Stasiukas kaip eziukas rūke

Kazkas isgirdo sielos sauksma nuramino veja,trumpam pradraske dangu ir
as nedelsdamas tuo pasinaudojau.Kiek gi galima tupeti ant zemes,jei
ant kupros turi propeleri.Kai vaziavau i pievele prie Toyotos autocentro,
kaminai,aukstesni namai buvo istirpe,prapuole tirstame ruke.Dvejojau ruos
tis ar dar palaukti?Vis delto nutariau geriau laukti jau startinej pozicijoj.
Pievute padengta slapiu sniegu,kur-ne-kur kysojo zoles kuokstai,absoliutus
stilius,jokio dvelksmo.Na maniau,pasikankinsiu,kol atplesiu uzpakali nuo zemes.Tuo tarpu ore prasviesejo,lyg tai vos vos vejelis dvelkti pradejo.
Prisirengiau vos pasilenkti begalejau,prisisegiau dirzus,atsistojau,pasisu
kes sonu nuo sparno, pragazavau savo”Raketa”aukstai pakeliau rankas
,taip lengviau per stiliu isstartuoti ir pirmyn.Kelis metrus atpleses sparna nuo zemes,dejau per gazus,atleidau vairus,kad sparnas greiti turetu ir
pirmyn.Kelios sekundes ir zeme liko kazkur apacioje.Salia,Tilzes g-veje,
vyko turgus,pasisukinejau virs minios,virs zmoniu skruzdelyno,kurie atlose galvas,gerokai nustebe spoksojo i vaiduokli ruke,tada emiau kilti auksty,.
Pramuses balzganas draizganas atsiduriau tarp debesu.Apacioje pilksva
kose,o virs manes balti,su melynom propersom jau tikresni debesys.Na ka tu pasakysi grazu ir tiek.Nuskridau virs savo teatro,susimojavom su kolektyvu,pasisukinejau,virs snaudziancio miesto,vel grizau prie turgaus
ir po pusvalandzio nutupiau.Stai kiek nedaug zmogui reikia iki pilnos laimes…