Sezonas prasidejo!

Taigi, apie Alytu…

Pirmadieni is ryto paziurejau i dangu ir susinervinau – kaip visada darbo diena, jau nuo 10 issirikiavo gatves, tik skrisk. Skambinu Zeniai su viltim, o gal? Gerai, sako Zenia, bet as turiu laiko tik iki triju. Paziuriu prognozes – viskas labai grazu. Vejas siaures rytu, inversija ties 3 km, reiskia audru nebus. Kol issikrapstom is miesto, jau 12. Dangu sparciai traukia – hipervystymasis. Kai kas ima abejoti, ar is viso verta vaziuot. Nebijokit, sakau, po pusvalandzio vel bus gerai. Atvaziuojam i aerodroma, ir dangus ima grazeti. Seni istize ‘karves blynai’ po truputi tirpsta, ir vel lenda saulute, o su ja ir sviezi apvaluciai pukuciai. Kol susiruosiam, kol ateina mano eile, vel dangu uztraukia. Pakylu ir matau, kad visur seselis, tik uz miskelio saule. Bandau nuskristi ten, tik matau kad nedatrauksiu. Leidziuosi proskynoj ir kulnuoju i starta. Kol kas niekas neisskrenda. Startuoju antra karta, sykart saule virs kaimo. Lekiu tenai, iskrendu i sauleta plota – nieko. sukiojuosi cia ir ten – nieko. Keikdamasis leidziosi prie Merkio ir kulnuoju atgal. Tada suprantu savo klaida – reikejo ieskot termiko ne ten kur sauleta, o truputi toliau pavejui, kur prasideda seselis. Kaip tik ten jis atplysta. Lekiu i starta ir matau, kaip Zenia sunkiai sunkiai is labai zemai pradeda rinktis. Jau tuoj 3 valandos, kazi ar spesiu dar karta sustartuot. Starte likes tik vienas Donatas, nera kam dirbti prie grazintuvo. Ikalbu ji, kad pabutu, ir skubiai startuoju. Sikart sekmingai – gatve visai cia pat, is karto po atsikabinimo ilendu i gera termika ir issirenku virs kilometro. Jau galima skristi. Termiku pilna, tik varyk. Vejas silpnas, todel kilometrai auga nenoriai, be to baisiai salta. Stengiuosi laikytis plento, kad galeciau gryzti autobusu, Siandien su parvezimu gali buti sunku. Deklaravom Merkine, bet kai priskrendu sankryza su Daugu-Varenos keliu, tenka apsispresti, ar sukti i kaire, link Merkines, ar i desine, link Alytaus. Ziuriu i debesis. I Alytaus puse veda grazi riebi gatve, o link Merkines – skyle. Gerai, skrisiu i Alytu. Tiek to tas dienos tikslas. Girdziu per racija, kad zenia irgi dar skrenda. Tik nelabai suprantu kur jis. Isskrido pusvalandziu anksciau, reiskia turetu buti gerokai priekyje. Tiek to, tegul, nesiblaskysiu ir skrisiu savo marsrutu, vis tiek jo jau nebepavysiu. Jau nebetoli. Ziuriu i GPS ir altimetra. Aukstis 1500, atstumas 15km. beveik iseitu ir ant tiesiosios, bet jei papulsiu i zemejimus, galiu ir nedatraukt. Siandien zemejimai iki -4..-5, i toki papuoli ir kaip mat ant zemes atsiduri. Bet taip salta kad nebegaliu. Kas bus tas bus. Priekyje skyle, bet bandysiu. Jau pradedu rinktis kur leistis. Butu gerai arciau miesto centro, kad i autobusu stoti nereiktu toli eit. Pakeliui randu dar viena termika, dabar tai jau tikrai uzteks aukscio. Netoli centro pastebiu grazia zalia pievele. Kas gi tai? Ogi stadionas. Matau futbolo vartus, begimo takeli. Bandysiu leistis ten. Kazkokie keisti namai aplink ta stadiona, bet kitos tokios geros vietos nera, leisiuosi cia. Vel termikas, pasitraukiu nuo jo. Nebeturiu jegu tolaiu skristi, be to jau 6 valandos vakaro, laikas leistis. Jei nuskrisiu dar koki 10km uz Alytaus, tai po to tuos 10km turesiu pescias gryzt. Na jau ne. Nusileidziu i zalia pievele, susipakuoju sparna. Truputi nejauku darosi – aplink spygliuotos tvoros, kareiviai,… Pasirodo, nusileidau i karini dalini. Kol manes nepastebejo, nutaisau kiaules akis ir tiesiu taikymu einu pro vartus. Jauciu budincio kareivio zvilgsni, bet jis nieko nesako, ir as sekmingai istrukstu. Su savo kuprine ir kombinezonu tureciau atrodyti gan keistai. “cto to vo mne vidajot razvedcika: toli moj neuverennij vzgliad, to li szadi tianuscijsia parasut”. Ateinu i autobusu stoti, o ten manes kaip tik laukia autobusas. Tik ilipu, ir jis pajuda. Gerai, kad mano masina liko Vilniuj, pagalbos man nereikes. Skambinu Zeniai ir suzinau, kad jis Merkinej. Visgi paeme dienos tiksla. Saunuolis! Ji jau veza namo. Zinoma, iki 4 i namus gryzti nespejo, bet vis tiek laimingas – galu gale ir jis gavo paskrist, o tai vis kitus isleidineja, o paciam laiko nelieka. As irgi patenkintas – beveik 3 valandas skridau. O atrode, kad pavelavom. Bet jei butume isskride anksti, anksti butume ir nusileide. Toks jau tas musu sportas – niekada nezinai kaip pasiseks. Todel jis man ir patinka.

G.