pavojingasis isvilktuvas

O kas yra draudimas trečioms šalims??? Ir kas tos šalys???

Draudimas trecioms salims – tai civilines atsakomybes draudimas.

Del licenciju Latvijoj, manau, kad greitu laiku situacija LV pasikeis. manu, kad per siuos metus atsiras, arba atnaujins savo veikla LV federacija, ar kokia kita organizacija kuri rupinsis licencijos ir kt. Antons Jalisejevs per siuos metus gana daznai skambino su klausimais, kaip vieni ar kiti klausimai sprendziami lietuvoje, kad pritaikytu ta patirti LV. be to Trakuose susipazino su Riikka ir HP ir kiek zinau savo keliones i baltijos salis metu svedai planuoja susitikti ir su latvijos atstovais.
Taigi, progresas yra.
Mieva, o tu esi kokio nors LV jklubo nare?
Kaip vadinasi klubas rygoj? labai idomu butu gauti daugiau info apie galimybes paskraidyti kopose prie Venspilio.

dekui.
Viol

galvojame apie panasia sistema.
LSPSF ir VLSK jau turi sutarti su BTA daudimu. pilotams uztikrinamos palakios salygos be to minetos organizacijos dirba kaip draudimo brokeriai, t.y apsidrausdami BTA dardime pilotai remia LSPSF ir VLSK.

artimiausiu metu http://www.skrydis.lt – bus isdestytos salygos ir kainos.
vio

o kaip kopos? gal yra zemelpis su zonom? Ar gamtos apsauga nedraudzia ten skraidyt?
v

Pabandysiu ir as pasidalinti savo nuomone apie apmokymu su isvilktuvu sauguma palyginus su slaitu. As turiu 2 metu mokymu nuo slaito ir 4 metu – su isvilktuvu patirti. Pagrindine apmokymo problema – sudaryti salygas, prie kuriu yra atleidziamos neisvengiamos mokynio klaidos, nebent su maziausiomis pasekmiemis. Tam ir reikalingas mokomasis parasparnis, ramus oras, grieztas instruktazas ir t.t. Pavojingiausias aukstis, mano nuomone – nuo 3 iki 10-15 m. Jei parasparnis jau pasiekia savo normalaus greicio (25-40km/h), esant grubiom pilotavimo klaidom tokio aukscio ir greicio jau uztenka susilauzyti koja, ranka ar dar ka nors. Argumentas “nebent visai neuzsimus” kazkaip mane nepritraukia.. Todel nenaudoju populiaraus mokymo budo – pradziai traukti pilota mazame aukstyje. Taip pat nematau ypatingo saugumo skristi nuo nuozulnaus slaito keliu metru aukstyje. Atvirai sakant, kada mokynis padaro savo pirmus startus, as siek tiek galiu atsipalaiduoti tik po pirmu 50 m aukscio.. Tegul jo aukscio baimes saskaita O dabar paprasta situacija – mokynis neislaiko krypties ir pradeda suktis, arba issigando ir stipriai uztraukia stabdzius, arba ussiubuoja ir pagauna frontalini luzima. Jei jis 50-.. m aukstyje, vienintelis mano rupestis – neuzmirsti jam velniu israsyti parasparnis is visko pats spes iseiti. O jei kaz kas atsitinka prie pat zemes, iseina paradoksas – jei nuimta trauka, horizontalus aerodromas yra universalesnis pavirsius saugiam nusileidimui, negu slaitas bet kokio nuozulnumo! Juk praradus krypti (skrisdamas ne pries veja) i slaita galima stipriai atsitrenkti.. Dar vienas niuansas – jei operatorius patyres, jis gali tam tikrose situacijose netgi svelniau “padeti pilota ant zemes”, negu be troso (arba iskart nuemus trauka).
Man sunku sugalvoti situacija, kada piloas papuola i pavojinga rezima, ir be troso jam butu geriau (su salyga, kad personalas patyres, zinoma, bet mes liktai toki turime Del parasiutavimo ant troso galiu “nuraminti” – ir nuo slaito startuojant neisvestas (tam linkes) parasparnis gali parasiutuoti.
Vienintelis dalykas, susijes su isvilkimu, kuris mane gasdina – tai troso nutrukimas mazame aukstyje. Aciu Dievui, su geru trosu ir specialia silpna grandim sita porblema dabar pradedu pamirsti.
Galbut as idealizuoju isvilktuva (mes dar nekalbejome apie napalyginama mokymu su isvilktuvu efektivuma), bet mano statistika itikina mane ir saugumo atzvilgiu – esu mates 3 koju, 3 ranku, 2 stuburu, 1 galvos traumas (nebijokite ne tik Lietuvoje , is ju 7 – ant slaito, 2 – aerodrome bet ne ant troso..

Blocha Jevgenij