gali panaikinti geras buksyruotojas palaikydamas masinos gazo pagalba vienoda virves issivyniojima. Tai kai vejo greitis 4 ir daugiau m/s masina vaziuoja letai ir zemesne pavara gan lengva palaikyti vienoda virves vyniojima , bet per stiliu masina lekia 50 iki 70km ir dar tenka duobes apvaziouti kad rato nepamestum . Velgi tokie pastebejimai jai sparnas 1 ar 1/2 seksas didesnis su sparnais 2 ir sustresnias mazesnis

    Daug cia dar tobulejimui galimybiu, bet jau pradzia yra ir ji bandoma pagrysti matavimais , o jie duoda velgi nauju minciu tobulinimui
    NA O SVARBIAUSIA KAD TAS MECHANIZMAS TOBULEJA IR LEIDZIA MUMS KILTI AUKSTAI IR GREITAI taip kad geru skrydziu

    2012 14 liepos @ 03:02 #195023
    liotcik

    Varstelis Parašė:

    ,
    > kad sutiksi kad koks bebutu geras stabdymo mechanizmas (traukos uzdavimo) jis vistiek turi kritini momenta kai sumazejus traukai sustoja o didejant traukai yra momentas kai po pajudejimo ji biski vel sumazeja

    Sutiksiu. Esminis klausimas – koks jegos pokytis ant troso pereinamu momentu 5 ar 50kg. Tai apsprendzia isvilktuvo kokybe.

  • Autorius
    Įrašai
Rodoma 15 įrašų - nuo 1 iki 15 (viso: 15)
  • Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.