Pagaliau grįžau į Lietuvą, trumpai galiu papasakot apie sparnus ir aš. Varžybiniai EN-D – Enzo, Icepeak, boom-x nėra tokie sparnai, kaip daug kas mano. Jie yra dar labiau patobulinti tie patys open: mažiau stropų, plonesnės, tik apribotas speedas. Skrendant pilnu speedu su senesniais openais, kaip ir su boomerangu, neturėjau nei vieno lūžio, nors per europos čempą pilnu speedu skrisdavau didžiają dalį maršruto, todėl darau išvadą, kad didžiausias pavojus slypi renkant aukštį rotorinėse zonose arba stipriuose, nestabiliuose, siauruose termikuose. Problema su boomerangu yra ta, kad jis po nedidelio lūžio, automatiškai gali lūžti dar daugiau, nuo atsiradusio pasipriešinimo. Marina, kaip pusiau Gino dilerė, pasakojo, kad pas ją mažesnio dydžio sparne, ne tokia sparno konstrukcija, kaip pas mane, per didelio ausų lūžinėjimo problema pašalinta. Su enzo skraidantys rusai pasakojo pamatę mano video, kad per varžybas turėjo žymiai didesnių lūžių, jų sparnai išeidavo be ypatingos piloto pagalbos, tik labai retais atvejais po frontalo enzo parasiutuoja, ir tik išspaudus speeda, išeina iš šio pavojingo rėžimo. Su icepeaku kas skraidė, buvo labai patenkinti, labai stabilus sparnas.
Nors boomerangų buvo nedaug, dauguma matytų prakritimų įvairiuose kaskaduose mačiau tarp šios rūšies sparnų. Sparno proilgis ne visada yra lemiamas dalykas užsirišti kaklaraiščiams. Nei mercuris su 7,5, nei avax sr7 man neužsirišdavo, skrendant panašiomis sąlygomis, nekreipdavau dėmesio net jei ausis nulūždavo. Šiaip paskutinėmis varžybų dienomis aš supratau, kad skrendant su boomerangu, bent jau M dydžio, reikia labai labai aktyvaus valdymo, kas blaško pilotą. Reikia labai staigių, smarkių ir trumpų ( sparnas nusirauna ypač lengvai) kirčių abejomis klevantomis pačioje lūžio pradžioje. Slovėnijoje lūžus sparnui, užsirišo ausis, kad per silpnai patraukiau klevantą, nes nesitikėjau, kad gali po tokio mažo lūžio užsirišti ausis, pabandžius išpainiot su stabilo stropa, lūžo visa pusė sparno, aukščio buvo mažai, tai leidausi ant pusės, Prancūzijoje nutariau ilgai su tampymais a eilių ir kratymais nebežaisti, daryti srauto nutraukimą, bėda tame, kad po srauto nutraukimų tokiais sparnais gali trūkti plonos stropos (susiriša arba apdega nuo prisilietimų), todėl atidirbinėti nutraukimus nerekomenduočiau, o kiekvienas sparnas elgiasi kitaip, patirtis su kitu sparnu nėra pilnavertė, tiesa, srautą esu nutraukinėjęs iki šiol tik su motoriniu vienetuku.
Vienu žodžiu, jei kas norėtų sąlyginai saugiai skraidyti su aukštos klasės sparnu- šiai dienai geriausias pasirinkimas yra Icepeak.
