Smagumelis

Labai jau kaprizingi orai kovo men,ypac pajury.O vakar diena isauso rami,
sauleta ir jau pliusine temperatura,vienu zodziu sedeti namie,tikras griekas
Turint paramotora-dar didesnis.Zinodamas,kad musu orai kaip kaprizingos
mergaites,cia taip,cia ne,greitai visa manta i masinyte ir uz keliolikos min.
buvau Melnerageje prie molo.Zmoniu-kaip vasara,pilnas pajurys.Uzteko
atsivilkti motoriuka i pliaza,issitiesti sparna,kaip tuoj apspito tuzinas smalsuoliu,kurie ne tik kad viska ciupinejo,tampe,bet dar apipyle klausimais
i kuriuos net pavargau atsakineti.Idomiausias momentas,kai pasiruosiau startui,visi mandagiai pasitrauke kelis zingsnius toliau taciau
tiesiai priesais mane.Ei,as gi ne su malunsparniu,ne statmenai i dangu kilsiu-saukiau jiems.Paklause padare koridoriu,kuriame turejau issitekti.
Prazvimbiau virs galvu palydetas aplodismentu, sauksmu ir mojavimu.
Kai jau buvau virs juros,pasisukau link Giruliu ir pasileidau palei ledais pa
dengta pakrante.Vienur daugiau,kitur maziau krantas tarsi buvo ibrides i jura.Ant didesniu ledo lopu stovejo bureliai zmoniu,ziurejo i tyvuliuojancia
izo kose,vaikai kazka mete tenai,visi dziaugesi artejanciu pavasariu ir vis
stipriau syldancia saulute.O as vis skridau ir skridau tolyn,pamojuodamas
pazistamiems ir nepazistamiems veidams.Tuoj turi atvaziuoti Grazvydas,
reikia sukti atgal,dviese ore bus smagiau.Issikeliau iki 400m uztraukiau
kaire puse…ir susvilpe vejas stropose,eme skrieti jura po manim ratu,tarsi
grezdamas ora nulekiau zemyn.Brrrr… i tokia ikritus vargiai beissikapsty
tum.Tik nutupiau,kolega jau cia.Palaukiau kol jis pasiruose,pakilau pirmas,nes is oro smagu stebeti kylanti no zemes parasparni.Suku ratus ir
matau kaip ant Grazvydo nugaros eme suktis trimentis sraigtas,stai jau
kyla sparnas,trumpas prabegimas link juros[beje isskiriantis tam tikra doze adrenalino}ir jis taip pat jau ore.Dabar jau dviese pasidalinom dangu.
Pasidziauge skrydziu,graziais pajurio vaizdais,po pusvalandzio nutupem
jau su pavasarine nuotaika.Neziurint laukiamo atsalimo,mes is virsaus
pamatem nors veluojanti bet nuo sios akimirkos jau skubanti,grazu,zalia
kepure pasipuosusi pavasari.Mes,skraiduncikai,visada ji pamatom pirmieji
pasveikinam ir atveriam duris i musu padange.