patarkite apie parasparni!

Violeta, labai skaudu kai toks zmogus kaip tu, kuris yra sukaupes, per desimcius skraidymo metu, tukstancius valandu praleistu ore kabant ant stropu po liniutes storumo kupolu, skriejant neleciau kaip 200km/h, skleidzia kladinga informacija naujokam. Suprantu, kad ten daugiau Igorio minciu negu tavo, bet informacija neturetu prasilenkti su realybe. Klausima galeciau uzduoti tau ir likusiai kitai didelei senimo daliai. Ar daznas is jusu yra skraides su ( kaip jus sakot) sportiniu parasparniu? musu tarpe kogero yra zmoniu kuriem ir su DHV-1/2 yra pavojinga skraidyt. tai gal vertetu pastebeti, kad yra svarbiausias segmentas visame sitame – tai pilotas. Ir labai neteisinga, kad zmones turintys mazesne patirti, nepaiso tu kurie yra pasieke begalo daugiau. As pats pradejes skraidyti su britva pajutau tikro ir lengvesnio skraidymo laisve. Jau nekalbant apie tai koks yra aparato greitis ir kokios susidaro skirtingos galimybes isstartuot per stipru veja. pradedanciajam tai beabejo nevisai tinkamas sparnas, bet velgi ziurint kokiam. Tikslus sportinio sparno reagavimas, kokybe, greitis – visi sie parametrai daugelyje situaciju tampa saugumo kriterijais. O skraidymas su zemesnes sertifikacines kategorijos sparnais mano manymu galetu buti palygintas su erelio skrydziu be vienos punksnos, be kurios jis irgi skrenda, bet skrydis niekad nebus maksimalus, jis niekad nebeskris taip greitai ir taip aukstai.

Jauchiu kylanti fleima shita tema.. :}

Dar norechiau pridurti, kad daugelio pilotu pozhiuris i sportinius parasparnius kazhkoks mistishkas: paslaptingos mirties mashinos.. Ne velnio taip nera.. Savo akim kernavej per shonini stipru veja machiau kaip dariuka su fxu lauzhe ir kaip jis ramiai gaude kiekviena luzhima.. ir kaip shalia jo skrendanchio sigio ausys klapsejo, net neperspedamos.. Britva tai ne tik gera kokybe ir greitis.. tai informacija pilotui ir tikslus valdymas, kas turbut yra gerokai svarbiau uzh tuos kitus parametrus

diskleimeris: naujokai nepirkit britvu nes uzhsimushit be patirties

Tai ka dabar parasysiu, yra mano asmenine nuomone, nebutinai teisinga.

Del sportiniu sparnu: liudna patirtis sukure ta poziuri kaip atsvara i pries tai vyravusia nuomone (kuri ir gabar gaji), kad gerai skrenda tik sportiniai sparnai, ir reikia siekti kuo aukstesnes klases.
Apskritai kaip fizikas manau, sparnu vertinimas yra labai subjektyvus. Tu paciu metu sparnai nuo DHV 1 iki 3 savo charakteristikom skiriasi ne daugiau nei 10-20%. Kol nedalyvauji rimtose varzybose, kur svarbu ne tik pasiekti finisa, bet ir ta padaryti greitai, tas 10% greicio ar min. zemejimo islosimas yra toks nezymus palyginti su piloto laime ar patirtimi, kad nieko nelemia. (pagrindinis skirtumas tarp sparnu – greitis ir zemejimas pilnai istraukus speed’a)
Kitas reikalas, kaip pats jauti sparna. Cia didele ivairove – vieni skrenda ramiai ir stabiliai, kiti – nervuoti, dar kiti – jautrus ir klusnus. Kol dar nejauti savo sparno, geriau tureti ramu, bent jau nepervaldysi jo. Kai pradedi jausti ir suprasti ji, geriau jautresnis – jo klusnumas nuteikia maloniai, jauti, kad gali daugiau is jo isgauti.

Beje, DHV testai nieko nesako apie tai, kaip sparnas elgiasi, ar lengvai luzta. Jie tik parodo, kaip lengvai sparnas iseina is luzimo. Synergy mano vertinimu – ne naujoko sparnas, nors ir 1/2. Jis labai jautrus ir naujokas lengvai gali ji pertraukti, nespeti reaguoti i situacija. Kai kurie sparnai 2/3 tinkami siek tiek pazengusiems, kurie jau moka juos kontroliuoti, ypac ramiom salygom ar aukstai. Bet yra sparnu, su kuriais niekas Lietuvoje neturetu skristi, nes tai per daug pavojinga net patyrusiam (kiek Lietuvoje imanoma buti patyrusiu) pagrinde tai nesertifikuoti prototipai.

Georgas

kle – paskraidyk su Synergy, tada objektyviau galesi pasisakyt:))

gal ir šiandien – tai tau padės objektyviau žiūrėt, tik skrisk toliau nuo medžių)
ir viena sena tiesa: – teorija be praktikos – nedaug ko verta, Klemensai, ar ne?

aš apie kitą medį kitą kažkurią dieną – vardų neminėsim, nebuvai tada, Kle…)