Gamta motiinėlė vakar ne tik eiliniams piliečiams,bet ir mums,sparnuotiems,padovanojo nuostabią dienelę.Saulutė,apie 17l šilumos ir kas man aktualu,vakarų vėjelis apie 7m/s.Eilinė darbo diena,visa tauta kaip ir dera,toliau kapstosi iš krizės,o aš joje pragyvenęs visą gyvenimėlį,nėr iš ko kapstytis.kas belieka?Mane supratot….skraidyti.Žinoma truputi liūdna ir nuobodu vienam bastytis po tuščią paplūdymi.Irmantas pažadėjo atvažiuoti vėliau.Pakilau taip ir neapsisprendęs kur skrisiu,bet pasisukiojęs vietoje
pasukau link Juodkrantės.8-tame km pamačiau gintaro ieškotoją,braidanti su tinklu po jūrą.Kiek pasisukiojęs ir sulaukęs kol jis nuvažiavo dviračiu iškoti kitos žolių metimo vietos,nusileidau ir išmestose žolėse pririnkau gerą saują gintaro.Vėl pakilau,kiek paskridęs, nusileidau,paslėpiau įrangą kopose ir po pusvalandžio grįžau su maišeliu grybų.Tiesiog biznio klasės skrydis.
Tada atsipalaidavęs nuskridau į Juodkrantę,gelbėjimo būdelės langai užkalti,nei gyvos dvasios aplink.Tik už kopų,jaukiai įsikūrusi užvėjyje,kopmpanija smagiai tūsinosi.grįžes į Smiltynę,pamačiau mėlyną Irmanto sparną.Nuėmiau laiką ir vėl pasukau į Juodkrantę.Aišku savaime,Irmantas su tandeminiu sparnu nespėjo su manim,todėl labai greitai jis man išnyko iš horizonto.Grįždamas radau jį pusiaukelėje besikaitinanti saulutėje Vėl jį aplenkiau ir 15.40 nutūpiau ant kopos Smiltynės pliaže. Ten ir atgal užtrukau 64min.Iš jų kokia 20min išspaudęs spydą.ne per stipriausias vėjas neleido jį naudoti visą laiką.Bet jei tik gūsis išmesdavo aukštyn,guldavausi horizontaliai ir,vairuodamas kūnu tiesiog švilpdavau palei kopas.jei pakaba jau liesdavo žolę,atleisdavau spydą,trukt už vairų ir vėl laukdavau vėjo pastiprėjimo.
Tai va,du kart sulaksčiau Sumoje 60km.sauja gintaro,maišelis grybų,gera nuotaika.Išnaudojau sparną kaip transporto priemonę.
O prieš tai su motorėliu apskraidžiau savo pajūrį.Štai kaip jis atrodo iš žuvėdros skrydžio
http://imageshack.us/photo/my-images/834/20110917melnerag0086792.jpg/
