Mieste pavasario žingsniai skambesni,jo veidelis ryškesnis,o štai prie jūros,dar blyškus,baltokas.Nenoriai traukiasi šiemet žiemužė.Išriedėjau su dviratuku 10val,po nakties pašąlę,slidu.Rizikavau nusisukti sprandą.Autokelias-geras nuo kelto drasiai ir greitai numyniau iki Nidos plento.O nuo čia iki kopų lyg viduržiemy.Teko stumti dviratuką per gilų sniegą.
Vėjas tik tik švankavosi,rinko pagreitį,todėl be problemų pasikėliau”Bumeriuką”Kolega Irmantas tai pabėgdamas,tai paskrisdamas,metras po metro kasėsi link piloto licencijos.Tas vėjukas jo dar”nevežė”Teisingiau pasakius pavargęs sparnas lyg senas kuinas nebeturėjo smarvelės.Na o mano,nors ir senas,bet praeity žinomas sportininkas,smarvės dar prilaikė.Kaip ir aš,pasiilgęs tokios atrakcijos,jau maiše prie jūros pats norėjo iššokti,lėkti,skristi,prisiminti jaunystę.Na ir pasileidom abu kaip nuo lenciūgo nutrukę.Lėkė pro šali piliečiai praeiviai,alkanų žuvėdru buriai,ledais apšašusi pakrantė,kur-ne-kur aptirpusios kopos.Girdėjau kaip iš laimės plasnojo ausimis sparnas,švilpė stropos,pagaliau,pagaliau pakvipo pavasariu.Vėjas stiprėjo,pareidavo nuo jūros kažkoks drąskytas,gusiuotas,neramus.Na kaip ir priklauso pavasari.O štai dar kolegu pasirodė,netgi iš Vilniaus.Paklausiau praskrisdamas,pasirodo Mindaugas su Sigma 6 nuo advanso.Matyt juros vėjo dar neragavęs,nes pastoviai žaidė kulverstuką.Vladimirui ir Irmantui sekėsi neblogai,bet retsykiais tai vienas tai kitas atsidurdavo už kopos.Po kokių poros val su biškiu Pavargę,pridusę,bet laimingi,užbaigėm savo pasirodymą.Į maišą”bumeris”lindo jau savo noru,nebestreikavo.Dabar guli išsiskėtęs kambary,džiovina prakaituotas pąžastis.
O aš lekiu i darbeli.Tai va tokia buvo dienelė prie jūros.
