- This topic is empty.
-
Audrius parašė:
>
> Įtariu, kad grįžot ir tylit
>O gal ir nebuvot ten, o jei ir buvot, tai neskraidet, o cia tik apetita kitiems kelet?
Gedas
Sveiki,
vat ir grizom…. gatvej sutike musu su nieko nesumaisysi … atrodom kaip per ilgai uzsibuve soliariume.
Grizom.
Tiesa sakant, turbut senstu, bet su sypsena pusvalandi atkasinejau savo ” kaziboske” is po sniego, galvodama, kad gerai ten po palme kur +25, kur rytais gali maudytis siltame okiane … bet namie geriausia…
Taigi buvome mes kanaruose, o tiksliaus – tenerifes saloje. Nuotraukos foto galerijoje is kitos vietos bet si nemaziau grazi nei Tenerife.Apie skrydzius, bei salygas man rasyt sunku apie tai labiau patyre pilotai papasakos. As gi galiu pasakyt kad ” rozines panteros” nuotykiu tesinys ivyko Tenerifej
Skrydziu salygos ne naujokams.
Vietveje kurioje skraidem perkritimas apie 600 m. Taciau kalnas plokscias, su gubriais ir tarpekliais, norint susirinkti auksti reikia maltis labai arti slaito, o atstumas iki “zemes” apie 100 m. taigi, viena klaidele ir ieskok vietos kur kaktusai ne tokie dideli….Taip ir man atsitiko. Siek tiek pasimaliau prie slaito, nuskridau prie tarpeklio, ant kurio vieno “gubrio” buvau jau pastebejus, kad bveik visada yra kilimas. Gavau. Bet matyt pataikiau ne i pati centra, sparno slamesys ispejo, kad uz tai jau esu nubausta, taciau sukausi toliau, tik deja “centravau” nebe kylanti o liftiskai besileidzianti srauta. Papuoliau i tarpekli. Kelios akimirkos priimti sprendimui…. ir …. puikus nusiliedimas i kaktusus!!!! veliau teko matyt, kaip keleta pilotu atsidurusiu panasioje situacijoje pasirinko skridima tarpekliu ir nieko jiems neatsitiko. (Apie specifinius ten vyraujancius vejus daugiau gali papasakot Vytas), na o as gi nusprendziau, kad peskom skraidyt Tenerifej man saugiau.“Taram taram …taram ..taram …”- su sypsena niuniavau nukrapstinedama savo deja ne rozini o raudona sparneli nuo kaktusu … vydama salin mintis apie tai, kokias zodziais busiu “pagirta” uz panasius triukus …
Per racija susisiekiau su Vytu iskart po nusileidimo, pranesiau, kad esu gyva ir sveika a nei ibrezimo, taciau Jo nervai vis vuien neatlaike – pasuko nusileidimo link. nors tiesa sakant akys “ore” man butu, labiau praverte, nes iki artimiausios civilizacijos apraiskos – kelio kaktusuotu slaitu ir lavos isgrauza dar turesiu nusileisti apie 400 m.
Mintyse nusikeikiau. Mokytis reikejo ne salsa sokt o alpinizmo!
o dar 20 kg ant kupros. dekui dievui uzm is po “ziemos” uzsilikusias pirstrines, jos padejo ne tik su kaktusais galynetis bet ir neapsibrozdint pirstu i uolas.Susidejus sparna uzlipau ant gubrio virsaus apsidaryt kokiu “keliu” reiks grizt i civilizacija. iki startavietes apie 200 m. bet praktiskai stacia uola i virsu. Atkrenta. Viena gubrio puse
gausiai apaugusi kaktusais su staciom uolom ir igriuvom. – Be alpinistu irngos toli nenukeliausi. Kagi teks leistis i tarpekti ir zeme pasiekti lavos isgrauza. Nepasakysi, kad kelias lengas, bet alternatyvu nera.
Namuose auginu 3 rusiu kaktusus. po sio nusileidimo ju gyvybe gresia labai rimtas pavojus – nes ju tenerifiski giminaiciai smarkiai “palengvino” mano kelione. Ypac pavojingi numirusiu kaktusu sudziuve spygliai kurie eina per storo skraidybinio bato gumini pada kaip per sviesta iki pat pedos. Aciu dievui, ta “ietis” pataike i tarpupirsti. kai pasiekiai akmenuota lavos isgraiza pasidziaugiau, nes dygliuoti drauguzei jau buvo palike savo zymes ant mano ranku ir koju, nepaisant apsauginiu drabuziu ir pirstiniu. Taciau palengvejimas buvo trumplaikis, nes akmenuotas takeliukas staigiai nere zemyn per gerus 5-7 metrus.
Ex teks kaktusynu apeidinet. …
Taip ir keliavau, metras po metro, tai lavos takeliuku, tai kaktusuotu slaitu. kartais Slysdavau smulkiu slidziu akmenuotu slaitu ant yzpakalio su parasparniu kaip su oro pagalve …. kartais leisdavau – mesdavau parasparni (prietaisus nesiausi atskirai) prieki saves nuo staciu uolu o po to lipdavau pati, nes su 20 kg ant nugaros lygsvara siauruose perejimuose islaityti labai sunku.
Svarbiausia, kad broviausi i prieki…
Nuotaika praskaidrindavo susirupine ir visai nepikti Vyto, Elegijaus ir Valento balsai per racija.
Nezinau kiek laiko nusileidinejau.
Bet patikekit manim, kai uzlipusi ant kalveles apsidayt pamaciau vandens saulykla o paskui kelia, dziaugiausi ir juokisausi taip kaip Dziaugiasi keliautojai dykumos tolumoj isvyde oaze.
Paskutiniai metrai buvo ypac sunkus, nuovargis dare savo, reakcija susilpnejo, vel uzlipau ant kaktuso, koja padejau ant slidaus akmens … Siek tiek apsibrozdinau …. taciau manes link keliu mirksedama sviecomis jau vaziavo musu issinomuota masina, su draugais ir vandreniu.!!!
Valio!!Va taip baigesi mano skraidymai kanaruose.
Dziugina tai, kad gal po sito nuotykio nebereiks vel ir vel pasakot apie nusileidima i slovenijos egles …. bus apie ka daugiau pasneket!!!
Linkejimai visiems ir geru skrydziu Lietuvoj – kur neaauga kaktusai!
Vio geras man patiko , o gal nufotkino tave po to zygio kas nors ar nufilmavo ?
Noreciau tavo dailaus veidelio israiska pamatyti .
Siaip malacius kaip sakoma “Mes nugalesim”))Dekui. Vytas iamzino mano grizima i civilizacija. deja savo veidelio ta akimirka – dailiu nepavadinciau.
)
Vioaciu dievui visi sveiki
kada show darysit? gerai butu, kad pasirodytumet dar nespeja isblukt
butu gerai darbus apsistumdyt … o beja gal but kita savaite ir bus proga susirinkt.
oficialia informacija dar idesiu i skrydi kai turesiu tikslia vieta ir laika. taciau apie sausio 20 diena numatomas pilotu susitikimas su BTA draudimo atstovais, kurio metu bus pristatomos pilotu civilines atsakomybes draudimo salygos ir kita informacija susijusi su draudimu. taigi po to susitikimo galima bus daryt ir vakareli.
planuokites.
vio
- Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.